Kukurūzų kūlimo darbai šiemet Lietuvoje susidėliojo labai skirtingai. Vilkaviškio rajone ūkininkai kukurūzus kulti baigė lapkričio 10 dieną, o Prienų rajone panašiu laiku dar tik įsivažiavo darbymetis kukurūzų laukuose. Nors kukurūzų supirkimo kaina šiemet palanki augintojams, tačiau jie skaičiuoja, kad „meškos“ paslaugą padarys grūdų džiovinimo išlaidos. Išdžiovintų grūdų savikaina išauga, o supirkimo kaina – neadekvati savikainai.

Kūlė ir džiovino

Vilkaviškio rajono ūkininkai Julius ir Robertas Mickevičiai (Kybartų sen.) šiemetį kukurūzų grūdų derlių vertina teigiamai. Tėvas ir sūnus kukurūzus grūdams augina susikooperavę. Šiemet Matlaukio kaime jie šiai, jau išbandytai kultūrai buvo skyrę 400 ha žemės.

Pasak ūkio savininko J.Mickevičiaus, jų šeimos ūkyje kukurūzai nukulti ir išdžiovinti. Vėlyvas rudens darbymetis prasidėjo spalio viduryje. „Pas mus ūkyje nieks nevėlavo. Kukurūzai šiemet nenukentėjo, viskas tvarkoje. Nukūlėme visus. Kulti pradėjome spalio 15-ą, o baigėme lapkričio 10 dieną. Užtrukome nepilną mėnesį“, – pasakojo kukurūzų augintojas.

Ūkio šeimininkas VL aiškino, kad būtų kur kas greičiau kukurūzus nukūlę, tiek neužtrukę, bet yra darbų specifika. Jie gali kulti tik tiek, kiek per parą pajėgia išdžiovinti jų ūkio džiovykla. Nors pagal turimos technikos pajėgumus būtų galėję ir daugiau jų nukulti per dieną. Mickevičiai „rankovių“ neturi, džiovina galingoje ūkio džiovykloje ir sandėliuoja. „Mūsų džiovyklos pajėgumai leidžia per parą išdžiovinti apie 150 tonų kukurūzų grūdų, kai juose būna apie 30 proc. drėgmės“, – sakė J.Mickevičius.

Šiemet kukurūzų grūdų drėgnumas svyravo nuo 32 iki 28 proc. Pradėjus kulti buvo tikrai nemažas, o paskui, baigiant kulti, nukrito iki 28 proc. Anot J.Mickevičiaus, ši kultūra jų lūkesčius tikrai pateisina, bet darbo duoda, nes grūdus tenka džiovinti. Jis įsitikinęs, kad reikia visko auginti, neieškoti tik to, kas lengva. Auginant kukurūzus grūdams, darbo nors ir yra, bet atperka derlingumas.

„Šiemet dar beveik geriau nei ankstesniais metais. Iš 1 ha prikūlėme apie 12–13 tonų – tikrai daug,  bet išdžiovinus, išvalius, pardavimui lieka tiktai apie 8 tonos iš 1 ha. Bet tai jau prekinė produkcija. Išvalome, sutvarkome, kad būtų gera prekinė išvaizda“, – aiškino galutiniu rezultatu patenkintas J.Mickevičius.

Perkančių netrūksta

Tėvas ir sūnus Mickevičiai – vieni stambiausių kukurūzų augintojų ne tik Vilkaviškio rajone, bet ir Suvalkijos krašte, daug metų specializuojasi šitoje srityje, ūkyje turi bandymų laukelį, atsirenka produktyviausių veislių sėklas. „Klimatui Lietuvoje šylant, kukurūzus labai palanku auginti. Manau, kad daug kam teks apsispręsti. Juk šiemet kviečių nederliaus metai, o kukurūzai – šiltų kraštų augalas“, – atkreipė dėmesį Matlaukio kaimo ūkininkas, šiuos metus vertinantis kaip gerus. Derlingumas geras, nepatirta jokių nuostolių.
Žinoma, pasak suvalkiečių, užauginti, nukulti ir paruošti pardavimui – dar ne viskas, reikia ir parduoti gera kaina. Kaip sekasi parduoti, ar šiemet kainos palankios ūkininkams?

„Neblogos kainos, bet daug kas brango ir mums. Kai pradedi skaičiuoti visus kainų pakilimus, galutinis rezultatas vis tiek ne mūsų naudai. Brango viskas, o ypač degalai. Mums šiame versle degalai ir lemia visas išlaidas, nes džiovykla daug jų „suvalgo“. Jei ne džiovinimo išlaidos, kukurūzai būtų labai pelninga kultūra“, – analizavo J.Mickevičius.

Nors derlius didelis, tačiau Vilkaviškio rajono ūkininkai jį realizuoja be išankstinių sutarčių. Kaip teigė J.Mickevičius, išankstinių sutarčių niekada nesudarinėja ir šis pasirinkimas pasitvirtina jau nemažai metų. Parduoda už tiek, kiek sutaria, grūdus paruošę numatytai dienai. Jie – „seni vilkai“ šitoje srityje ir žino, kaip tai daryti. „Mes labiau žiūrime, kad kokybė gera būtų, o visa kita paskui susidėlioja – jokių problemų. Iš mūsų ir be išankstinių sutarčių perka. Parduoti gerą produktą šiandien nėra jokių problemų“, – sakė Vilkaviškio krašto ūkininkas.

Palyginęs kitas savo ir sūnaus ūkiuose auginamas kultūras, J.Mickevičius vardijo, kad be kukurūzų grūdams šiemet dar augino kviečius bei pupas. Tik šiemet – pupų nederliaus metai, ūkininkui gaila darbo, nes su pupomis nepavyko. Jo pastebėjimu, pernai labai gerai buvo su pupomis, šiemet išplėtė plotus, bet rezultatas nekoks. Užtai kukurūzai leido kiek atsikvėpti.

Tėčiui pritarė ir sūnus Robertas, teigdamas, jog sekėsi gerai, yra patenkinti, o parduoda visiems, kas tik perka palankia kaina. „Kukurūzų supirkėjų tikrai turime nemažai. Ūkininkui visada norisi uždirbti daugiau, bet ne mes sąlygas diktuojame, sąlygas diktuoja biržos kaina ir produkto paklausa. Kokios tos kainos yra, tokias ir turime“, – sakė R.Mickevičius.

Vilkaviškio rajone išauginti kukurūzų grūdai išvažiuoja ir į užsienį – Latviją. Perka ir vežasi ūkininkai ir pašarų gamintojai. „Kas vežasi, yra mūsų ūkio nedidelė paslaptis“, – linksmai kalbėjo Robertas iš Matlaukio, teigdamas, kad jų su tėčiu įdirbis didelis, tad turi savo rinką. 

Prieniškiai dar kulia
Prienų rajono savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėja Aušra Tamošiūnienė sakė, kad šiemet Prienų rajone kukurūzų plotai labai išaugę – apytiksliai gali siekti iki 1 tūkst. ha. Lapkričio 18 dieną
laukuose kukurūzų pjūties ir kūlimo darbai dar tik buvo įsivažiavę.

„Pas mus atsirado nauja tendencija. Žemės Stakliškių seniūnijoje nenašios. Bet kukurūzai užauga labai neblogi. Tad jei krašto augalininkystės ūkininkai negali auginti rapsų ar dar kažko, nes prikulia mažus kiekius, tai kukurūzų prikulia iki 10 tonų iš 1 ha.  Ūkininkai nesiskundžia, sako, būna, kad vienas kitas prikulia ir 12 tonų. Todėl vis daugiau ūkininkų imasi auginti kukurūzus. Jie labai paplito. Jei anksčiau, būdavo, nenašiose žemėse, kur pakalnė yra, būdavo pieva ir ganomi gyvuliai, dabar masiškai pradedami sėti kukurūzai“, – pasakojo A.Tamošiūnienė.
Prienų rajone kukurūzus grūdams šiemet augina ūkininkai Mindaugas Gusas iš Jiezno, Laimonas Sedeika, Sigitas Šiupšinskas bei kiti. Rajone jau būta įdomaus atvejo – vienam ūkininkui pernai nepavyko rudenį nusikulti kukurūzų ir jie peržiemojo. „Šiais metais tikrai pas mus buvo toks stebuklas, kad vienas ūkininkas kūlė juos, bijau suklysti, ar buvo vasaris, ar kovo mėnesis. Kas ir įdomiausia, net keista, kad kukurūzų kokybė, pasirodo, nenukenčia. Peržiemojusius nukūlė. Jie per žiemą sušalo ir liko tokie, kaip rudenį“, – pasakojo Prienų rajono savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėja.

Kur kukurūzai, ten ir šernai

Išaugus kukurūzų plotams, Prienų rajone gauta ir labai daug ūkininkų pareiškimų dėl šernų kukurūzams daromos žalos, ko anksčiau nebuvo. Mat tai lemia krašto specifika – miškeliai, kalvelės. Medžiotojai buvo pastebėję, kad sumažėjo šernų, bet ten, kur dabar auginami kukurūzai, atvirkščiai – šernų padaryti nuostoliai vertinti daugiau kaip 100 ha plotuose.

„Iš tiesų, žalos padaryta daug. Šernai įėjo ir nenori išeiti iš kukurūzų laukų. Jiems ten, matyt, saugu, maisto yra, dar gal yra ir šlapynių, tad ir pasimaudyti, pasivolioti purvyne gali. Iš ten jų lengvai neišvarysi. Šernai medžiotoją labiau jaučia, negu medžiotojas – šerną“, – apie kukurūzuose apsigyvenusius šernus ir jų daromą žalą aiškino vedėja.   

Ji teigė, kad pagrindinis šernų padarytos žalos skaičiavimas vyko spalio mėnesį, tada medžiotojai jau prašė ir ragino ūkininkus pradėti kukurūzus kulti, bet ūkininkai negalėjo, nes grūdai dar nebuvo pilnai sunokę. Tad pradėjus darbus, juos teko sustabdyti. Vėl į laukus kulti kukurūzų Prienų rajono ūkininkai sugrįžo tik apie lapkričio vidurį, tada ir įsibėgėjo intensyvus darbymetis.

Anot vedėjos, jaunas ūkininkas S.Šiupšinskas rezultatu patenkintas. Ūkininkas sakė, kad nė iš vienos kultūros negaunąs tiek pelno, kiek nenašiose žemėse gauna iš kukurūzų. Jis dirba žemę ir augina kukurūzus ne tik Prienų rajone, bet ir Trakų rajono bei Elektrėnų savivaldybėse.

A.Tamošiūnienės pastebėjimu, net ir smulkesni ūkininkai Stakliškių ir Jiezno seniūnijose pradėjo auginti kukurūzus. Taip pamažu vienas po kito kuria naują kraštovaizdį – gražius, kukurūzais apsėtus laukus, ko anksčiau Prienų rajone tikrai nebuvo. Tiesa, anot vedėjos, žemdirbiai augindavo kukurūzus, bet daugiausia tik gyvuliams pašarui.

„Nelaukdavo, kol jie subrandins grūdus. Būdavo kertami silosui, o dabar turime kitokią situaciją. Aišku, atsirado ir nauja problema dėl šernų, nes medžiotojų būrelis pradėjo draustis savo atsakomybę, kad nuostolius atlygintų draudimas, o ne medžiotojų būrelis. Draudimo kompanijai tai  pirmas atvejis, tad koks bus rezultatas – nežinome, laikas parodys“, – į ateitį žvelgė Žemės ūkio skyriaus vadovė.