LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Lietuvoje lankosi aktyvus JAV veikiančios nepriklausomos organizacijos – Užsienio ryšių tarybos (Council on Foreign Relations) – dalyvis Paulius Švitra. Lietuvių kilmės medicinos profesorius Lietuvoje dažnas svečias – pirmą kartą į Lietuvą atvyko 1998-aisiais. P.Švitra – Niujorke žinomas akių chirurgas, tačiau domisi ir ekonomika, žemės ūkiu. Svečias iš Niujorko susitiko su Žemės ūkio rūmų pirmininku, dalyvavo Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos parodoje. P.Švitra atsakė į „Valstiečių laikraščio“ klausimus.
Papasakokite apie JAV užsienio ryšių tarybos (CFR) veiklą?
Ši nuo 1921-ųjų veikianti organizacija padeda JAV vyriausybės atstovams, verslininkams ir kitų profesijų atstovams geriau suprasti pasaulinėje rinkoje susidariusią padėtį ir pasirinkti tinkamus JAV užsienio politikos sprendimus.
Kodėl jus domina Lietuvos žemdirbių organizacijų, pavyzdžiui, Žemės ūkio rūmų (ŽŪR), veikla?
Nuolat palaikau ryšius su ŽŪR pirmininku Arūnu Svitojumi. Šiuolaikinės technologijos tai leidžia. Pavyzdžiui, kai vykstu į darbą Niujorke, jo darbo diena eina į pabaigą ir atvirkščiai, taigi turime laiko trumpai pasikalbėti. Žinau, kad ŽŪR yra visus Lietuvos ūkininkus jungianti organizacija, o man svarbu susitikti ne su valdžios atstovais, bet su nepriklausomų organizacijų nariais. Kaip CFR dalyvis domiuosi Lietuvos ekonomika, mokslu, medicina, žemės ūkiu, labdara. Man įdomu ir svarbu žinoti, kaip Lietuvoje vystosi žemės ūkis.
Lietuviai linkę į kartais net perdėtą savikritiką. Pirmiausia matome neigiamus reiškinius arba mums atrodo, kad galėjome daug ką padaryti geriau ir greičiau. Kokia nuomonė iš šalies?
Galiu patikinti, kad per pastaruosius 15–20 metų Lietuvoje žemės ūkis labai pasikeitė į gera. Žinau, kad turite problemų, tačiau jų yra visose šalyse. Prieš 20 metų Lietuvoje mačiau daug apleistų ūkių, nedirbamos žemės, o dabar to nėra.
Tačiau susiduriame su nauja problema – pernelyg didele emigracija.
Taip, tai yra problema, tačiau ją buvo galima numatyti. Kaimo gyventojai Lietuvoje anksčiau labai priklausė nuo kolūkių, o kai jų neliko, ne kiekvienas galėjo ūkininkauti savarankiškai, taigi emigracija buvo tarsi užprogramuota. Kitas niuansas – aštri konkurencija, o smulkiesiems ūkiams sunku varžytis su stambiais pramoniniais ūkiais. Dar prisideda konkurencija su kitų valstybių ūkininkais. Tačiau lietuviai yra darbštūs, sugeba ūkininkauti. Apskritai apie Lietuvos ateitį galvoju labai optimistiškai.
Vakarų Europos šalyse smulkiesiems ūkininkams sudaromos galimybės išlikti. Ar turi galimybių išgyventi smulkieji ar vidutiniai ūkiai JAV?
Amerikoje yra labai daug dirbamos žemės, bet neužmirškime, kad net 80 proc. žemės reikia papildomai laistyti, drėkinti, kitaip joje nieko nepavyktų užauginti. Todėl smulkiesiems ūkiams sunku išlikti ir dėl šios priežasties. Taigi sąlygos Lietuvoje žemės ūkiui bent kol kas yra labai palankios ir tuo turite pasinaudoti.
Neseniai Lietuva pasirašė sutartį su JAV dėl maisto produktų eksporto. Lietuvių kilmės amerikiečiai norėtų pirkti lietuviškus produktus, tačiau ar jie patrauks kitų amerikiečių dėmesį?
JAV yra labai didelė šalis ir joje gyvena net 326 mln. gyventojų. Taigi reikia įvairių produktų. Vieniems reikia paprastų ir palyginti pigių produktų, jie lankosi greitojo maisto restoranuose, tačiau kiti gali pirkti brangius, bet aukštos kokybės produktus. Galiu patikinti, kad pastaruoju metu vis daugiau amerikiečių domisi ekologiškais produktais. Apskritai amerikiečiai labai vertina maisto produktus iš Europos Sąjungos šalių. Taigi Lietuva turi galimybių. Žinau, kad apie prekybą buvo kalbėta ir per JAV bei Baltijos šalių prezidentų susitikimą, D.Trumpas sakė D.Grybauskaitei, kad JAV rinka yra atvira Lietuvos maisto produktams.
Kokia jūsų nuomonė apie Lietuvoje gaminamus maisto produktus?
Prieš 20 metų Lietuvoje buvo daugiau importuotų ir prastesnės kokybės produktų, nors jie būdavo gražiose pakuotėse. Galiu patikinti, kad šiuo metu Lietuvoje maisto produktų kokybė yra geresnė nei JAV. Be to, čia produktai yra šviežesni. Man, gydytojui, tai labai svarbu ir savo pacientams visada primenu apie maisto kokybės svarbumą jų sveikatai. Ir pastaruoju metu amerikiečiai tikrai keičia maitinimosi įpročius.
Kaip vertinate maistą, pagamintą iš genetiškai modifikuotų produktų?
Tikslesnes išvadas galėsime padaryti tolimoje ateityje. O dabar neabejojame natūraliai užaugintais ir ekologiškais produktais. Kita vertus, genetiškai modifikuoti produktai nuo bado gelbsti šimtus milijonų gyventojų Indijoje ir kitose neturtingose šalyse.
Papasakokite šiek tiek apie save.
Mano tėvai gyveno Marijampolėje, į JAV atvyko po Antrojo pasaulinio karo. Sunkiai kūrėsi, dirbo įvairius darbus, susikūrė naują gyvenimą be jokios paramos. Gimiau Niujorke, čia ir gyvenau visą laiką, baigiau mokslus ir dabar esu akių chirurgas, Niujorke turiu dvi akių ligų klinikas.
