Prasidėjus pavasariui, parduotuvėse ir turgavietėse įsisiūbuoja sėklų ir sodinukų prekyba. Specialistai žemdirbius ir sodininkus perspėja būti akyliems, nes, susigundžius gražiais pardavėjų žodžiais ir mažesne kaina, galima patirti nemenkų nuostolių.

Tapo pamoka

Šią žiemą suintensyvėjus kelionėms į kaimyninę Lenkiją, nemažai važiuojančiųjų šioje šalyje prisiperka ir įvairių sėklų, sodinukų. Suvalkijoje ūkininkaujantis Raimundas (pavardė redakcijai žinoma) prieš porą metų irgi neišvengė šios pagundos. Tik važiavo jis ne į pasienyje su Lietuva esančius Suvalkus, o kiek tolėliau – pasiekė Balstogę.

„Buvau girdėjęs, kad ten dar pigiau nei Suvalkuose galima įsigyti ne tik įvairių sėklų, bet ir sodinukų“, – pasakojo vyriškis. Nelabai gerai lenkiškai kalbantis vyriškis teigė, kad, parsivežęs sodinukų, tikėjosi atnaujinti sodą, jame pasisodinti ir retesnių vaismedžių. O pasėjęs porą maišų pardavėjų elitiniais įvardytų žieminių kviečių – išsiauginti jų sėklai.

Deja, ūkininko viltims nebuvo lemta išsipildyti. Iš beveik trijų dešimčių sodinukų pernai dar buvo išlikę apie pusę, o šiemet liko tik trečdalis. Kiti sodinukai nepakėlė net ir ne itin šaltų mūsų žiemų. Išsiauginti tariamai itin derlingų žieminių kviečių sėklos taip pat nepavyko – jie iššalo per žiemą.

„Šiandien jau žinau, kodėl. Tąkart nusipirkau žieminių kviečių, netinkamų auginti mūsų klimato sąlygomis. Panašiai nutiko ir su sodinukais. Juos pirkau ne iš medelyno, o turguje. Į Balstogę jie tikriausiai buvo atvežti iš pietinių Lenkijos regionų, todėl mažiau atsparūs. Kai šią žiemą šalo, mano sode nebuvo jokios sniego dangos“, – sakė ūkininkas.

Parsivežti nedraudžiama

Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja Marija Alechnovič teigė, kad Lietuvos ūkininkai ir daržininkai gali be jokių apribojimų įsivežti iš Lenkijos įvairių sėklų ir sodinukų. Mat tarp ES šalių yra laisvas prekių judėjimas. Lenkija yra ES valstybė narė ir joje sėklų tiekimą rinkai reglamentuoja tie patys ES teisės aktai, kaip ir mūsų šalyje.

Lenkijoje veikia ir analogiška tarnyba, kaip ir Lietuvoje, užtikrinanti, kad pirkėjas įsigytų geros kokybės, privalomuosius reikalavimus atitinkančių sėklų. Tačiau ar konkrečios veislės augalai gerai augs mūsų klimato sąlygomis, jau turi apsispręsti pats juos iš užsienio į Lietuvą atsivežantis pirkėjas.

„Mes prižiūrime, kaip Lietuvos žemės ūkio ministro patvirtintų reikalavimų laikomasi Lietuvoje. Pranešimų ar skundų dėl Lietuvos turgavietėse rinkai tiekiamų lenkiškų sėklų mūsų tarnyba nėra gavusi“, – teigė M.Alechnovič.

Anot jos, į Lietuvą galima įvežti ir ne ES ar ne Europos ekonominės erdvės valstybėse išaugintų sėklų, jeigu jos atitinka ES teisės aktuose nustatytus lygiavertės išaugintai Europos bendrijoje dauginamosios medžiagos reikalavimus ir sąlygas. Tačiau Rusijoje ar Baltarusijoje išaugintos sėklos nėra pripažintos lygiavertėmis.

Pravers atidumas

Suaktyvėjus prekybai sėklomis, pasak Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėjos M.Alechnovič, jie didesnį dėmesį skiria parduodamų sėklų patikroms turgavietėse, mugėse ir specializuotose sėklų parduotuvėse. Tikrinami ne tik sėklų kokybę patvirtinantys, įsigijimo ir pardavimo dokumentai, ženklinimas, bet ir pati kokybė – imami kontroliniai bandiniai.

„Pirkdamas sėklas, pirkėjas turi atkreipti dėmesį į pakuotes: turėtų būti negalima atidaryti pakuotę ir vėl uždaryti nepažeidžiant jos. Pasitaiko atvejų, kai nesąžiningi prekeiviai prekiauja sėklomis, supilstytomis į maišelius, užklijuotus lipnia juosta, ar sėklas pilsto iš atvirų maišų. Tokia prekyba yra draudžiama“, – teigė M Alechnovič.

Pasak jos, taip pat pirkėjui labai svarbu žinoti, kad sertifikuotų sėklų fasuotės turi būti paženklintos Augalininkystės tarnybos ar kitos šalies oficialios institucijos oficialiomis etiketėmis, o standartinės kategorijos daržovių ar gėlių sėklų fasuotės – tiekėjo etiketėmis. Rinkai tiekiamų sėklų mažosios pakuotės taip pat ženklinamos tiekėjo etikete.

Ant standartinės kategorijos daržovių ar gėlių, kai kurių daržovių, prieskoninių ir vaistinių augalų sėklų fasuotės turi būti siuntos numeris, informacija apie augalo rūšį, veislę, prekybos metų pabaigą. Jei tokios informacijos ant pakuotės nėra, tokių sėklų specialistai nerekomenduoja pirkti. Mat tiekėjas, nurodydamas prekybos metų pabaigą, patvirtina, kad tiekiamų sėklų kokybė iki nurodyto laikotarpio atitinka nustatytus reikalavimus.

Anot M.Alechnovič, būna atvejų, kad tiekėjas ant pakuotės išspausdintos prekybos metų pabaigos datos užklijuoja naują lipduką su nauja data. Tai leistina tik tuo atveju, jei tiekėjas po prekybos sezono pabaigos patikrino sėklų siuntos likučių daigumo rodiklį ir jis atitiko minimalius kokybės reikalavimus.

Gali atpažinti ir patys

Pasak M.Alechnovič, Lietuvoje specializuotose sėklų parduotuvėse dažniausiai prekiaujama standartinės kategorijos daržovių ir sertifikuotos kategorijos javų, sėklinių bulvių, pašarinių augalų, runkelių, aliejinių ir pluoštinių, grikių, daržovių sėklomis, komercinės kategorijos pašarinių, aliejinių ir pluoštinių augalų sėklomis.

„Rinkai tiekiamos sėklos tik tų augalų, kurių veislės įrašytos į Nacionalinį augalų veislių sąrašą, Bendrąjį žemės ūkio augalų rūšių veislių katalogą ar Bendrąjį daržovių rūšių veislių katalogą. Tarp pirkėjų populiariausios standartinės kategorijos sėklos, kuriomis prekiaujama ir didžiuosiuose prekybose centruose. Superelitinės ir elitinės kategorijos sėklų parduotuvėse surasti labai sunku, nes jos skirtos dauginti“, – tvirtino M.Alechnovič.

Anot jos, pirkėjai gali patys atpažinti sertifikuotų sėklų fasuotę: superelitinių sėklų fasuotė yra balta su violetine įžambiai einančia juosta, elitinių – balta, sertifikuotų, priklausomai nuo klasės, – mėlyna arba raudona.

M.Alechnovič pripažino, kad nėra galimybių patikrinti kiekvieną, prekiaujantį sėklomis. Didžiausią dėmesį jie skiria rizikingiausiems rinkos dalyviams, prie kurių priskiriami ir stambiausi didmenininkai. Jų neteisėta veikla gali turėti didžiausių ekonominių pasekmių. Pernai buvo užfiksuota 16 pažeidimo atvejų dėl rinkai tiektų reikalavimų neatitinkančių sėklų.

„Reikia priminti, kad daržininkai, sodininkai ar ūkininkai savo ūkyje užaugintų sėklų, kurios neperėjo sertifikavimo proceso ar nebuvo pripažintos standartinės kategorijos sėklomis, negali tiekti rinkai. Taip pat negalima tiekti gėlių, kai kurių daržovių ir prieskoninių bei vaistinių augalų sėklų, jeigu apie jų pasėlius nebuvo pranešta mūsų tarnybai“, – aiškino Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalų dauginamosios medžiagos skyriaus vedėja.

Geriau nerizikuoti

Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Sėklų galima nusipirkti visoje Europos Sąjungoje, tačiau, manyčiau, geriausia įsigyti Lietuvoje sertifikuotų sėklų. Daržininkams gal tai ir nėra taip aktualu, nes vegetacijos laikotarpis vis vien būna vasarą. Jei anksčiau sudygs, anksčiau ir derlius bus. Tačiau įsigyjant javų ar kitų kultūrų sėklų, ypač žieminių, reikėtų neapsigauti, atsižvelgti į klimato sąlygų skirtumus. Jau geriau rinktis mūsų klimato sąlygoms tinkamas sėklas, o ne rizikuoti. Tuomet bus mažiau nuostolių.

Renkasi pagal kaimyną

Dijana Ruzgienė, Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos Augalininkystės skyriaus vadovė

Žemdirbiai jau žino, kas ir kokiomis sėklomis prekiauja. Pastebėjome, kad ūkininkams paprastai nelabai rūpi, ar lietuviškos veislės sėklos ar įvežtinės. Jiems kur kas labiau rūpi tos veislės pagrindinės savybės – derlingumas, atsparumas ligoms ir kenkėjams. Ūkininkai dažniausiai sėklas renkasi atsižvelgdami į kaimyno patirtį. Galima net pastebėti, kuriame regione kokios veislės kultūros yra populiaresnės ir kokias augina.