„Teko girdėti, kad didelį antsvorį turintiems žmonėms, kuriems savarankiškai nesiseka jo numesti, atliekamos skrandžio mažinimo operacijos. Kadangi nutukimas – mūsų giminės problema, norėčiau daugiau sužinoti apie šiasoperacijas – kokiais atvejais jos atliekamos ir koks jų poveikis? Gal paprasčiau tiesiog nusiurbti nereikalingus riebalus?“ – teiraujasi Janina S. iš Marijampolės.  

Atsako Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikųgydytoja dietologė Evelina Cikanavičiūtė.

Pirmiausia reikėtų pabrėžti, kad atlikti skrandžio mažinimo operaciją ar kovoti su antsvoriu kitais būdais – ne paties žmogaus pasirinkimas. Nutukimas yra liga, jos gydymas chirurginiu būdu taikomas tais atvejais, kai antsvorį turinčio žmogaus kūno masės indeksas yra 25–29,9, bet jis serga širdies ir kraujagyslių ligomis, cukriniu diabetu, ir taisatvejais, kai pacientokūno masės indeksas yra didesnis nei 30.

Nutukimui įveikti daromos operacijos yra kelių tipų. Vienomis mažinamas skrandžio tūris, kitomiskeičiamas maisto medžiagų įsisavinimo intensyvumas – jisslopinamas, todėldalis maisto medžiagų pasišalina neįsisavintos, vadinasi, organizmas gauna mažiau kalorijų.

Tačiau net jeigu yra poreikisgydyti nutukimą opraciniu būdu, pirmas gydymo etapas yra konservatyvus – taikoma dietų terapija. Pacientą6 mėnesius gydo gydytojas dietologas, per tą laiką bandoma atsikratyti dalies svorio. Siekiama, kad iki planuojamos operacijos pacientas netektų apie 5–10 proc. savo pirminio svorio ir sumažėtų pooperacinių komplikacijų rizika. Beje, pastaruoju metu pas gydytojus dietologus vis dažniau atsiunčiama pacientų, kuriems planuojama atlikti, pavyzdžiui, klubų endoprotezavimo operaciją – jiems taip pat rekomenduojama prieš operaciją numesti bent 5–10 proc. svorio– tuomet būtų geresnėeiga po operacijos.

Jeigu padedant gydytojui dietologui pacientui vis dėlto nepavyksta pasiekti norimo rezultato, svorį bandoma mažinti pasitelkiantmedikamentus. Tik tada, jeiišbandytos minėtos priemonės nepadeda sumažinti svorio, atliekama operacija.

Kokia jų sėkmė? Galima atlikti operaciją, bet nepasiekti rezultato, nes pati operacija jo negarantuoja, ypač ta, kurios metu mažinamas skrandžiotūris. Operacija, kurios metu keičiamas maisto medžiagų įsisavinimo intensyvumas, iš esmės būnasėkminga, bet ji ganasudėtinga, be to, po jos žmogus visą gyvenimą lieka pririštas prie gydytojo dietologo.

Gal kai kam atrodo labai paprasta – padarys operaciją, išeisiu ir gyvensiu kaip anksčiau. Bet taip nėra. Priešoperacinis pasiruošimas reikalingas ne tik dėl to, kad pacientas netektų dalies savo svorio, bet ir tam, kad jis išmoktų valgyti, nes kartais žmonėms atrodo, kad jei jiems bus padaryta operacija, paskui jie valgys taip, kaip valgė anksčiau, o svoris nedidės. Po skrandžio tūrio mažinimo operacijos laikytis tam tikrų mitybos taisyklių reikia itin griežtai, kitaip visuomet išlieka rizika, kad po kurio laiko svoris vėl užaugs. Ypač atsakingai turi elgtis tie pacientai, kuriems operacijos metu buvo keičiamas maisto medžiagų įsisavinimo intensyvumas – dažnai jie visą likusį gyvenimą turi vartoti papildus, nes organizmui dažnai trūksta vitaminų, mineralų, o dėl to atsiranda kitų negalavimų.

Vadinamasis riebalų nusiurbimasprobleminėse vietose – ne gydymas, o trumpalaikė estetinė korekcija, nes iš esmės nesikeičia žmogaus valgymo įpročiai, jis nekeičia savo gyvenimo būdo, nedidina fizinio krūvio, kuris visuomet yra dietos dalis. Vadinasi, ligos priežastys neišnyksta, o jos eiga nesikeičia. Vienintelis efektas –kurį laiką toks žmogus turi mažiau riebalų ir vizualiai geriau atrodo.

Reikėtų pabrėžti, kad tie periferiniai, arba poodiniai, riebalai nėra tokie pavojingi kaip visceraliniairiebalai, t. y. tie, kuriesusikaupiapilvo srityje – ant įvairių organųpačioje pilvo ertmėje. Būtent jie susiję su įvairiomis lėtinėmis ligomis, o nusiurbti jų neįmanoma. Ligų, deja, taip pat...

Fizinis krūvis, kaip jau minėta, yra būtina kiekvienos dietos dalis. Tai turi tapti įpročiu –lygiai taip pat kaip kasdien valytis dantis. Taigi, ne tik metant svorį, bet ir siekiant išlaikyti pasiektą rezultatą, koreguojama ne tik dieta, bet ir fizinis krūvis. Tai visai nereiškia, kad būtinai reikia bėgioti – kas gali, tegul bėgioja, o vyresni, sergantys įvairiomis lėtinėmis ligomis žmonės gali tiesiog vaikščioti, atlikti minimalius mankštos pratimus, kurie parenkami atsižvelgiant į kitus negalavimus. Vieniems geriau tiks pratimai rankoms ir viršutinei kūno daliai, kitiems – kojoms ir apatinei kūno daliai. Juos ir reikėtų daryti. O svarbiausia – tinkamai maitintis ir judėti, kitaip jokios operacijos nepadės ir antsvoris, kurio vargais negalaispavyko atsikratyti, anksčiau ar vėliau sugrįš.