Šiandien marijampolietis Martynas Bacevičius būtų 30 metų vyras – turbūt turėtų šeimą, savo mažylių nesibaigiančiais klausimais džiugintų savo tėvus, galbūt savo dėmesiu ir rūpesčiu būtų ne vieno liūdno, pagalbos reikalingo žmogaus šviesulys – socialinis darbuotojas. Būtent tokiam darbui žinias kaupė tuomet 21 metų studentas Martynas, kai 2008-ųjų gegužės 28-osios vėlų vakarą 3 šūviai iš pasalų staiga amžiams nužudė visas Martyno svajones ir planus. Teisėsaugininkams prireikė net 8 metų, kad įtariamieji žudikai sėstų į teisiamųjų suolą. Ir ne vien už studento nužudymą.

8-eri laukimo metai

Po šios tragedijos „Akistata“ ne kartą bendravo su studento Martyno tėvais. Šie gedėdami nuosekliai rinko ir dėliojo visas Martyno paskutiniųjų gyvenimo dienų detales ir piktinosi, kad sūnaus nužudymo tyrimas ir po metų, ir po trejų, ir po dar daugiau nedavė jokių rezultatų. Jau pirmaisiais mėnesiais tėvai, remdamiesi Martyno draugų ir kitų artimųjų suneštomis žiniomis, įtarė, kad prie sūnaus nužudymo prisidėjęs Marijampolės policijai gerai žinomas šio miesto nusikalstamo pasaulio atstovas Aurelijus Bartuška (dabar 37 m.), tačiau pareigūnai vis aiškindavo: trūksta jo kaltės įrodymų.

O štai dabar teisėsaugininkai, vadovaujami Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamento prokuroro Artūro Urbelio, jau yra perdavę Kauno apygardos teismui nagrinėti didelės apimties baudžiamąją bylą, kurioje, be kitų nusikaltimų, bus nagrinėjamas ir studento Martyno nužudymas. O nužudymu kaltinamas tas pats A. Bartuška kartu su bendrininku Mantvydu Bendoraičiu (32 m.), taip pat marijampoliečiu, pažįstamu ne tik vietos policijai.

Pagrindinis – suimtas

Bylą sudaro keli įtariamos organizuotos grupės įvykdyti nusikaltimai, Marijampolės teisėsaugininkus privertę padirbėti 2000–2008 metais, tik, deja, nesėkmingai. Visus šiuos nusikaltimus, anot kaltinamojo akto, sieja tas pats veikėjas – įtariamasis A. Bartuška, pravarde Aurė. Yra ir dar 2 kaltinamieji.

Kauno apygardos teisme jau įvyko pirmasis posėdis šioje didelio susidomėjimo sulaukusioje byloje. Teisiamųjų garde sėdėjo tik grupuotės vadeiva pareigūnų „tituluojamas“ Aurė – jis, iki sulaikymo gyvenęs užsienyje, laikomas suimtas. O metalo supirktuvėje dirbantis Kęstutis Bartninkas (46 m.) ir privačios įmonės vadybininkas M. Bendoraitis, kiti kaltinamieji, į teismo posėdį atvyko patys, jie kol kas džiaugiasi laisve.

Pirmajame posėdyje kaltinantis prokuroras perskaitė visų kaltinimų santrauką, vien tuo užtrukdamas gerą pusvalandį.

Taip pat posėdyje liudijo būrelis nukentėjusiųjų.

Kaltinamieji savo kaltės nepripažino – Aurė ir M. Bendoraitis kategoriškai neigė, o K. Bartninkas dangstėsi neva savo atminties problemomis. Jie pareiškė norą kalbėti po visų kitų bylos dalyvių. Savo – kaltinamųjų – teises šie vyrai puikiai žino ir be advokatų, nes praeityje jau teisti.

Dėl vasaros atostogų kitas teismo posėdis numatytas po gana ilgos pertraukos – rugsėjo pradžioje.

Nušovė prie namų

Čia, prie pat savo namų, apie vidurnaktį buvo nušautas studentas Martynas, o kas tai galėjo padaryti, paskelbta tik dabar, po 8 metų. (Redakcijos archyvo nuotr.)

Nors visi 3 vyrai dabar kaltinami labai sunkiais nusikaltimais, kurie neapsiėjo be nelegalių šaunamųjų ginklų, peilio, žiauraus smurto, žaizdų ir didžiulių nuostolių, tačiau pats skaudžiausias yra studento M. Bacevičiaus nužudymas. Jau vien dėl to, kad buvo nutrauktas labai jauno, teigiamai vertinto jaunuolio gyvenimas.

Martynas tuo metu buvo Marijampolės kolegijos studentas, krimtęs socialinius mokslus jau trečiame kurse. Anot dėstytojų, labai tvarkingas, supratingas ir galantiškas. Anot bendramokslių, šaunus ir linksmas, žodžio kišenėje neieškantis.

Martynas tą gegužės vakarą buvo nušautas prie pat savo namų, daugiabučių kvartale, kai, vidurnaktį pastatęs savo automobilį aikštelėje, lėtai žingsniavo laiptinės durų link. Šūvius išgirdęs vienas namo gyventojas, tuo metu rūkęs savo balkone, vėliau teigė pastebėjęs 2 nubėgančius asmenis.

Sukniubęs ir silpstantis Martynas pats paskambino tėčiui, kad atbėgtų į pagalbą. Šiam atbėgus, pats surinko ir greitosios pagalbos numerį. Tačiau dviejų kulkų sužalojimai į pilvą, sukėlę gausų vidinį nukraujavimą, vaikinui greitai baigėsi mirtimi – gyvybė tuoj pat užgeso ligoninėje.

Merdintis vaikinas nespėjo pasakyti tėčiui, ar žino, ar bent nujaučia, kas ir kodėl į jį šovė.

Dabar jau nustatyta, kad studentas nušautas banditams nelegaliai naudojant pistoletus.

Niekam nesiskundė

Tą vėlų vakarą Martynas buvo išvykęs parvežti į namus savo pažįstamą Valentiną K., kuris šios paslaugos melste meldė, nors Martynas tą vakarą ilgai ruošėsi rytojaus egzaminui. „Jie nebuvo geri draugai, – „Akistatai“ anksčiau yra teigusi Zita Bacevičienė. – Vadinasi, tas Valentinas buvo kažkieno lieptas vėlų vakarą išvilioti Martyną iš namų. Kieno? Turėjo atsakyti pats Valentinas, bet jis tada greitai pasislėpė nuo pareigūnų, nes buvo kaltinamas dėl prekybos narkotikais.“

Anot Z. Bacevičienės, ji su vyru po sūnaus netekties turėjo tik vieną versiją: sūnus buvo nužudytas, nes nepakluso reketininkų reikalavimams.

„Sužinojau, kad mūsų sūnus buvo reketuojamas. Už nieką – „už orą“. Iš jo buvo reikalaujama 1 300 eurų. Jau tais laikais, kai Lietuvoje buvo litas. Vaikas buvo „medžiojamas“ apie pusę metų. Dėl ko, šitą ir norėčiau sužinoti“, – sakė Z. Bacevičienė.

Jos žiniomis, Martyną įvairiais automobiliais sekiojo Marijampolėje gerai žinomos Jakštų nusikalstamos grupuotės „berniukai“. Esą ne vienas jų Martynui nurodęs sumokėti „baudą“ – tai būdavo primenama ir gatvėje, ir kieme, ir prie kolegijos. O Martynas savo draugams sakydavo, kad jokių pinigų niekam nemokės, niekam nesiskųs, net iškęs patyčias ir kankinimus kur nors miške ar mašinos bagažinėje, tačiau esą nepagalvojo, kad bus nužudytas.

Bet apie tai Martyno tėvai sužinojo tik netekę sūnaus. Ir iš sūnaus draugų išgirdo, ir po laidotuvių Martyno piniginėje rado jo ranka rašytą lapelį, kuriame – jį persekiojusių automobilių numeriai ir nusikaltėlių pravardės. Tėvai iškart nunešė tą sąrašą į policiją. Bet jau greitai nusivylė: pareigūnai jiems sakė, kad žmonės, kurie slepiasi po tomis žinomomis pravardėmis, nieko nekalba – esą jų priversti nesugebama...

Galbūt tvirto kūno sudėjimo Martynas buvo reikalingas nusikaltėliams kaip pagalbininkas, o atsisakęs gavo „baudą“? Galbūt nušaudami nusikaltėliai norėjo įbauginti kitus tokius, jiems nepaklusnius, vaikinus? Galbūt norėjo pademonstruoti savo galią? O gal tikėtasi tik pagąsdinti?..

Tokių klausimų lavinos slegiama Z. Bacevičienė pastaraisiais metais vis tikėjosi atsakymų iš teisėsaugininkų. Dabar tikisi tuos atsakymus išgirsti teisme. „Negaliu rasti ramybės, kol nežinau, kodėl nebeturiu sūnaus“, – atviravo gedinti motina.

Laukdama tų atsakymų, moteris neslėpė esanti įsitikinusi, kad banditų armiją Lietuvoje didina pati teisėsaugos ir teisėtvarkos sistema, palanki nusikaltėliams – paleidžianti įtariamuosius, švelniai baudžianti kaltuosius.

Nenusikalsti negali

Na, gal Martyno gedinti mama pakeis savo nuomonę apie Lietuvos teisėsaugą, kai bus paskelbtas teismo nuosprendis jos sūnaus žudikams.

Šiuo metu dėl M. Bacevičiaus nužudymo kaltinami A. Bartuška-Aurė ir M. Bendoraitis. Juos Marijampolės teisėsaugininkai priskiria senai nusikalstamai Jakštų grupuotei, aktyviausiai veikusiai 1990–1993 metais, bet po to nuolat apie save vis primindavusiai, besiplėtusiai, papildomai naujų ir jaunų bendraminčių.

A. Bartuška bene 2003 metais pirmą kartą stojo prieš teismą (dėl nelegalaus ginklo) ir už nesunkų nusikaltimą buvo nuteistas tik lygtinai. Nuo tada Aurė visada buvo policijos akiratyje: savo ryšių su kitais nusikalstamo pasaulio atstovais niekada nenutraukė, buvo įtariamas sužalojęs žmogų, bene 3 kartus teistas Danijoje ir Čekijoje kaip smurtautojas.

2008-ųjų vasarį A. Bartuška netikėtai pateko į ligoninę, kai jį, sportavusį viename Marijampolės klube, telefono skambučiu kažkas išviliojo į lauką, o čia vyro laukė... kulkų kruša. Tuokart medikai teigė paciento kojose aptikę 4 žaizdas nuo dviejų kiaurai perėjusių kulkų, o viena kulka liko įstrigusi dubens kauluose. Sužalotasis, kaip įprasta nusikalstamo pasaulio atstovų kasdienybėje, atsisakė bendrauti su policininkais ir pasidalinti savo įtarimais. Tuomet pareigūnai nutarė nesitaikstyti su nusikaltimo aplinkybes slepiančiu nukentėjusiuoju – už atsisakymą duoti parodymus teismas Aurei paskyrė 20 MGL (minimalaus gyvenimo lygio) dydžio baudą (tuokart tai buvo 2600 litų). Pareigūnai neabejojo, kad šūviais ketinta Aurę tik pagąsdinti arba priminti apie kažkokias skolas, ir apšaudytasis tai žinojęs.

Greitai iš ligoninės palatos pakilusio A. Bartuškos pavardė policijos įvykių suvestinėse vėl sumirgėjo po keleto savaičių, kai į pareigūnus kreipėsi viename kaime prie Marijampolės gyvenantis verslininkas. Automobilių perpardavimu vertęsis vyras teigė, jog jį jau 2 kartus reketavo keli į namus atvykę nepažįstamieji, reikalavo duoti 5000 litų – neva dalintis su jais vien dėl to, kad pats gerai gyvena ir mėgaujasi verslo sėkme. Verslininkas tikino negalįs mokėti tokių didelių pinigų. Tuo sulaukė reketininkų grasinimų – esą bus žiauriai sumuštas ne tik jis vienas, o turtas pavirsiąs pelenais. Atvykėliai mokė savo kėslų auką: „Parduok dalį savo turto – bus pinigų. Arba nupirk mums mobiliųjų telefonų“.

Bauginamas vyras nenorėjo pasiduoti, bet dėl šventos ramybės reketininkams pažadėjo kitą kartą turėti dalį reikalaujamų pinigų. Kai nusikaltėliai išvyko, verslininkas kreipėsi į policiją. Buvo pasirengta operacijai – įrašyti telefoniniai pokalbiai, pareiškėjui duota specialiai pažymėtų pinigų. Šis masalas ir nenuginčijami įrodymai lėmė, kad 3 reketininkai, vėl atvykę duoklės, buvo sulaikyti pasaloje laukusių policininkų, kai tik prašeivų rankose atsidūrė žymėtieji 900 litų. Be Aurės, kartu buvo sučiupti dar 2 panašaus plauko marijampoliečiai. Jie visi po to sulaukė teismo bausmių – tiesa, švelnių, lygtinių.

Po šio teismo Marijampolės policijos Organizuotų nusikaltimų tyrimo skyriaus (ONTS) pareigūnams pateikus informacijos, kad A. Bartuška ir toliau nenutraukia savo nusikalstamų ryšių ir veiklos, teismas paskyrė jam įpareigojimus pagal Organizuoto nusikalstamumo užkardymo įstatymą – suvaržė laisvę. Nuo tada ONTS pareigūnai ne kartą tikrino, kaip Aurė laikosi teismo skirtų įpareigojimų, ir užfiksavo ne vieną pažeidimą. Už tai A. Bartuška vėl turėjo būti teisiamas, tačiau... pabėgo iš Lietuvos.

O štai dabar jau aišku, kad A. Bartuška, anot kaltinamojo akto, prieš pasprukdamas į užsienį, dar spėjo 2008-ųjų gegužę įvykdyti keršto aktą dėl savo šautinių sužalojimų. Įtardamas, kad į jį prie sporto klubo šovęs būtent studentas M. Bacevičius, Aurė kartu su bendrininku patykojo studento prie jo namų ir iš pasalų paleido šūvius tuo momentu, kai studentui iki namo durų tebuvo likę vos keliasdešimt metrų.

Garsina ne sportas

Po tos nakties liudytojai tvirtino, kad šūvius į studentą paleido 2 asmenys. Juos nubėgant matė balkone rūkęs gyventojas.

Pareigūnai dabar ir įtaria, kad tas antrasis šaulys – Mantvydas Bendoraitis. Jis – bušido imtynių meistras, tačiau iki šiol labiau yra išgarsėjęs tuo, kad yra praeityje žinomo ir ne kartą teisto Jakštų nusikalstamos gaujos vieno iš pradininkų – Benedikto Bendoraičio, pravarde Benderis, – sūnus, užaugęs daugiavaikėje šeimoje. Be to, 2008-ųjų gruodį M. Bendoraitis išgarsėjo Lietuvoje ir kartu su keliais bendrininkais apiplėšęs bankrutuojančią bendrovę Pavartyčių kaime (Radviliškio r.), iš kurios plėšikai, antrankiais surakinę sargą, išgabeno patalpose rastas dėžes su brangiakailių audinių kailiukais. Tuo bendrovei buvo padaryta didžiulė žala (per 0,8 mln. litų), o nusikaltėliai, kartu ir M. Bendoraitis, 2012-ųjų pabaigoje išgirdo teismo nuosprendį už šį garsųjį apiplėšimą.

Dabar savo kūną sporto salėje įspūdingai išpuoselėjusio bušido kovų meistro laukia naujas teismo nuosprendis.

Beje, iškart, kai studento Martyno nužudymo byla buvo tiriama dar Marijampolėje, pareigūnai vis užsimindavo žiniasklaidai apie byloje minimą A. Bartušką, tačiau apie M. Bendoraitį kažkodėl nutylėdavo.

Vėliau tai nutylėdavo ir Kauno apygardos prokuratūros pareigūnai, po keleto tyrimo mėnesių, per kuriuos iš viso buvo apklausta apie 40 žmonių, bet siūlo galas neužčiuoptas, tyrimą iš marijampoliečių perėmę. Buvo neslepiama tik viena – kad byla priskiriama prie organizuotų grupių padarytų nusikaltimų.

Sklindantys gandai

Ikiteisminis tyrimas ir pagreitį įgavo, ir tapo didžiulės apimties, kai vėl pareigūnų rankose atsidūrė užsienyje kurį laiką gyvenęs A. Bartuška.

Beje, Marijampolėje vis girdėti kalbant, kad minėti 3 kaltinamieji dėl konkrečių kaltinimų įkliuvo tik tada, kai 2010-aisiais buvo atleistas iš tarnybos vienas aukštas Marijampolės policijos pareigūnas, neva globodavęs šiuos nusikalstamo pasaulio atstovus. Tačiau tokių kalbų niekas oficialiai negali patvirtinti. Vis dėlto plačiai išsikerojusi Jakštų gauja pradėta aktyviau triuškinti išties apie tuos metus – atskleista nemažai senų nusikaltimų, šiurpinusių marijampoliečius, sėjusių baimę, vertusių nerimauti dėl tuomet neištirtų rezonansinių apiplėšimų, vagysčių. Štai ir pats grupuotės lyderis šiuo metu yra suimtas ir laukia teismo nuosprendžio narkotikų byloje.

O minėti 3 kaltinamieji, anot kaltinamojo akto, išties nemažai pridirbę Marijampolėje ir jos kaimynystėje. Kad ir už kelių kilometrų nuo Marijampolės esančio Netičkampio kaimo pašto apiplėšimas 2000-ųjų gegužę.

Su ginklu – į paštą

Plėšikai turėjo būti gerai informuoti apie kaimo pašto darbo laiką ir tuokart vežamus pensininkams išdalinti pinigus, nes šeštadieniais Lietuvos pašto Netičkampio skyrius dirbdavo vos dvi valandas nuo ryto septynių. Tad apie pusę aštuonių prie šios įstaigos atvyko apskrities pašto darbuotojo vairuojamas tarnybinis mikroautobusas. Tuo metu pašte buvo jo vadovė, laiškininkė ir keli kaimo gyventojai, atvykę laukti pensijų. Pašto darbuotojas, ginkluotas tarnybiniu revolveriu „Nagan“, liko automobilyje saugoti metalinio seifo su pinigais, o taip pat ginkluota jo kolegė, lydinčioji, nunešė vieną inkasacijos krepšį su 3000 litų į pašto skyrių.

Staiga į paštą įbėgo keli kaukėti vyrai, rankose iškėlę ginklus, ir rusiškai paskelbė, kad tai apiplėšimas, todėl reikia atiduoti pinigus. Kitas komandas plėšikai jau išrėkė lietuviškai. Kaukėtieji reikalavo gultis ant grindų, nejudėti ir nekilnoti galvų. Jie skubiai apraišiojo užpultųjų kojas ir už nugarų užsuktas rankas lipnia juosta, bet nešaudė, tik vienam žmogui buvo prikišę prie veido pistoletą. Tuoj pat banditai į skyrių atitempė ir mikroautobuse likusį vairuotoją, buvo jau atėmę jo tarnybinį ginklą ir paguldė vyrą ant grindų.

Kaukėtieji narstė po stalčius, supjaustė ir išvertė laiškininkų krepšius, iškratė pašto vadovės rankinę, kasos aparatą. Jie darbavosi apie 10 minučių, tačiau ant žemės suguldytiems žmonėms laikas prailgo.

Palikdami sujauktą patalpą, plėšikai perpjovė inkasacijos krepšį ir pasiėmė jame buvusius 3000 litų. Iš įvykio vietos jie pasišalino pašto mikroautobusu ir savo lengvuoju automobiliu.

Po trijų valandų netolimame Žaliosios miške, vos daugiau nei už 10 kilometrų, buvo rastas paliktas tarnybinis pašto automobilis. Spaudą ir siuntinius plėšikai buvo palikę, o metalinį seifą atrakinę ir iš jo pagrobę dar 10 inkasacijos krepšių su pinigais, skirtais pensijoms išmokėti. Iš viso į nusikaltėlių rankas tuokart pateko per 146 000 litų.

Iš plėšikų terorizuotų šešių nukentėjusiųjų didžiausią traumą patyrė pensininkas, kuriam kaukėtieji prakirto galvą, smūgių žymių paliko ir veide.

Iš visų pašto plėšikų dabar teismo bausmės laukia tik A. Bartuška ir K. Bartninkas.

Lietuvos paštas nusikaltėliams pateikė civilinį ieškinį tuokart padarytai žalai atlyginti – 43 400 eurų.

Tik faktai:

Dar šioje byloje A. Bartuška taip pat kaltinamas tuo, kad 2001-ųjų sausį kartu su kitais 3 bendrais apiplėšė juvelyrikos parduotuvę „Taurusis kristalas“ Vilkaviškyje ir sunkiai sužalojo pardavėją, mušdami ją ir lazdomis.

Moteris prarado sąmonę ir nukrito ant grindų, jai į smegenis išsiliejo kraujas.

Banditai pagrobė papuošalų už daugiau nei 4 000 eurų ir juos vėliau slapta pardavė.

Dar teismui reikės įrodyti, ar tikrai K. Bartninkas su bendrais 2001 metais Meškučių kaime (Marijampolės sav.) apiplėšė pasiturintį vietos ūkininką – atėmė iš jo 23 000 eurų vertės automobilį „Mitsubishi Pajero“, mobilųjį telefoną, asmeninius daiktus.

O A. Bartuška su sėbrais dar įtariamas ir vienos bendrovės apiplėšimu Marijampolėje 2006-aisiais: plėšikai, sumušę bendrovės darbuotoją, naudoję peilį ir grasinę nužudyti, pagrobė 20 200 litų.

Irena ZUBRICKIENĖ