Šių metų orai buvo itin palankūs šaltalankiams, todėl medeliai subrandino kokybišką ir gausų derlių. Kai kuriuose ūkiuose augintojai iš hektaro priskynė per 4 tonas uogų. Sveikatai naudingos produkcijos Lietuvoje lieka nedaug, nes didžioji jos dalis iškeliauja į Skandinavijos šalis, Vokietiją.

Pajamų šaltinis

Šaltalankių augintojų mūsų šalyje yra daugiau nei du šimtai, tačiau jie didelės konkurencijos vieni kitiems nesudaro. Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovas Gediminas Radzevičius teigė, kad šių kaulavaisių auginimas darosi vis populiaresnis, ypač nederlingose žemėse, nes tai – alternatyvus pajamų šaltinis. Šie metai šaltalankių augintojams buvo geri, jie sulaukė didesnio uogų derliaus nei įprastais metais. Pasak G.Radzevičiaus, šie labai aliejingas uogas vedantys krūmai dažniausiai auginami prastose priešsmėlio ir priemolio žemėse, kuriose paprastai sausringomis vasaromis trūksta drėgmės. Šiais metais kritulių pakako, todėl šaltalankiai atseikėjo tokį derlių, koks gaunamas laistomuose uogynuose. „Šaltalankių derliui pagelbėjo pati gamta, gausiai lietumi laisčiusi uogynus“, – džiaugėsi G.Radzevičius. Jis paminėjo dar vieną teigiamą gausaus derliaus veiksnį – vėsų orą, kuris sustabdė kenkėjų plitimą į šaltalankių plantacijas. Šiais metais uogynuose buvo užfiksuota mažiau kenkėjų, jie beveik nepažeidė uogų ir lapų.

Keliauja į užsienį

Pasak Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovo, šaltalankių plantacijose užderėjo nevienodas derlius, jis priklausė nuo dirvos, veislės, sodinimo būdo, priežiūros ir kitų veiksnių. Tuose uogynuose, kurie praėjusiais metais nušalo ir nesunokino derliaus, šiais metais užderėjo nedaug šaltalankių uogų – augintojai iš hektaro priskynė 600–800 kilogramų. Tačiau tie, kurių plantacijose viename hektare pasodinta 1 300–1 500 augalų, šiais metais iš hektaro priskynė ne mažiau kaip 4–5, ekologiniuose ūkiuose – 2 tonas.

„Jei laikomasi visų rekomenduojamų agrotechnikos reikalavimų, šie medeliai gali duoti pakankamai gausų derlių net ir augdami prastose dirvose“, – teigė Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovas. G.Radzevičius pabrėžė, kad sveikatai naudingų uogų vartojimas kiekvienais metais auga. Per pastaruosius metus šaltalankių uogų poreikis padidėjo du tris kartus. „Iš bendro kiekio, išauginto mūsų šalyje, Lietuvos rinkoje lieka mažiau nei pusė. Uogos užšaldomos ir eksportuojamos į užsienį, daugiausia į Skandinavijos šalis, Vokietiją“, – sakė pašnekovas.

Kaina svyruoja

Šaltalankių augintojams nekyla problemų parduodant produkciją, tačiau uogų supirkimo kaina nuolat svyruoja. Dažniausiai ją nulemia kokybė. „Kai kurie augintojai padarė klaidų įveisdami laukinius šaltalankius. Šie nokina labai mažas ir plaukuotas uogas, todėl augintojai jų negali brangiai parduoti. Gerų veislių medeliai veda 1,5 centimetro dydžio uogas. Jei jos būna švarios, nesumaigytos, vienarūšės, turi gražią estetinę išvaizdą, už tokias uogas galima gauti tikrai neblogą kainą, kuri yra stabili ir siekia 2–3 eurus už kilogramą. Prastesnės kokybės uogos superkamos po 1,5 euro už kilogramą“, – teigė Lietuvos šaltalankių augintojų asociacijos vadovas.

Gausus ir kokybiškas

Alytaus rajono ekologinio šaltalankių ūkio šeimininkė Daiva Kvedaraitė šaltalankius augina 12 metų. Šiuo metu uogynai užima daugiau nei 70 hektarų. Ūkininkė uogynų plotų ateityje nežada didinti, kad neprarastų ekologinių išmokų. Ekologinį ūkį puoselėjanti moteris sakė, kad šiais metais šaltalankiai sunokino kokybišką ir gausų derlių – iš vieno hektaro priskynė apie toną šaltalankių. D.Kvedaraitė pasidžiaugė, kad intensyviausiu šaltalankių augimo laikotarpiu lietūs juos labai gerai palaistė, netrūko drėgmės. „Drėgmės pakako, todėl augalai tiesiog atsigavo“, – sakė pašnekovė.

Uogų augintojos teigimu, šaltalankių poreikis kiekvienais metais didėja. Lietuvoje vartotojų skaičius taip pat auga. Pavieniai vartotojai užsakinėja ūkyje gaminamas sultis ir sirupą. „Dalį uogų užšaldome, kitą dalį perdirbame. Kokios bus šių metų šaltalankių supirkimo kainos, kol kas nežinome, nes uogų dar nepardavinėjome. Jos dabar valomos ir tvarkomos. Ankstesnių metų supirkimo kainos buvo palankios augintojams“, – teigė D.Kvedaraitė. Ji pridūrė, kad didžioji dalis ūkyje išaugintų uogų bei pagamintos produkcijos realizuojama užsienyje.

Realizuoja patys

Ukmergės rajono ūkininkas Mindaugas Kriaučiūnas šaltalankiams paskyrė nedidelį plotą – pusę hektaro. „Praėjusiais metais šaltalankių žiedynus labai nuniokojo grambuoliai, todėl derlius buvo labai menkas. Šių metų derlius, palyginti su praėjusių metų, yra 100 proc. didesnis“, – džiaugėsi augintojas. M.Kriaučiūnas uogas kartu su ūkyje kepama duona realizuoja ūkininkų turgeliuose. Kilogramą šaltalankių uogų jis parduoda po 3 eurus.

Panašų plotą šaltalankių Marijampolės rajone augina Algirdas Žemaitis. Vyras šaltalankius augina dešimt metų. Per šį laikotarpį būta ir menkesnio, ir gausesnio derliaus, tačiau šie metai – šaltalankių metai, jie klestėte klestėjo. „Jei uždera gausus derlius, augintojai kartais neįstengia jo viso nuimti, nes trūksta talkos, nėra norinčiųjų dirbti. Beje, šaltalankių skynimo laikotarpiu ūkyje baigiami ir rugiapjūtės darbai. Todėl tuo metu dirbame tuos darbus, kurie yra svarbesni“, – pabrėžė augintojas. A.Žemaitis iš ūkyje auginamų šaltalankių spaudžia sultis, kurias išparduoda per žiemą. Pasak pašnekovo, augintojams yra naudingiau gaminti produkciją, nei uogas priduoti supirkėjams.

Naudingos sveikatai

Šaltalankių uogos – natūralus vitaminų ir mineralinių medžiagų šaltinis, stiprinantis organizmo atsparumą, puikus antioksidantas. Šiuose kaulavaisiuose gausu C, PP, B vitaminų, folio rūgšties, gliukozės, geležies, mangano. Vaisiai turi daug vitamino E (saugo odą nuo senėjimo, žalingo saulės spindulių ir laisvųjų radikalų poveikio), vitamino F (reguliuoja medžiagų apykaitą), vitamino A (gerina regos funkciją). Vitaminas P stabdo aterosklerozės vystymąsi, mažina cholesterolio kiekį kraujyje, gerina žarnyno veiklą. Tiaminas po didelių fizinių ar emocinių krūvių atkuria nervų sistemą. Oleino rūgštis plečia širdies, smegenų kraujagysles, intensyvina kraujo apytaką, mažina kraujo spaudimą. Serotoninas stiprina organizmo priešinimąsi infekcijoms, spartina kraujo krešėjimą, normalizuoja kraujospūdį. Vaisių išspaudos, turinčios daug ląstelienos, gerina virškinimą. Šaltalankių aliejus mažina skausmą, gydo žaizdas.

 Sudėtinga nuimti

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos vadovas

Šaltalankių auginimas smulkiuose ūkiuose nėra išplitęs. Nors šie metai šaltalankiams buvo gana geri, sulaukta gausaus derliaus, smulkių ūkių šeimininkams buvo sunkumų perdirbant ir skinant uogas. Šaltalankių nuėmimo technologija – sudėtinga: jų šakelės yra kerpamos. Ne visi ūkininkai turi specialią įrangą šaltalankiams nuimti. O ši paslauga – brangi. Nukirptas šaltalankių šakeles būtina dėti į šaldiklį. Kai uogos sušąla, jos nuo šakelių nupurtomos Todėl smulkių ūkių savininkai, auginantys šias uogas, turi turėti bent minimalią įrangą – šaldymo kamerą, tuomet įmanoma šį procesą atlikti.