Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Statybos ir aukštis pražudo daugiausia dirbančiųjų

Plytelių klojėjas nukrito nuo netvarkingų pastolių – žuvo... Šaltkalvį įsuko įrenginio dalys – žuvo... Kelio darbininką užgriuvo iškasos šlaitas – žuvo... Betonuotoją traumavo nuo poliakalės atitrūkęs metalinis vamzdis – darbininkas žuvo... Tai tik keli įrašai iš Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) pernai tirtų nelaimingų atsitikimų darbe. Šį sąrašą toliau pildo jau ir šiemet darbe įvykę nelaimingi atsitikimai.

Grėsmės nenujautė

Neseniai itin skaudi nelaimė dirbant įvyko Panevėžio rajone – žuvo jaunas mechanizatorius E. P. (21 m.), į darbą Liberiškio kaime, žemės ūkio bendrovėje (ŽŪB), su savo tėvu R. P. (40 m.) važinėdavęs iš gretimo Radviliškio rajono. Abu darbe buvo vertinami. Po įvykio paskelbta, kad šis įvyko abiem vyrams būnant blaiviems.

Nors tyrimą atliekantys VDI ir policijos pareigūnai galutinių išvadų dar nepateikė, tačiau manoma, kad jauną darbininką pražudė, o vyresnįjį sunkiai traumavo skubotas jų pačių darbas. Ši tragedija greičiausiai bus priskirta prie tokių, kurios darbe įvyksta netinkamai organizavus pavojingus darbus arba kai žmogus, stojęs prie pavojų keliančios veiklos, prieš tai nebūna tinkamai instruktuotas. Beje, VDI atstovai linkę priminti dirbantiesiems, kad šie turi teisę atsisakyti atlikti darbo užduotį, jeigu ji nėra saugi.

Bet minėtu atveju, atrodo, abu mechanizatoriai net nesusimąstė, kad darbas, kurio jie tą lemtingąjį rytą ėmėsi, gali būti nesaugus. Bent taip po nelaimės kalbėjo keli jų kolegos, tikinę, kad tokį darbą – ardyti žemės ūkio technikos padargo cilindrą – ne vienas jų yra ne kartą daręs anksčiau, ir niekada nieko panašaus nebuvę. ŽŪB darbininkai, tuokart buvę tose pačiose patalpose, kur darbavosi tėvas ir sūnus, po tragedijos tik gūžčiojo pečiais: esą grėsmės nenujautę.

Cilindras žudikas

Tą rytą daug kur Lietuvoje smarkiai lijo. Būtent lietus pakeitė ir minėtos ŽŪB darbų planus. Vietoj to, kad dirbtų laukuose su technika, mechanizatoriai liko patalpoje. Tėvas ir sūnus P. stojo prie darbastalio ir ketino patvarkyti hidraulinį cilindrą, pačių vadinamą balionu, skirtą plūgams apsaugoti. Metro ilgio kiek nesiekiantis cilindras automatiškai apsaugo nuo gedimų plūgą, kai darbuojantis šis užkabina dirvoje gulinčius akmenis, nes juos pakelia. Vienas cilindro galas būna pripildytas tepalo, kitas – azoto. Anot darbininkų, slėgis cilindre būna apie 100 atmosferų.

Tačiau tas cilindras, kurį ketino darbui paruošti tėvas ir sūnus, buvo labai senas, nenaudotas keliolika metų, net aprūdijęs. Po įvykio niekas neprisipažino, kad būtų nurodęs abiem mechanizatoriams tvarkyti būtent šį cilindrą. Turbūt logiška, kad darbininkai nepamanė, jog labai sename cilindre gali būti likę azoto, nes per ilgą laiką šios dujos paprastai išgaruoja. Todėl darbe naudojami tokie cilindrai ir užpildomi vis iš naujo.

Cilindrą vyrai įstatė į spaustuvus ir ėmėsi darbo. Kadangi seni cilindro varžtai buvo surūdiję, tad jie buvo nupjauti kampiniu šlifuokliu. Cilindro gale esantį dangtelį bandyta numušti. Štai tada ir driokstelėjo netikėtas sprogimas. Manoma, slėgis viduje išstūmė iš cilindro stūmoklį, detalės šaute šovė į priešais stovintį darbininką E. P. (smogė jam į krūtinę). Kliuvo ir vyresniajam, stovėjusiam prie darbastalio atokiau. Vyrus sprogimo banga metė kelis metrus į šonus.

Atvykę medikai dar kurį laiką gaivino sunkiai sužalotą ir sąmonės netekusį E. P., tačiau jis mirė dėl patirtų vidaus organų sužalojimų. Žuvusiojo tėčiui prireikė rimtos medikų pagalbos dėl daugybės kaulų lūžių ir patirto šoko. Vyras buvo sąmoningas, puikiai suprato, kad savo akimis regėjo sūnaus žūtį. Nelaimėlis skubiai buvo išgabentas į ligoninę.

Per sprogimą tose dirbtuvės buvo dar apie 10 darbininkų, tik jie dirbo atokiau, todėl nenukentėjo.

Ar abu mechanizatoriai, imdamiesi minėto darbo, buvo instruktuoti, kaip tai daryti, ar jiems buvo žinoma to cilindro konstrukcija, kodėl aprūdijusį cilindrą imta tvarkyti, dar aiškinasi tyrėjai.

Nelaimė nelaimę veja

Tai jau ne pirma tragedija Lietuvoje šiais metais, kai darbe žuvo žmogus. Balandžio viduryje Jurbarko rajone žuvo nelaimėlis (57 m.), kai jį pievoje kliudė ir pervažiavo girto vyro (27 m.) valdomas teleskopinis krautuvas. Nelaimė įvyko paryčiais. Tiriama, ar vyrai po darbo negirtavo.

Balandžio pradžioje Kaune žuvo statybos bendrovės darbuotojas (58 m.), kai statomame name, eidamas atbulas, nukrito nuo pastato devinto aukšto į balkoną ketvirtame aukšte.

Krautuvas, keldamas betoninę plokštę, krito ant šono ir prispaudė iškritusį vairuotoją-operatorių (46 m.), šis nuo patirtų sužalojimų mirė. Nelaimė balandžio 1-osios rytą įvyko Vilkaviškio rajone.

Kovo pradžioje mirtinos nelaimės darbe paženklino Marijampolę ir Alytaus rajoną. Marijampolėje žuvo sunkiasvorių automobilių serviso darbuotojas (33 m.), prispaustas remontuojamo sunkvežimio platformos. Lygiai taip prispaustas remontuojamo automobilio mirtinai buvo traumuotas ir Alytaus rajono gyventojas (38 m.).

Vasarį Panevėžio rajone dirbdamas mirė medžio apdirbimo cecho darbininkas (54 m.), kai jam ranką sužalojo medienos pjovimo staklės. Vyras nukraujavo. O sausį darbas tragedija baigėsi Šalčininkų rajone – žuvo dirbtuvėse ant remontuojamo miškavežio stovėjęs vyras (51 m.), kai jį staiga mirtinai sužalojo krovimo mechanizmo strėlė.

Girtų darbe mažėja

Visos paminėtos tragedijos dirbant atspindi kiekvienų metų padėtį, kurią kasmet apibendrina VDI. Štai pernai į šalies VDI buvo gautas 41 pranešimas apie mirtinus įvykius darbe. Metais anksčiau šis rodiklis buvo 59 (tai yra daugiau žuvusiųjų).

VDI duomenimis, pavojingiausi darbai – statybose (pernai 13 mirtinų atvejų ir 48 sunkūs), apdirbamosios gamybos įmonėse (6 ir 26), transporto ir saugojimo įmonėse (11 ir 15). Be nelaimių neapsieinama ir prekybos, ir jūrinės žvejybos, ir miško bei medienos įmonėse.

Sunkių ir mirtinų nelaimingų atsitikimų darbe tyrimai rodo, kad trečdalis šių nelaimių įvyko žmogui nukritus iš aukštai. Nemaža dalis (apie 11 proc.) tokių atsitikimų darbe įvyko iš aukštai nukritus daiktams, ruošiniams, kroviniams, jiems pasislinkus ar nuvirtus; nugriuvus žmogui –apie 17 proc.

Tiriant tokių nelaimių priežastis, nustatyta, kad daugiau nei pusė nelaimių darbe įvyko dėl to, jog darbdavys neužtikrino darbuotojų saugos ir sveikatos vidinės kontrolės ar nekontroliavo, kad darbuotojai laikytųsi jiems privalomų vykdyti reikalavimų, bei netinkamai organizavo darbus.

Skaudi rykštė dirbant – neblaivūs darbuotojai. Pernai, būdami neblaivūs darbe, žuvo 4 žmonės ir 7 patyrė sunkių sužalojimų. Vis dėlto, VDI duomenimis, tai yra kur kas mažesni šio rodiklio skaičiai, nei būdavo ankstesniais metais.

Beje, VDI duomenimis, dažniausiai darbe nukenčia dirbantieji pirmus metus, kai stinga ir patirties, ir savisaugos jausmo.

Nepaisė saugumo

Dar daugiau nelaimių darbe užfiksuojama, kai darbuotojai ne žūsta, o patiria sunkių traumų. VDI skelbia, kad pernai darbe sunkiai susižalojo 145 žmonės. Metais anksčiau tokių užfiksuota 119. Šiemet tokių nelaimingų atsitikimų darbe irgi jau būta ne vieno. Vienas pastarųjų – Šalčininkų rajone, Jašiūnuose, bendrovėje „Actas“. Čia balandžio 18-osios rytą etilo alkoholio garais apsinuodijo iškart 3 darbuotojai.

Actą gaminančios bendrovės „Actas“ atstovų liudijimu, tą rytą ceche turėjo būti išplautas acto rezervuaras (cisterna) – 2,5 metro gylio, 10 kubinių metrų talpos. Cisterna buvo tuščia, į ją buvo įlipusi darbininkė (26 m.) ir plovė. Laimė, kad laiku buvo pastebėta, jog darbininkei pasidarė bloga. Jos gelbėti šoko labiau patyrusi kolegė (37 m.), bet ir ji susmuko. Tada pagalbon dar puolė ir kitas kolega 61 m.), beje, pats atsakingas už darbų saugą, tačiau cisternoje apsvaigo ir jis. Bėdų, kaip vėliau tapo aišku, kilo dėl plautame rezervuare likusios didžiulės acto garų koncentracijos. Visus 3 žmones iš minėtos peklos iškėlė iškviesti ugniagesiai gelbėtojai. Ištraukti apsinuodijusieji buvo sąmoningi, jiems prireikė medikų pagalbos.

Po šios nelaimės labai greitai nustatyta, kad cisterną pradėjusi plauti darbuotoja joje buvo be jokių apsaugos priemonių. Užsidėti respiratorių nespėjo ir pagalbon skubiai puolę kiti du darbuotojai. Vadinasi, nelaimę prisišaukė patys dirbantieji – jie nepaisė įmonės vidaus darbų saugos reikalavimų.

VDI duomenimis, pernai dėl to, kad dirbdami nesilaikė vadovų duotų nurodymų ar sąmoningai rizikavo savo sveikata ar gyvybe, žuvo arba patyrė sunkių traumų apie penktadalį darbuotojų iš visų nukentėjusiųjų darbe.

 

Irena ZUBRICKIENĖ

Rekomenduojami video