Per pirmuosius tris šių metų mėnesius Lietuvos keliuose įvykusios avarijos pražudė 43 žmones. Tai yra tiek pat, kiek ir pernai. Daugiausia žuvo pėsčiųjų – 19, vairuotojų – 15. Dažniausias Kelių eismo taisyklių (KET) pažeidimas – viršytas greitis. Tačiau daugybė avarijų įvyksta ir dėl eismo dalyvių girtumo ar paprasčiausio neatidumo.

Padėtis nesikeičia

Policija, kovodama su KET pažeidėjais, imasi įvairių priemonių, labai dažnai organizuoja reidus keliuose. Į reidus išvyksta jau ne tik eiliniai Kelių policijos patruliai, bet ir patys tokių skyrių viršininkai – kad kuo daugiau policininkų vienu metu būtų keliuose. Visi žino, kad vien pastebėtas policijos ekipažas visada drausmina eismo dalyvius, o prie to dar prisideda ir patys automobilių vairuotojai, kai, pravažiavę pro policijos ekipažą, savo mašinų šviesomis perspėja apie tai kitus sutiktų automobilių vairuotojus. Šie reaguoja akimirksniu – tampa itin dėmesingi.

Tačiau eismo nelaimių vis tiek nemažėja tiek, kad būtų galima džiaugtis, o žuvusiųjų ar sužalotųjų jose skaičius labai liūdina. Ir kaip neliūdins, jeigu KET pažeidėjų keliuose – ypač daug. Štai vien per savaitę šalies policininkai nustato apie 4000–5000 įvairių KET pažeidimų! Žinoma, ne kiekvienas pažeidimas atneša eismo nelaimę, tačiau, kaip sakoma, ji – už kampo.

Didžiausią nerimą kelia girti vairuotojai kelyje, o jų irgi nemažėja – per savaitę policijos pareigūnams įkliūva apie 100 neblaivių vairuotojų, kuriems nustatomas daugiau nei 1,5 promilės girtumas, kai jau pradedamas ikiteisminis tyrimas tokiam pažeidėjui.

Žuvo du latviai

Kartais būna dar ir taip, kad viena eismo nelaimė tuoj pat prišaukia kitą. Štai kovo pabaigoje Marijampolės policininkai ryte išskubėjo į itin judrų Kauno–Marijampolės–Suvalkų kelią, kuriame ties Pavengliskos kaimu (Sasnavos sen.) susidūrė 3 automobiliai. Nuvykus tapo aišku, kad nuo Marijampolės pusės važiavęs automobilis „Peugeot 307“, vairuojamas latvio (50 m.), staiga išsuko į priešingą eismo juostą ir kliudė nuo Kauno pusės priartėjusį krovininį automobilį „Man“ su puspriekabe, kurį vairavo lietuvis (48 m.), ir kitą tokį automobilį „Man“ su autocisterna, kurį vairavo irgi lietuvis (43 m.). Avarija iškart „nubaudė“ „Peugeot“ ekipažą – nuo patirtų sunkių traumų įvykio vietoje mirė abu latviai – ir minėtas vairuotojas, ir keleivis (27 m.). Žuvusiųjų kūnus iš sumaitoto lengvojo automobilio iškėlė ugniagesiai gelbėtojai. Daugiau avarijos aukų nebuvo.

Anot tyrėjų, kodėl latvio vairuojamas automobilis staiga išsuko į priešingą eismo juostą ir tapo kliūtimi kitiems, tiksliai atsakyti sunku. Manoma, kad vairuotojas ilgoje kelionėje galėjęs ir užsnūsti, galėjęs ir dėl kokios nors kitos priežasties tapti nedėmesingas. O ar buvo blaivus, bus atsakyta tik kiek vėliau.

„Akistatos“ paskaičiavimu, šiemet Lietuvoje įvyko jau 3 avarijos, per kurias iškart žuvo 2 arba 3 žmonės – minėta žuvusių dviejų latvių avarija pratęsė vasarį Prienų (žuvo 2 žmonės) ir Raseinių (žuvo 3 žmonės) rajonuose įvykusių tokių avarijų sąrašą. Pernai per visus metus tokių avarijų Lietuvoje buvo septynios.

Partrenkė patrulį

Beje, kol kelyje ties Pavengliskos kaimu vyko po minėtos avarijos būtini darbai – dar dirbo tyrėjai, o kiti policininkai reguliavo eismą, kuris kelyje vyko viena puse, po poros valandų toje pat kelio atkarpoje staiga įvyko dar viena avarija.

Per šią avariją nukentėjo Kazlų Rūdos policijos patrulis (33 m.). Uniformuotą pareigūną, mostais reguliavusį eismą, kliudė tuo metu kelyje stovėjęs automobilis „Ford Fiesta“, nes į jį trenkėsi kitas nuo Kauno pusės važiavęs automobilis – „VW Passat“. Šio vairuotojas, blaivus latvis (35 m.), spūstyje buvo neatidus, o gal ir iš smalsumo „pagavo žioplį“, kai dairėsi į pirmosios avarijos kraupius padarinius. Juk užsienietis matė, kad baisią avariją yra patyręs automobilis su latviškais registracijos numeriais.

Laimė, patrulis nepatyrė labai rimtų sužalojimų, tačiau medikų pagalbos jam prireikė, nes vyras mašinos smūgio buvo nusviestas į griovį ir patyrė rankos, kojos, šono traumas. O ilgesnio gydymo ligoninėje dėl šios avarijos prireikė dviem automobilio „Ford Fiesta“ keleiviams.

Ši avarija dar kartą priminė, koks pavojingas yra policininko darbas. Juk panašių situacijų, kai kelyje dirbo patruliai ir buvo kliudyti nedrausmingų vairuotojų valdomų automobilių, būta ne kartą, o 2015-ųjų rugsėjį Radviliškyje įvykęs toks įvykis netgi baigėsi jaunutės policijos patrulės Ligitos Baniulytės (20 m.) žūtimi.

Vilkikų nelaimės

Galima ieškoti net ir mistikos šešėlio, nes pastarojo laiko mirtinose avarijose neretai dalyvavo krovininiai automobiliai. Štai Kaune dienos metu susidūrė pagrindiniu keliu važiavęs vilkikas „Volvo“ ir iš šalutinio kelio staiga išsukęs lengvasis automobilis „Opel Meriva“. Žuvo pastarojo vairuotojas (58 m.).

Anot tyrėjų, avariją sukėlė opelio vairuotojas, nes jo automobilis dideliu greičiu užkilo įvažiavimu į pagrindinį kelią ir šonu rėžėsi į vilkiką su puspriekabe. Vilkiku trąšas gabenęs Šiaulių rajono gyventojas (54 m.) tikino net nespėjęs susigaudyti, kas įvyko, nes iš šalutinio kelio esą žaibiškai išlėkęs opelis tapęs netikėta kliūtimi – sustabdyti nepavykę.

Prispaustą vairuotoją iš sumaitoto opelio vadavo iškviesti ugniagesiai. Netrukus sužeistojo gyvybė užgeso.

Vilkiko tragedija užfiksuota ir Vilniaus rajone, netoli Medininkų, – žuvo vilkiko vairuotojas (54 m.). Tačiau ši nelaimė įvyko greičiausiai dėl staiga sutrikusios vairuotojo sveikatos (spėjama, kad sustojo širdis).

Šis vilkikas „Volvo“ su rusiškais registracijos numeriais buvo ką tik kirtęs Lietuvos sieną ir į Kaliningrado sritį turėjo nuvežti 20 tonų popieriaus krovinį. Paaiškėjo, kad pasienyje vilkiko vairuotojas pralaukė 2 paras. Po to kirtęs sieną ir pavažiavęs vos kelis kilometrus, vyras nualpo, o likęs nebevaldomas vilkikas nuvažiavo į griovį. Bet gana greitai vairuotojas atsigavo ir ketino važiuoti toliau, tačiau pastebėjo, kad vilkiko ratai įklimpę dirvoje. Rusas išsikvietė techninę pagalbą. Kai ši atvyko ir ruošėsi traukti vilkiką iš griovio, netoliese buvęs vilkiko vairuotojas sukniubo. Teko kviesti greitosios medikus, o šie atvykę nustatė, kad vairuotojas miręs.

Nežymėti automobiliai

Jau minėta, kad policija labai stengiasi, jog KET pažeidėjų, įskaitant ir pėsčiuosius, būtų kuo mažiau, tačiau Lietuvoje (o ir kitur) niekada neužteks policininkų, kad jie sergėtų kiekvieną kelio metrą, alsuojantį nelaime. Vis dėlto policininkai nepavargsta vis ieškoti naujovių.

Neseniai policija pristatė jokiais skiriamaisiais ženklais nepažymėtą automobilį „Audi A6 Quattro“, kuris „seka“ visus eismo dalyvius šiems net nenujaučiant. Automobilyje sumontuota naujausia greičio fiksavimo sistema, leidžianti matuoti momentinį greitį, o nufotografuotas pažeidimas automatiškai patenka į duomenų bazę – pažeidėjas gali būti net nestabdomas. Sistema iš transporto srauto išsirenka greičiausiai važiuojantį automobilį; taip pat skenuoja mašinų numerius, tad tai leidžia matyti, ar automobilis draustas ir praėjęs techninę apžiūrą, ar neieškomas.

Jei pažeidimas grubus, vairuotojas sustabdomas, kad toliau nebekeltų grėsmės nei sau, nei kitiems. Ant šio automobilio galinio lango įrengtas stendas su užrašu „Sustokite. Policija“.

Pareigūnų, esančių minėtame automobilyje, vaidmuo greičio kontrolėje yra minimalus, nes viskas atliekama automatiškai.

Kalbama, kad daugybė vairuotojų šį galingą automobilį, galintį išvystyti net iki 300 kilometrų per valandą greitį (pvz., vaikantis pažeidėjus), jau įsidėmėjo ir, pamatę jį, iškart drausmina save.

Nepažymėtų policijos automobilių, kuriais patruliuojama, yra ir rajonuose. Tad protaujantys eismo dalyviai turėtų suvokti, kad jie, padarę KET pažeidimą, gali įkliūti bet kada. Tačiau rizikuojančių, skubančių, neprotaujančių nutrūktgalvių buvo ir bus, nes kai kurie jų tik taip supranta „kietumą“ kelyje. Deja, neretai nuvedantį į kapus jį patį, kelių gaidelį, arba, dar skaudžiau, niekuo dėtus žmones.

Irena ZUBRICKIENĖ