Kaunietis Kęstutis Zinkevičius pluoštines kanapes augina trečius metus. Šios kultūros plotus išplėtęs nuo hektaro iki trisdešimties, artimiausiu metu jis ketina atidaryti aliejaus spaudyklą.

Pradėjo ūkininkauti

Užsidegęs idėja spausti kanapių aliejų K.Zinkevičius mėgino pasinaudoti ES parama, tačiau įstrigo tarp įvairiausių reikalavimų, todėl cechą bandys įrengti savo jėgomis.

Vadybininko išsilavinimą turintis vyras pasakojo, kad niekada nepuoselėjo minčių tapti ūkininku. Pluoštinių kanapių aliejumi jis susižavėjo perskaitęs straipsnį apie jo naudą sveikatai ir pirmąjį hektarą šių augalų pasisėjo 2014 m. Kauno rajone broliui Andriui priklausančiame sklype. Kęstutis pasirinko pluoštinių kanapių veislę Futura 75. Pirmasis derlius nebuvo gausus – prikulta tik 100 kg kanapių sėklų, tačiau ūkininko tai neišgąsdino. K.Zinkevičiaus žmona Monika pasakojo, kad į pirmąją nesėkmę jiedu pažvelgė kaip į pamoką ir nutarė nenuleisti rankų.

Pirmąjį hektarą pluoštinių kanapių Kęstutis (kairėje) pasisėjo Ukmergės rajone Jakutiškių kaimebroliui Andriui priklausančiame sklype (viduryje Kęstučio žmona Monika). J. Žurauskienės nuotr.

Paklausti, kiek investicijų prireikė žengiant pirmuosius ūkininkavimo žingsnius, Monika ir Kęstutis tvirtino, kad tai nebuvo iš kojų verčiančios sumos. Reikėjo paruošti žemę, pasėti kanapes ir jas nukulti. Kilogramas pluoštinių kanapių sėklų kainuoja nuo 7 iki 12 eurų, vienam hektarui reikia 30–40 kilogramų. „Auginti kanapes lengva. Sunku jas nuimti, nes grūdų kombainai nepritaikyti šiai kultūrai, kurios pluoštas itin stiprus, kulti“, – apie įnoringus augalus pasakojo ūkininkas.

Žemė – trijuose rajonuose

Per trejus metus K.Zinkevičius savo ūkį išplėtė nuo hektaro iki trisdešimties. Kadangi šiandien išsinuomoti žemės sunku, Kęstučio laukai išsibarstę net trijuose rajonuose: Ukmergėje, Panevėžyje ir Marijampolėje. Kalbėdamas apie žemės nuomos kainą K.Zinkevičius atviravo, kad ji didelė ir priklauso nuo regiono. Už hektarą savininkai prašo 60–150 eurų per metus, Pasvalyje – net 200 eurų.

Šias metais K.Zinkevičius augino dviejų veislių pluoštines kanapes – ‘USO 31′ ir ‘Felina 32’. Kokio derliaus sulaukė, ūkininkas neatskleidė, tik pasakė, kad iš hektaro galima prikulti nuo 400 kilogramų iki 1 tonos sėklų. Derlingumas priklauso nuo daugybės veiksnių: veislės, žemės našumo ir nuėmimo laiko. „Kadangi šiemet vyravo lietingi orai, derlių ūkininkai stengėsi nuimti kuo skubiau, todėl buvo sunku prisiprašyti technikos. Esame priklausomi nuo kitų, tad laiku kanapes nuėmėme tik viename lauke, o kituose suvėlinome. Dėl šios priežasties kanapių sėklas praretino ne tik paukščiai, bet ir vėjas. Kai kurie žiedynai buvo tušti“, – sakė pašnekovai.

Netrukus spaus aliejų

K.Zinkevičius teigė, kad pluoštinių kanapių auginimas, iš pradžių buvęs tik hobis, ateityje taps pragyvenimo šaltiniu, mat visai netrukus jiedu su žmona planuoja pradėti verslą – atidaryti aliejaus spaudyklą. „Jei išaugintą sėklą tik parduotume, pelno neturėtume“, – aiškino Kęstutis ir pridūrė, kad šeimos ceche ketinama spausti ne tik savo ūkyje išaugintų pluoštinių kanapių aliejų, bet ir teikti paslaugas kitiems šios kultūros augintojams.

„Gamybą reguliuosime patys. Iki šiol aliejų spausdavome Vilniuje. Spausdami aliejų savo ceche sutaupysime kuro išlaidas, laiko sąnaudas ir visada turėsime šviežiai spausto aliejaus“, – teigė Monika. Pasak, jos, aliejaus išeiga itin priklauso nuo kanapių veislės, naudojamo preso ir sėklų drėgnumo.

Paramos negavo

Aliejui spausti reikalingą presą sutuoktiniai ketina įsirengti savo ir Kęstučio brolio Andriaus lėšomis. „Valstiečių laikraštis“ pasiteiravo, ar jaunieji ūkininkai nebandė dalyvauti projektuose ir pasinaudoti Europos Sąjungos skiriama parama? Kęstutis patvirtino turėjęs tokių vilčių, tačiau joms išsipildyti nebuvo lemta. Ūkininkas pasakojo, kad kai kurių taisyklių kriterijai jam sukėlė juoką. „Pavyzdžiui, norėdamas gauti finansavimą jaunasis ūkininkas privalo turėti 5 hektarus nuosavos žemės. Iš kur miestietis, norėdamas užsiimti žemės ūkio veikla, gali jos turėti? Kyla klausimas, kaip valstybė skatina jauną žmogų? Kaip stengiasi jį sugražinti į kaimą? Kaip jaunas žmogus gali pradėti ūkininkauti, jei neturi nuosavos žemės?“ – retorinius klausimus žėrė K.Zinkevičius ir pridūrė manantis, kad ES parama yra daugiau paremta žodžiais nei veiksmais.

J. Žurauskienės nuotr.

Kęstutis papasakojo ir apie tai, kaip pavasarį, išsinuomojęs žemės, planavo dalyvauti viename projekte. „Ūkininkų deklaruojama žemė tikrinama du kartus: sausio ir liepos pirmąją. Kadangi pavasarį žemės plotai netikrinami, dalyvauti projekte mums nebuvo leidžiama. Man tai atrodo absurdiška. Nejaugi šiais, šiuolaikinių technologijų laikais, kuomet yra vykdoma daugybė projektų, negalima paspausti kelių kompiuterio mygtukų ir pasižiūrėti, kada ūkininkas yra oficialiai įregistravęs sutartį ir kiek deklaruoja žemės?“– stebėjosi jaunas ūkininkas.

Juda į priekį

Vis dėlto biurokratinės kliūtys nesužlugdė Monikos ir Kęstučio užsibrėžto tikslo – auginti pluoštines kanapes ir spausti jų aliejų.   „Galime teigti, kad šie metai buvo skirti darbui iš idėjos, tačiau po kelerių metų turėtume šioje srityje pralaužti ledus“, – sakė sutuoktiniai.

Šios kultūros ūkininkai yra pasisėję ir šalia namų. Čia jai skirta 40 arų. Šiame lauke pora buvo įrengusi kanapių labirintus, kuriuose organizavo edukacines programas. Monika susirinkusiuosius visada pavaišina kanapių lapelių arbata, papasakoja apie vaistingąsias šio augalo savybes.

Tinkamiausios veislės

Dr.Elvyra Gruzdevienė

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Upytės bandymų stoties mokslo darbuotoja

Lietuvoje kanapių sėkloms auginti tinkamiausia veislė yra Finola, dar tinka USO 31. Pastaroji veislė gana ankstyva, tad iki rudens spėja subrandinti sėklas. Aliejaus Finola veislės sėklose būna iki 35 proc., o USO 31 sėklose – 20– 30 proc.

Potencialus abiejų šių veislių derlingumas yra iki 1,2 tonos iš hektaro. Tačiau Lietuvoje dažniausiai iš hektaro gaunama tik apie 0,5–0,8 tonos aliejui spausti tinkamos produkcijos. Galbūt sėklų prikuliama mažiau todėl, kad ne visi šios kultūros augintojai įsiklauso į konsultantų patarimus, o gal dėl to, kad dėl įvairių trikdžių ji pasėjama sąlyginai vėlai.

Perspektyvi šaka

Tomas Andrejauskas

UAB „SatiMed“ verslo vystymo vadovas

Šiais metais Lietuvoje buvo deklaruota beveik 2,5 tūkst. hektarų pluoštinių kanapių pasėlių. Ši verslo sritis mūsų šalyje nauja. Pluoštinių kanapių gaminių realizacijos potencialas yra didžiulis, pasaulinė rinka sparčiai auga. Maisto produktai iš pluoštinių kanapių sėkmingai parduodami ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. Jie eksportuojami į Europos Sąjungos šalis, Ameriką, Japoniją, Pietų Afriką ir kt. Taigi, pluoštinių kanapių augintojai turi didžiules galimybes šiame versle.