Vilniaus miesto apylinkės teismas nusprendė nutraukti neteisėtu praturtėjimu kaltinamo Edgaro Karaliaus, stambaus masto kontrabanda įtariamo Viliaus Karaliaus sūnaus, bylą. Po Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimo panašių sprendimų teismuose, neabejojama, bus ir daugiau.

Teisėjai abejojo

Baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą Seimas įteisino 2010 metų gruodį. Nors iš Prezidentūros prokurorus nuolat pasiekdavo raginimas tirti akivaizdų ir sąžiningai uždirbtomis pajamomis negalimą pagrįsti praturtėjimą, tačiau tokių bylų tyrimas nebuvo rezultatyvus. 2015 metais prokurorai pradėjo 47 ikiteisminius tyrimus dėl neteisėto praturtėjimo, tačiau net 65 nutraukė ir tik 7 bylas perdavė į teismą. Pernai prokurorai tyrė net 120 tokių bylų, pradėjo dar 17, tačiau bylos įstrigo teismuose. Teismai laikėsi nuomonės, kad turtas, kad ir kokiu būdu yra įgytas – neliečiamas.

Galų gale, 2014 metais, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) Plenarinė sesija (net 15 teisėjų) paskelbė, kad, ar galima taikyti baudžiamąjį įstatymą dėl neteisėtai susikrautų turtų iki įstatymo įsigaliojimo – 2010-ųjų gruodžio 11 dienos, turės spręsti teismai, nagrinėjantys kiekvieną bylą atskirai. Tokiai pozicijai pritarė ne visi Plenarinės sesijos teisėjai. Du teisėjai pateikė atskirąsias nuomones, teigdami, kad baudžiamasis įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo yra neaiškus, o pati nuostata, numatanti baudžiamąją atsakomybę, gali prieštarauti Konstitucijai, todėl šį klausimą, jų nuomone, turėtų spręsti Konstitucinis Teismas.

Taip ir atsitiko – vienas po kito teismai kreipėsi į KT, prašydami ištirti, ar Konstitucijos 23, 31 straipsniams neprieštarauja Baudžiamojo kodekso (BK) 189 -1 straipsnio 1 dalis. Su tokiais prašymais į KT kreipėsi ne tik Marijampolės, Joniškio rajonų apylinkių, Vilniaus ir Šiaulių apygardų teismai, bet ir LAT.

Nustatė datą

KT kovo 15-ąją priimtu nutarimu pripažino, kad BK 189–1 straipsnio 1 dalis neprieštarauja Konstitucijos 23, 31 straipsniams ir konstituciniam teisinės valstybės principui.

KT konstatavo, kad pagal Konstituciją konkrečių veikų kriminalizavimas ir baudžiamosios atsakomybės už jas diferencijavimas pirmiausia yra valstybės baudžiamosios politikos klausimas, kurį sprendžia įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į tų veikų pavojingumą, mastą, nusikalstamumo prevencijos prioritetus, kitas reikšmingas aplinkybes. KT pažymėjo, kad pasirinkdamas nustatyti teisinio poveikio priemonę – baudžiamąją atsakomybę už neteisėtą praturtėjimą, įstatymų leidėjas siekė, be kita ko, kad būtų ekonomiškai nenaudinga daryti korupcinius, turtinius, ekonominius, finansinius ir kitus savanaudiškus nusikaltimus, bei užkirsti kelią tokiomis veikomis valstybei ir visuomenei daromai žalai.

Žodžiu, KT pripažino, kad šis įstatymas neprieštarauja Konstitucijai, tačiau jis gali būti taikomas tik tokiems atvejams, kai didesnės negu nurodytos vertės (500 MGL – 18 830 eurų) turtą asmuo nuosavybes teise įgijo ne anksčiau negu BK 189–1 straipsnio įsigaliojimo dieną (2010 m. gruodžio 11 d.).

Iš teismo – į teismą

Pirmoji kregždė ir buvo E. Karaliaus byla. Byla nutraukta E. Karaliui nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, paskelbė teisėjas Valdas Bugelevičius. Nutartimi buvo panaikintas laikinas nuosavybės teisių apribojimas žemės sklypui ir gyvenamajam namui Svajonių gatvėje Vilniuje, taip pat dviem žemės sklypams Lazdijų rajone.

Generalinė prokuratūra sutiko, kad byla, kurioje anksčiau siūlyta konfiskuoti milijoninės vertės turtą, po Konstitucinio Teismo išaiškinimo turi būti nutraukta, nes turtas, kuris šioje byloje inkriminuotas kaip neteisėtas, įgytas 2006 ir 2007 metais. Kaltinamasis, kuris niekada nepripažino savo kaltės, taip pat mano, kad jo byla turi būti nutraukta.

Pirmąjį kartą byla dėl E. Karaliaus neteisėto praturtėjimo Vilniaus miesto apylinkės teismui buvo atiduota 2011 metų gruodžio mėnesį. 2013 metų sausį Vilniaus miesto apylinkės teismas E. Karaliui skyrė 13 000 litų (3765 eurų) baudą ir nusprendė konfiskuoti turto už daugiau nei 1,6 milijono litų (463 499 eurų). Taip nutaręs teismas pabrėžė, jog buvusio Alytaus mero Česlovo Daugėlos namą prabangioje sostinės vietoje – Valakupiuose – nusipirkęs E. Karalius sandorio sudarymo metu neturėjo tiek teisėtų pajamų.

Karalius nuosprendį apskundė VAT ir buvo išteisintas. Tuomet skundą LAT padavė Generalinė prokuratūra. Ji siekė, kad iš E. Karaliaus būtų konfiskuota turto už daugiau nei 2 mln. eurų.

Užpernai birželį LAT paskelbė, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai įrodymus dėl, galbūt, neteisėto E. Karaliaus praturtėjimo įvertino neišsamiai, neištyrę bylos aplinkybių visumos ir bylą grąžino VAT. Šis teismas paskelbė, kad apylinkės teismo nuosprendis panaikinamas ir byla prokurorui grąžinama dėl netinkamai surašyto kaltinamojo akto.

Pernai metų pabaigoje Generalinė prokuratūra pranešė, kad dar kartą teismui perdavė E. Karaliaus bylą dėl galimo jo neteisėto praturtėjimo. Papildomą ikiteisminį tyrimą atliko FNTT pareigūnai.

Šio tyrimo metu buvo patikslintos E. Karaliaus gautos pajamos ir išlaidos, įvertintos lėšos, skirtos mokslui, pragyvenimui ir vartojimui, papildomai apklausti liudytojai. Taip pat byla papildyta medžiaga, apie E. Karaliaus tėvo galimai nusikalstamą veiką, kuri susijusi su cigarečių kontrabanda, pranešė Generalinė prokuratūra.

Advokato padėjėju dirbantis E. Karalius buvo kaltinamas tuo, kad 2010 metų pabaigoje nuosavybės teise turėjo didesnės nei 500 MGL (apie 19 000 eurų) vertės turtą: beveik 1,8 mln. eurų vertės žemės sklypą ir gyvenamąjį namą, 200 000 eurų vertės negyvenamąsias patalpas ir 15 000 eurų vertės „Mercedes- Benz C220“ automobilį.

Įsigijo teisėtai

Po KT išaiškinimo prokuroras atsisakė kaltinimų dėl neteisėto praturtėjimo ir Monikos Aramavičienės byloje. Ši byla kasacine tvarka nagrinėjama Vilniaus apygardos teisme. Vilniaus miesto apylinkės teisme tiek M. Aramavičienei, tiek jos dukrai Santai Mitkienei buvo paskelbti apkaltinamieji nuosprendžiai.

Bylos duomenimis, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) pareigūnai dar 2011-ųjų birželio pradžioje M. Aramavičienei pareiškė įtarimus dėl nepagrįsto praturtėjimo – nustatyta, kad studentė Vilniuje, A. Juozapavičiaus gatvėje, nusipirko naujos statybos butą. Už tai ji sumokėjo 530 000 litų ( 153 623 eurų). Kadangi įtariamoji negalėjo pagrįsti, iš kur gavo lėšų naujam būstui, jos motina, įtariama, siekdama suklaidinti pareigūnus ir padėti dukrai išvengti baudžiamosios atsakomybės, pateikė suklastotą paskolos sutartį su Estijos bendrove „Wispline“. Šioje sutartyje nurodyta, kad bendrovė dar 2009-ųjų lapkritį S. Mitkienei suteikė 100 000 eurų paskolą. Šiuos pinigus moteris teigė perdavusi dukrai, kuri ir nusipirko butą sostinės centre.

Tyrimą atlikę pareigūnai surinko pakankamai įrodymų, kad paskolos sutartis su Estijos bendrove buvo suklastota, o pinigai net nebuvo paskolinti. Tų duomenų pakako ir teismui. Vilniaus miesto apylinkės teismas M. Aramavičienę pripažino kalta dėl neteisėto praturtėjimo ir skyrė jai 150 MGL (5652 eurų) baudą ir pareikalavo, kad ji dar kartą sumokėtų 28 985 eurus už nupirktą butą. M. Aramavičienės motinai S. Mitkienei, bandžiusiai gelbėti dukrą nuo gresiančių nemalonumų, teismas skyrė 2826 eurų baudą. Tą nuosprendį moterys apskundė VAT. Taigi, dabar butas jau kaip ir įgytas teisėtai, tačiau prokuratūra kaltinimo S. Mitkienei už dokumentų klastojimą neatsisako ir mano, kad jis turi būti paliktas galioti. Teismas sprendimą šioje byloje skelbs gegužės 17 dieną.

Dar bylinėsis

Generalinė prokuratūra atsisako kaltinimų dėl neteisėto praturtėjimo ir buvusio advokato Juzefo Kozubovskio baudžiamojoje byloje. Tačiau ir šioje byloje prokuratūra kol kas neatsisako kaltinimo dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine, finansine veikla. Išteisintojo advokatai sako, kad šiam kaltinimui jau suėjo senaties terminas.

Ši byla teismuose irgi sukasi jau keletą metų. Vilniaus miesto apylinkės teismas dėl neteisėto praturtėjimo J. Kozubovskį jau buvo išteisinęs. Tačiau prokuratūra, siekusi, kad vyras būtų pripažintas kaltu, jam būtų skirta 11 400 eurų bauda bei konfiskuotas turtas už 10 mln. eurų, nuosprendį apskundė.

Pasak FNTT, įtariamasis, dirbdamas advokatu, 2004–2009 metais neteisėtai stambiu mastu versdamasis nekilnojamojo turto prekyba, nusikalstamu būdu gavo 8,7 mln. eurų pelno ir nesumokėjo 0,55 mln. eurų gyventojų pajamų ir pridėtinės vertės mokesčių.

Vilniaus apygardos teismas (VAT) paliko galioti išteisinamąjį nuosprendį, tačiau prokurorai kreipėsi į LAT. Šis teismas grąžino bylą nagrinėti VAT iš naujo.

Nors KT išaiškino, kad įstatymas dėl neteisėto praturtėjimo neprieštarauja Konstitucijai, tačiau tokių bylų vargu ar padaugės. Prokurorai sako, kad kol Lietuvoje nėra visuotinio pajamų deklaravimo įstatymo, į teisėsaugos akiratį patekęs asmuo gali teigti, kad turtą įsigijo už seniai sukauptas santaupas.

Petras KURMELIS