Tik vienas padauginto alkoholio prišauktas pavojingas veiksmas, ir namie – tragedija. Tai kasdienybės pavyzdžiai, kuriuos „Akistata“ kartoja nuolat. Tai savo kailiu patyrė ir dvi šeimos Kauno bei Lazdijų rajonuose, o šių tragedijų kaltininkai neseniai sužinojo, kaip jų spontaniškus poelgius įvertino Kauno apygardos teismas.

Pasiklydęs gyvenime

Įsigilinus į Vilkijos (Kauno r.) gyventojo Svajūno Babensko (25 m.) baudžiamąją bylą, iškart peršasi išvada, kad šis labai dar jaunas žmogus, nedaug teragavęs mokslų, neturintis nuolatinio darbo, nesukūręs šeimos, jau senokai pasiklydęs savo gyvenimo keliuose. Vaikinas, būdamas 19 metų, išgirdo pirmą jam skelbiamą teismo nuosprendį: vieni metai laisvės apribojimo už chuliganišką elgesį. Bet jam tai nebuvo gyvenimo pamoka. Netrukus S. Babenskui jau buvo skelbiamas antras teismo nuosprendis (už vagystę), po to trečias (vėl už chuliganišką elgesį), ketvirtas (už vagystes)...

2016-ųjų sausį vagišius ir chuliganas, jau pasėdėjęs ir „zonoje“, Jurbarko apylinkės teisme išgirdo nuosprendį jau už plėšimą ir buvo įkalintas metams ir 4 mėnesiams. Tai buvo jau septintasis nuosprendis trumpame S. Babensko gyvenime. Tiesa, kadangi vyras tuokart viską prisipažino ir neva gailėjosi, tai bausmė iškart buvo sumažinta trečdaliu – ją nuteistasis atliko Marijampolės pataisos namuose.

O kalinimo vietose pastaraisiais metais itin populiarus jų „vėdinimas“ – vis siekiama sumažinti kalinių skaičių, tad 2016-ųjų lapkričio 10-ąją S. Babenskas, dar nespėjęs atlikti visos jam skirtos bausmės, buvo lygtinai paleistas į laisvę. Kaip tokiais atvejais įprasta, su pareigūnų linkėjimais nebegrįžti į „zoną“.

Tačiau tie linkėjimai šį nusikaltėlį veikė tik gerą pusdienį – tos pačios dienos vėlų vakarą jis jau vėl buvo surakintas antrankiais.

Valdė alkoholis

Kita S. Babensko bėda – pomėgis girtauti. Net ir teismas patvirtino, kad jaunas vyras savo brolį namie, aplaistydamas savo pirmąją dieną laisvėje po pagyvenimo „zonoje“, nužudė tik dėl to, kad buvo girtas, o alkoholis tik aštrino pojūčius.

Taigi S. Babenskas, parvažiavęs iš „zonos“ į Vilkiją, apsistojo tėvų namuose, kur kartu gyveno ir S. Babensko brolis Aidas (31 m.) su sugyventine bei mažamete dukrele. Netrukus broliai nusipirko alaus ir namie kalbėdamiesi girtavo. Jokių konfliktų nebuvo. Namiškiai prie brolių neprisidėjo, bet tuose pačiuose namuose tuo metu jie buvo.

Anot Aido sugyventinės, apie 20 valandą ji buvo savo kambaryje, kai išgirdo iš virtuvės sklindantį triukšmą, keliamą jau girtų brolių. Dėl ko jis kilęs, moteris nesuprato, tačiau nuėjo pas brolius ir paprašė netriukšmauti.

Praėjo dar keliolika minučių, ir į kambarį, kur buvo sugyventinė, atėjo Aidas. Jis nusirenginėjo drabužius – ruošėsi miegoti. Tuo metu kambario tarpduryje pasirodė kažkodėl įtūžęs S. Babenskas, jis rankoje laikė ilgą peilį ir, nieko nesakęs, smogė Aidui peiliu į pilvą. Aidas susmuko, o smurtautojas išėjo iš kambario.

Moteris iškart puolė skambinti Bendrojo pagalbos centro (BPC) telefonu 112, kad išsikviestų medikus. Per pokalbį jai buvo aiškinama, kaip padėti sužalotam vyrui. Tuoj atbėgo ir Aido mama.

Tuo metu šio sujudimo kaltininkas S. Babenskas, būdamas girtas ir neadekvatus, girdint telefonu paslaugiai bendravusiems BPC darbuotojams, šūkavo keikdamasis, toliau liejo įtūžį savo sužaloto brolio adresu: „žertva gimei – žertva ir mirsi“, „velnių velnias esi“, „užmušiu, žertva“, „papjausiu aš tą velnią“, „būsi lavonas“, „kentėsi, visą gyvenimą tu“. „Dvėsk, padla, dvėsk“, – tebešūkavo S. Babenskas, namiškiams laukiant medikų, kai vėl keikdamas atėjo prie sužaloto brolio ir jam prie lūpų pridėjo peilį.

Kodėl vakarykštis kalinys tuo metu taip nekentė savo jau merdinčio brolio, galima tik spėlioti, nes nei po įvykio, nei teisme S. Babenskas negalėjo (arba nenorėjo) nurodyti kilusio staigaus konflikto priežasties. Teisme kaltinamasis tik kartojo, kad jį valdė alkoholis – esą būdamas blaivus, niekada taip nebūtų elgęsis.

Už grotų – 14 metų

Po nusikaltimo girtas S. Babenskas tą patį vakarą buvo aptiktas namo kieme esančiame sandėliuke. Sulaikomas jis policininkams nesipriešino. Pareigūnai nustatė, kad to girtumo vis dėlto nebūta didelio – 1,25 promilės (lengvas girtumo laipsnis). Bet, ko gero, ilgokai „zonoje“ alkoholio negėrusiam vyrui ir toks kiekis sujaukė protą ir emocijas.

Tuo metu sužalotam Aidui jau buvo konstatuota mirtis. Vėliau ekspertai aiškino, kad vienintelis dūris peiliu į pilvą nelaimėliui buvo lemtingas, nes labai gilus. Sužalotasis nebeturėjo šansų išgyventi.

Įtariamasis iškart buvo suimtas, o neseniai jis išgirdo, kad už brolio nužudymą siunčiamas už grotų kalėti 14 ilgų metų. Dar 3 mėnesiai kalinimo pridėti dėl anksčiau nebaigtos atlikti bausmės.

Po šios tragedijos daug kas Vilkijoje piktinosi, kad nusikaltėliams galioja lygtinio paleidimo įstatymas ir kad pataisos namų pareigūnai dažnai nesugeba įvertinti kalinio supratimo apie gyvenimą laisvėje, nuotaikų ir panašiai, tai yra negali nuspėti, ar jis, išleistas į laisvę lygtinai, tikrai tai vertins ir nebedarys naujų nusikaltimų.

Beje, S. Babensko atvejį, kai jis laisvėje nenusikaltęs prabuvo vos pusę paros, galima vadinti ir rekordiniu.

Be įkalinimo, teismas dar nurodė nuteistam brolžudžiui padengti valstybės turėtas išlaidas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo (advokato) šioje byloje – 159,23 euro. Daugiau ieškinių teisme niekas nebuvo pateikęs.

Vilkijos gyventojų teigimu, S. Babenskas kelerius pastaruosius metus nepasižymėjo padoriu elgesiu, žmonės jo privengdavo, nes buvo girdėję apie jauno vyro karštą būdą, rimtus konfliktus su namiškiais. Galiausiai tai baigėsi laidotuvėmis ir paties namiškio prišauktu gedulu.

Paliktas laisvėje

Ir kitoje Kauno apygardos teismo neseniai išnagrinėtoje baudžiamojoje byloje liudijama, kad vyras – Vytautas Pukys (60 m.) – pats į savo namus prišaukė giltinę. Šis Seirijų miestelio (Lazdijų r.) gyventojas, anksčiau neteistas ir visai gerai apibūdinamas, pernai nužudė savo žmoną Reginą (62 m.). Tiesa, iki teismo vyras buvo kaltinamas nužudęs tyčia, ir jam grėsė laisvės atėmimas nuo 8 metų iki 20 metų, tačiau teismas nustatė, kad V. Pukys žmoną nužudė elgdamasis neatsargiai. Tai yra jau daug lengvesnis kaltinimas, ir tokie kaltininkai baudžiami tik areštu arba nelaisve iki 4 metų.

Teismas V. Pukiui – jau nejauno amžiaus, neįgaliam (darbingumas – tik 55 proc.), labai išgyvenančiam dėl savo žmonos mirties ir to nesiekusiam – paskyrė tik 3 metus kalėti, o bausmės vykdymą atidėjo 2 metams. Tokią švelnią bausmę lėmė teismo nustatyta galimybė taikyti kaltininkui atitinkamą Baudžiamojo kodekso (BK) straipsnį (75-ąjį), lengvinantį nuteisto kaltininko likimą.

Kol nuosprendis įsiteisės, nuteistasis paliktas laisvėje. Bet jis turi rūpintis, kaip atlyginti teismo priteistus civilinius ieškinius: Ligonių kasai reikia sumokėti 1100 eurų už sužalotos žmonos gydymą iki jos mirties, o dviem nužudytosios broliams nurodyta atlyginti šia mirtimi padarytą bendrą 12 000 eurų dydžio turtinę ir moralinę žalą.

Viskas per alkoholį

Žmonos žudiku V. Pukys tapo savo namuose. 2015-ųjų liepos 12-ąją šios 37 metus kartu gyvenusios poros namuose girtauta nuo ryto. Kartu dalyvavo ir pora svečių. Kompanija ir alkoholiu svaiginosi, ir ūkio darbus dar spėjo nudirbti.

Vienu momentu, kai sutuoktiniai kambaryje buvo tik dviese, V. Pukys paprašė žmonos pinigų alkoholiui, tačiau negavo, todėl pyktelėjo ir stūmė žmoną. Ši, būdama neblaivi, neišsilaikė – griūdama trenkėsi galva į sieną, o kūnu – į lovos kraštą. To užteko, kad moteris pasijaustų blogai.

Tuo metu V. Pukys nuėjo pamiegoti. Po kelių valandų jį pažadino kaimynė, prieš tai girtavusi kartu su R. Pukiene, ir pasakė, kad R. Pukienė nereaguoja į aplinką, bei iškvietė greitąją pagalbą.

Medikai išvežė nelaimėlę į ligoninę. Po bemaž trijų dienų R. Pukienė mirė.

Tomis dienomis V. Pukys žmonos broliams ir kitiems žmonėms teigė, kad žmoną ištikęs infarktas, tačiau ekspertai netrukus nustatė, kad R. Pukienės sveikata staiga sušlubavo dėl patirtos galvos traumos.

Policininkai ištyrė visas įvykio aplinkybes, o teismas tik patvirtino, kad lemtingas R. Pukienei buvo smūgis galva į sieną, kai šią moterį pastūmė sutuoktinis.

Tiesa, jeigu moteris būtų buvusi blaivi, ji galbūt būtų išsilaikiusi ant kojų, o greičiausiai ir pastūmimo nebūtų buvę. Be to, specialistų nustatyta, kad R. Pukienę ištikusi trauma kitaip būtų pasibaigusi negirtaudavusiam asmeniui, nes tuomet geriau krešėtų kraujas, jis nebūtų išsiliejęs.

Visa tai švelnino kaltinamojo padėtį. Juolab kad po įvykio jis stengėsi žmonai padėti, rūpinosi ja, išgyveno. Tik todėl teismas neskyrė griežtos bausmės, vis tiek pavadindamas kaltininką žudiku.

Irena ZUBRICKIENĖ