Šalies verslininkai turbūt jau primiršę laikus, kai į jų įmones užsukę sportine apranga vilkintys raumeningi vaikinai pasiūlydavo „nusipirkti“ ramybę ar sumokėti už „stogą“. Tačiau, atrodo, kai kurių tradicijų pamiršti tiesiog neįmanoma. Reketas atgyja naujomis formomis, nors naujoji reketininkų karta ir bando sekti savo pirmtakų pėdomis.

Lietuvoje kadaise atsiradęs reketas tik pakartojo tai, kas kitose šalyse vyko daugiau nei prieš pusšimtį metų. JAV reketas atsirado kartu su organizuotu nusikalstamumu, su mafija.

1910 metais Niujorke gyveno keli milijonai žmonių – iš jų per 10 000 buvo italai, angliškai nemokėję nė žodžio. O iš 30 000 Niujorko policininkų itališkai mokėjo tik vienas kitas. Tad italų kvartalų gyventojai pagalbos prireikus prašydavo ne tvarkos saugotojų, o vietos lyderių, kurie saugumo klausimus sprendė operatyviai.

Taip formavosi santykiai „paslauga už paslaugą“ – nusikaltėlių gyvenimo filosofijos pagrindas.

Prisiminkime garsųjį kino filmą „Krikštatėvis“. Jame tie procesai parodyti taip, kaip ir yra iš tikrųjų. Darydami kam nors gera, klanų nariai reikalavo ir paslaugų. Vienam labai reikėjo pinigų, kitam – padėti įveikti priešininką, trečias prašė užtarti dukrą ir t. t. Dėkodami žmonės mokėdavo duoklę prekėmis iš savo parduotuvių, nemokamai maitindavo savo restoranuose ir kavinėse, atsiskaitinėjo grynaisiais, padėdavo slėpti ginklus, priglausdavo policijos ieškomus nusikaltėlius. Tai tradicinės reketo formos.

Lietuviškojo reketo pradžia reikėtų laikyti 1988-uosius. Tais metais pagal piliečių pareiškimus buvo užregistruoti 6 reketo atvejai. Jau kitais metais šis skaičius padidėjo iki 34. Tie reketo atvejai 1989-aisiais gal ir neatrodė katastrofiškai, tačiau tendencija ir intensyvumas ėmė kelti nerimą. To meto Baudžiamojo kodekso 150 straipsnis už tokio pobūdžio nusikaltimus numatė tik 3 metus laisvės atėmimo arba iki 2 metų pataisos darbų, arba 400 rublių baudą.

Pasipylus tokiems nusikaltimams, Baudžiamasis kodeksas pasirodė esąs begėdiškai pasenęs, tad jau 1989 metų gegužę jis buvo sugriežtintas ir vienu metu net numatė atsakomybę iki 12 metų laisvės atėmimo. Dabartiniame Baudžiamajame kodekse (BK) pagal 181 straipsnį – už turto prievartavimą – baudžiama laisvės atėmimu iki 10 metų. Bet įstatymai, kaip žinia, atgaline data netaikomi, taigi tie pirmieji reketininkai buvo teisiami pagal senąją – BK 150 straipsnio – redakciją. Galima drąsiai teigti, kad vėlesnius to straipsnio už reketą pakeitimus ir paskatino pirmieji Kauno reketininkų žygiai.

Nuteisti tik keturi

Ketvertas Kauno reketininkų buvo nuteistas 1990 metų sausio 26 dieną. Kadangi įvykiai seni, tai pavardžių nerašysime – apsiribosime tik nuteistųjų pravardėmis. Teisiamųjų suole nuosprendį išklausė Jankelis, Talonas, Ritė ir Turistas. Iš jų iki tol buvo teisti tik Jankelis ir Turistas. Pastarasis, Kaune gimęs ukrainietis, jau buvo papuolęs į to meto 6-ojo milicijos skyriaus, kuris kovojo su organizuotu nusikalstamumu, pareigūnų akiratį.

1989 metai. Kooperatinis judėjimas, privati komercinė veikla. Individualus verslas plečiasi, atsiranda naujieji turtuoliai. O tai ne kas kita, o derlinga dirva ir reketininkams. Pirmieji kooperatininkai buvo priversti savo uždirbtomis gėrybėmis pasidalyti su pirmaisiais reketininkais. Ketvertas minėtųjų vyrų savo žvilgsnius nukreipė į privačius automobilių remontininkus.

Iš tikrųjų – tai tik šis ketvertas buvo pasodintas į koloniją, o tų reketininkų Vilijampolėje buvo gerokai daugiau. Ir pasaloje budėję Kauno vidaus reikalų valdybos Kriminalinės paieškos skyriaus viršininko Jurijaus Milevskio vadovaujami milicininkai jų tą kovo 9-ąją sulaikė net vienuolika, tačiau kiti sėkmingai išsisuko. Vieni atseit netyčia pro šalį važiavę ir sustoję pažiopsoti, kiti, girdi, pamatę žiopsančius pažįstamus ir sustoję prie jų. Taigi, dalį teko paleisti. Byloje užfiksuota tik tai, kad nuo kovo 4 iki 9 dienos reketininkai savo automobiliais apvažiavo 11 asmenų, reikalaudami kas mėnesį mokėti duoklę. Sumos svyravo nuo 200 iki 500 rublių.

Reketininkai emigravo

1989 metų kovo 24-ąją kriminalinės milicijos darbuotojus pasiekė dar vienas pareiškimas iš kooperatininko, užsiimančio plastikinių gaminių gamyba ir prekyba. Surengus pasalą jo namuose, buvo sulaikyti Matas, Liukas ir Kukas.

Dar tą patį mėnesį į Kauno miliciją kreipėsi vietiniai čigonai – jie pareiškė, kad juos „apmokestino“ Mongolas ir Mongoliukas. Tiedu buvo sulaikyti, bet vėliau dalis čigonų atsisakė savo parodymų. Taigi, abu brolius pavyko nuteisti tik už savavaldžiavimą.

Netrukus turto prievartavimų banga nuvilnijo per visą Lietuvą. Reketu užsiėmė ir Panevėžio Tulpiniai, ir Klaipėdos Gaidjurginiai, ir Kauno Daktarai, ir Vilniaus Brigada, ir kitų miestų organizuotų nusikaltėlių grupuotės. Nebuvo verslininko, kuris nemokėtų „už apsaugą“. Vienas kitas atsiradęs drąsuolis, nenorėjęs mokėti, skaudžiai dėl to nukentėdavo. Kai kurios nusikaltėlių gaujos tuos mokesčius priimdavo net pavedimu.

Reketininkai siautėjo gerą dešimtmetį, kol buvo išsklaidyti Tulpiniai, Gaidjurginai, Daktarai ir kitos mafijos grupuotės. Kas nebuvo areštuotas ir nuteistas, tas movė iš Lietuvos – verslininkams prasidėjo ramaus gyvenimo etapas.

Tačiau tas ramumas buvo tik paviršinis – mokėti tekdavo visokio plauko valdininkams.

Dabar vėl atgimsta ir tradicinis reketas bei naujos jo formos. Šiemet per pirmąjį pusmetį šalies policijos komisariatai užregistarvo 95 nusikaltimus, kurie kvalifikuoti kaip turto prievartavimas. Daugiausia jų užregistruota Vilniaus (21) ir Kauno (10) apskrityse.

Įtariamasis sulaikytas

Kaip spaudai pranešė Kauno policija, rugpjūčio 28-ąją Kauno apskrities vyriausiame policijos komisariate gautas pranešimas, kad aikštelėje prie Kauno IX forto muziejaus vyrui (27 m.) bandant parduoti ausines, automobiliu „Škoda Octavia“ atvyko du nepažįstami asmenys, kurie, prisistatę kriminalinės policijos pareigūnais iš Vilniaus, už tariamai padarytas nusikalstamas veikas, neturėdami teisinio pagrindo, reikalavo pinigų. Jaunas vyras tariamiems pareigūnams iš viso atidavė 4600 eurų.

Kauno apskrities VPK buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl turto prievartavimo. Kadangi pinigus paėmę vyrai prisistatė policijos pareigūnais į tyrimą įsitraukė ir Kauno apskrities VPK Imuniteto skyriaus pareigūnai. Jiems gan greitai pavyko nustatyti, kur yra įtariamieji ir jau kitą dieną Grigiškėse įtariamasis Vaidas Stalionis (40 m.) buvo sulaikytas. Tik šių metų gegužę iš Alytaus pataisos namų po 12 metų sugrįžęs V. Stalionis vėl sėdo už grotų. Kol kas Kauno apylinkės teismas jį leido suimti mėnesiui, tačiau kaip pasisuks ikiteisminis tyrimas naujoje byloje, kol kas neaišku.

Atlikus kratas jo išsinuomotame bute rasta dalis galimai paimtų pinigų, narkotinių medžiagų. Vyras sulaikytas, uždarytas į areštinę, o netrukus ir suimtas. Už šią nusikalstamą veiką gresia areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

Bandė išsipirkti

Pradėjus tyrimą paaiškėjo, kad tos parduodamos ausinės – tik tarp kitko. Tas vyrukas, kuris „pardavinėjo ausines“, yra kompiuterių specialistas. Jis, vienoje byloje, kurioje tyrimą atlieka Vilniaus policijos pareigūnai, figūruoja kaip įtariamasis. Pasinaudojęs šia informacija – iš kur ją gavo dar reikės nustatyti ikiteisminio tyrimo metu – V. Stalionis kartu su kitais dviems bendraminčiais ir pabandė nureketuoti Kaune gyvenantį jaunąjį informatiką.

Gaujos nariai prieš tai kurį laiką sekė būsimą savo auką. V. Stalionis ir jo bendrininkas užklupo informatiką prie IX forto muziejaus esančioje automobilių aikštelėje. Nusikaltėliai prisistatė sostinės policijos kriminalistais ir iš jų nepažįstančios aukos pareikalavo maždaug 5000 eurų kyšio už informatikui iškeltos bylos užglaistymą. Įtikintas, kad jam būtų naudingiau išsipirkti nuo gresiančio teistumo, vyrukas nuvyko į savo namus ir atidavė tariamiems policininkams 4600 eurų. Po kurio laiko supratęs, kad pakliuvo į nusikaltėlių pinkles, kompiuterių specialistas kreipėsi į teisėsaugą.

Nuteisė 15 metų

Šioje istorijoje įsipainiojęs V. Stalionis prieš 12 metų buvo teisiamas ne už reketą, o platų atgarsį sukėlusioje narkotikų platinimo ir kontrabandos byloje. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegijai, vadovaujamai teisėjo Kęstučio Dargužio, teko gerokai paplušėti, kol buvo išnarpliota didžiulės apimties net 7 teisiamųjų baudžiamoji byla. Tiesa, du iš įtariamųjų buvo išteisinti, o likusieji išgirdo nuosprendžius. Pati griežčiausia bausmė – 15 metų nelaisvės ir buvo paskirta tuo metu Kaišiadorių rajono gyventojui V. Stalioniui. Dvejais metais trumpiau teismas į nelaisvę pasiuntė pastarojo bendraamžius vilniečius Raimondą Labeikį bei Aleksandrą Konoriovą. Sostinėje gyvenusiam Audriui Gecevičiui buvo paskirta 11 metų laisvės atėmimo bausmė, o Marijampolės rajono gyventojui Vitui Saladuoniui teko kalėti 8-erius metus.

2003 metų rugpjūčio 13-osios vakarą iš Lenkijos į Lietuvą per Lazdijų kelio postą įvažiavo mikroautobusas „Ford Tranzit“. Kartu su vairuotoju V. Saladuoniu jame važiavo trys keleiviai – D. Naujokas, A. Gecevičius ir A. Konoriovas. Visi jie paaiškino jokių draudžiamų ar deklaruotinų prekių nevežą. Kadangi automobilis vyko iš narkotikų sostinės Nyderlandų, pareigūnai vis dėlto nusprendė detaliai patikrinti šį mikroautobusą ir keleivių bagažą. Įtarimai pasitvirtino – garso dėžės viduje buvo rasta į polietileninius maišus sudėti įvairūs paketai – buvo supakuota beveik 3 kilogramai supresuotų kanapių (marihuanos), 5000 „Ekstazio“ tablečių bei 10 gramų kokaino. Paklausus, kam visa tai priklauso, visi trys keleiviai patikino nieko nežiną.

Patikrinus visų šio ekipažo dalyvių daiktus bei dokumentus, D. Naujoko rankinėje pareigūnai aptiko Dariaus Šipelio-Valio vardu išduotą pasą, kuriame buvo įklijuota A. Konoriovo nuotrauka. Beje, pas D. Naujoką taip pat aptikta Aleksejaus Mamčenkovo vardu išduotas vairuotojo pažymėjimas ir Lietuvos Respublikos pasas, kurio viduje buvo paketėlis su 13 baltos spalvos tablečių. A. Konoriovas pripažino, jog D. Šipelio-Valio vardu išduotas pasas yra suklastotas... Na, o kitą dieną atlikę kratą A. Gecevičiaus bute Vilniuje, pareigūnai čia rado dar 1000 „Ekstazy“ tablečių.

Iš surinktos medžiagos buvo galima daryti išvadas, jog R. Labeikis ir V. Stalionis, turėdami tikslą užsiimti narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrabanda bei jų platinimu, subūrė nusikalstamą grupuotę.

Sudegino automobilius

Dabar vėl grįžkime prie atgimusio reketo. Vilniaus apskrityje šį pavasarį nusikaltėliai reikalavo net 100 000 eurų. Šis ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas po to, kai vieną ankstyvą rytą Vilniuje, Perkūnkiemio gatvėje, buvo sudegintas 2015 metų laidos „Škoda Octavia“ automobilis, nuo kurio užsidegė dar 3 šalia stovėję automobiliai. Po šio gaisro nežinomi asmenys pradėjo grasinti ir reikalauti iš nukentėjusiojo didelės pinigų sumos. Tyrimo metu buvo nustatyti šiuos nusikaltimus padarę asmenys. Jie buvo stebimi, o atėjus laikui Šalčininkuose Antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ pareigūnai du vyrus sulaikė. Abu sulaikytieji iš nukentėjusio reikalavo perduoti 100 000 eurų, o neįvykdžius reikalavimų, grasino susidoroti su jo šeima.

Sulaikytųjų asmenų gyvenamosiose vietose atliktos kratos. Jų metu iš vieno įtariamojo paimtas teisėtai laikomas šaunamasis ginklas ‒ pistoletas.

Grasino susidoroti

Dar daugiau reikalavo reketininkai iš vieno kauniečio. Liepos 11 dieną Kaunakiemio gatvėje jis prievarta buvo įsodintas  į mikroautobusą ir išvežtas nežinoma kryptimi. Po dienos kaunietis buvo paleistas.

Reketininkai aukos nemušė, tačiau prigrasė nesiskųsti teisėsaugai. Tačiau pagrobtasis vyras nepakluso ir kreipėsi į policiją. Jis papasakojo, kad visą naktį buvo vežiojamas po Kauno apylinkes ir iš jo buvo pareikalauta pagrobėjams pervesti 300 000 eurų. Nusikaltėliai grasino kauniečiui išdurti akis, pasmeigti ant kuolo vaikus, sudeginti jo automobilį. Pagrobėjai atėmė iš aukos kuprinę, kurioje buvo grynieji pinigai, kompiuteris, telefonas, įvairūs dokumentai, banko kortelės. Nukentėjusiojo tvirtinimu, iš jo buvo atimtas 10 000 eurų vertės laikrodis ir panašią sumą kainuojanti aukso apyrankė.

Nusikaltėlių paieškos truko beveik du mėnesius. Rugpjūčio 31-ąją Kauno Kriminalinės policijos organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai sulaikė keturis vyrus. Pagrobėjai buvo sučiupti prieš vidurdienį skirtingose vietose Kaune ir Kauno rajone.

Kauno apylinkės teismas leido mėnesiui suimti tris kauniečius, Robertą Giraitį (40 m.), Marių Šimkų (32 m.) ir Evaldą Jurgelaitį (29 m.), o jų bendrininkas – verslininkas iš Garliavos Šarūnas Prekevičius (50 m.) tardymo izoliatoriuje atsidūrė 15 dienų. Jie visi yra įtariami dėl neteisėto laisvės atėmimo, turto prievartavimo, vagystės ir neteisėtu disponavimu svetima banko kortele.

Sulaikyti „hakeriai“

Tą pačią rugpjūčio 31-ąją Generalinio komisaro pavaduotojas Edvardas Šileris ir generalinio prokuroro pavaduotojas Žydrūnas Radišauskas surengtoje spaudos konferencijoje pranešė ir apie „Grožio chirurgijos“ kliniką virtualiai apvogusių asmenų sulaikymą.

Ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto informacijos rinkimo, šios informacijos panaudojimo, turto prievartavimo ir kitų nusikaltimų buvo pradėtas praėjusį balandį, kai prie „Grožio chirurgijos“ duomenų rankas prikišę programišiai ėmė grasinti atskleisiantys, kokie žinomi asmenys tapo šios grožio klinikos klientais ir su chirurgų pagalba pasigražino savo išvaizdą. Programišiai iš grožio klinikos pavogė klientų asmens duomenis: vardus, pavardes, asmens kodus, prieš ir po operacijos darytas nuotraukas.

Klientų duomenis su intymiomis nuotraukomis pagrobę programišiai, kasdien internete pateikdavo vis daugiau detalių apie kūno tobulinimo operacijas atlikusius žmones, tarp kurių dešimtys Lietuvoje populiarių įžymybių, dainininkių, krepšininkų, ar žurnalų veidų. Internetinis puslapis, kuriame programišiai kone kasdien dėdavo grožio klinikos klientų duomenis ir asmenines nuotraukas, buvo prieinamas visiems. Tačiau dėti kūno dalių nuotraukas prieš plastines operacijas ir po, programišiai neskubėjo, siūlydami klientams susimokėti už duomenų neviešinimą.

Nusikaltėliai šantažavo ir „Grožio chirurgijos“ kliniką, reikalaudami 300 000 eurų. Nesumokėjus buvo grasinama, kad visų klientų duomenys bus paviešinti, o intymios nuotraukos – parduotos pornografijos verslui.

Spaudos konferencijos metu E. Šileris atskleidė, kad buvo pavogta daugiau kaip 22 000 informacijos vienetų, kurie panaudoti šantažuojant klientus.

„Iš tūkstančių žmonių buvo prašoma pinigų. Ačiū žmonėms, kurie kreipėsi. Gali padaugėti sukčių, kurie spekuliuodami teisėsauga, prašys pinigų, kuriuos ir taip jau jau yra gavę. Prašome kreiptis į policiją ir padėti tyrimui – kiekvieno žmogaus informacija yra naudinga“, – perspėjo E. Šileris. Anot generalinio komisaro pavaduotojo, manoma, kad gali būti šimtai žmonių, kurie jau susimokėjo, kad kompromituojanti medžiaga nepatektų į viešumą. „Tačiau šiuo metu tai tėra prielaida“, – pažymėjo E. Šileris.

Pareigūnai atskleidė, kad sulaikytieji trys 31–33 metų Lietuvos piliečiai, iš dalies pripažįstantys savo kaltę. Vyrai anksčiau policijai nebuvo žinomi.

Jau kitą dieną du sulaikytieji buvo suimti. Į Vilniaus miesto apylinkės teismą jie buvo atvesti su kaukėmis, policija kol kas neviešina jų pavardžių, tad ir teismo posėdis buvo uždaras. Manoma, kad vienas iš jų yra informacinių technologijų specialistas. Teismas leido jį suimti dviems mėnesiams. Kitas į teismą atvestas įtariamasis irgi buvo suimtas tokiam pačiam laikotarpiui. Teigiama, kad vyras gali būti medikas, dirbęs toje pačioje grožio klinikoje. Trečiam įtariamajam pritaikyta švelnesnė kardomoji priemonė: pasižadėjimas neišvykti ir registracija policijoje.

Nori kompensacijų

Reketo atvejis su iš „Grožio chirurgijos“ pavogtais dokumentais jau tikrai būdingas tik šiam laikotarpiui ir jo buvo galima laukti. Jau iki tol ne kartą buvo reketuojamos dažniausiai merginos, kad internete bus paviešintos jas kompromituojančios nuotraukos. Kai kurios už tai sumokėdavo, tačiau pasitaikė atvejų, kad nuotraukos pasirodydavo internete, yra už tai ir nuteistų.

Kai kurie nukentėję „Grožio chirurgijos“ klientai jau patys kreipėsi į teismą su ieškiniais, kuriuose prašoma iš klinikos priteisti žalą, siekiančią nuo 3000 iki 30 000 eurų.  Gegužės-rugpjūčio mėnesiais pateiktuose ieškiniuose ieškovai teigia, kad, pamatę viešumoje savo intymių kūno vietų nuotraukas su visais asmens duomenimis, patyrė šoką. Viena ieškovė nurodė gavusi įžeidaus turinio žinutę, reikalaujančią sumokėti pinigus, kad iš interneto būtų pašalintos jos nuotraukos. 300 eurų sumokėjusi moteris siekia prisiteisti ir patirtą turtinę žalą. Kita nukentėjusioji nurodė sumokėjusi 1000 eurų už savo nuotraukų pašalinimą. Ji prašo 30 000 eurų neturtinės žalos. Jau šį mėnesį prasidės šių ieškinių nagrinėjimas Kauno miesto apylinkės teisme.

Beje, po to, kai programišiai nugvelbė klinikų klientų asmeninius duomenis ir intymias nuotraukas, kitų medicinos įstaigų savininkai susizgribo pasirūpinti saugumu. Jie nusamdė saugumo specialistus, kad šie išsiaiškintų galimas spragas ir padėtų jas ištaisyti. Paaiškėjo, kad nerimas turėjo pagrindo: jau pirmieji patikrinimai parodė, kad gauti klientų duomenis yra vieni juokai. Specialistai vos per kelias minutes sugebėjo gauti visą informaciją apie pacientus – jų asmens kodus, ligos istoriją, išrašytus vaistus, atliktus tyrimus, pamatyti tyrimų nuotraukas.

Reketavo buvusiuosius

Kad reketas įgauna naujas formas, jau minėjome. Pavyzdžiui, policija yra perpėjusi, kad Lietuvoje plinta naujas turto prievartavimo būdas, kuriuo siekiama įbauginti naktinių klubų savininkus, raginant juos sumokėti „išpirką“, kad konkrečiai nustatytu laiku nebūtų pranešta policijai apie galimai padėtus sprogmenis jų klubuose. Į Vilniaus ir Kauno apskričių vyriausiuosius policijos komisariatus kreipėsi dviejų naktinių klubų atstovai dėl prieš naujų metų šventę gautų grasinamo pobūdžio laiškų. Minėti naktiniai klubai sulaukė grasinimų, kuriais reikalaujama sumokėti 5000 eurų, juos paverčiant virtualia valiuta – bitkoinais, antraip policijai bus pranešta apie galimai padėtus sprogmenis tuose klubuose. Atsiųstoje žinutėje buvo teigiama, kad ramybę galima nusipirkti už kur kas mažesnę sumą nei gresiantys nuotoliai, kai šventimo įkarštyje visi svečiai 2–3 valandoms bus evakuoti. Grasintojai teigė tikintys savo plano sėkme, mat specialiosios tarnybos reaguoja į visus be išimties skambučius apie sprogmenis.

Kartais reketo griebiasi ir moterys. Štai Rima K. buvo nuteista pusę metų laisvės atėmimo už tai, kad reketuodama ir baugindama, siekė susigrąžinti savo mylimąjį – už ją kiek vyresnį Vitą M. Po šešių metų draugystės atstumta moteris pradėjo siuntinėti Vitui M. mobiliuoju telefonu žinutes, reikalaudama sumokėti 500 eurų už tai, kad jis negarbingai ją paliko. Kad žinutės baugintų, jų rašytoja grasino fiziniu smurtu. Galų gale moteris ėmė terorizuoti ir Vito dukrą – jai ne kartą grasino, kad bus pagrobta, išvežta į užsienį ir parduota kaip prostitutė.

Kaunietei Ievai S. teistumo pavyko išvengti, nes ji susitaikė su jos reketuotų vyru. Mergina, kuri dirbo lombarde, reketavo vieną lombardo klientą. Šis buvo atnešęs užstatyti mobilųjų telefoną, kuriame buvo palikęs nuotraukas, kuriose jis nuogas. Ieva pareikalavo iš vyro kiek daugiau nei 100 eurų, kitaip pagrasino nuotraukas paviešinti internete.

Petras KURMELIS