Ranka buvo pakelta prieš žmones, su kuriais ne kartą taikiai kalbėtasi būnant po vienu stogu, džiaugtasi, juoktasi, ne kartą ir girtauta. Būtent pastarasis pomėgis prišaukė tragediją, kaip dažniausiai ir būna nužudymų istorijose. Ir nesvarbu, prieš moterį ar prieš vyrą keliama žudiko ranka, prieš bendraamžę auką ar prieš gerokai vyresnę, bejėgę apsiginti.

Pasuko šunų keliais

Tokios tradicinės išvados vėl kartojamos po Kauno apygardos teisme neseniai paskelbto apkaltinamojo nuosprendžio liūdnoje istorijoje. Ne kartą teistas Neimantas Šarkauskas (22 m.) dabar gali tik džiaugtis, kad Temidės nebuvo pasiųstas kalėti iki gyvos galvos. Mat jo sąžinę slegia net dviejų žmonių nužudymas vienu metu.

Kodėl, kaip liaudis sako, šunų keliais pasuko Neimantas Šarkauskas, jo gyvenamojoje aplinkoje – Padovinio kaime (Marijampolės sav.) – iki šiol daug kas dar vis ieško atsakymo. Vaikinas su jaunesne sese užaugo teigiamai apibūdinamoje šeimoje, jo tėtis daugybę metų dirbo Marijampolės policijoje, po to – pataisos namuose, šeima gražiai tvarkosi namus, tad darbų čia nestigdavę ir sūnui. Kaip paaiškėjo iškart po nusikaltimo, Padovinyje įvykdyto praėjusių metų kovo 10-ąją, Neimantas turi ir būrį tvarkingai gyvenančių, bandžiusių teigiama linkme nukreipti ir Neimantą, principingų artimų giminaičių. Jie, patys įtarę nusikaltimą (pirmiausia – automobilio vagystę), nepaliko visko likimo valiai, o stengėsi operatyviai viską iki smulkmenų sužinoti ir atitaisyti padėtį. Neabejingi po įtarimų buvo ne tik Neimanto tėvai, bet ir jo seneliai, dėdė, kiti artimieji. Jie, pirmieji pamatę Neimanto juodų darbelių šiurpų rezultatą – du nužudytus žmones, skubėjo tai pranešti policijai ir saugojo Neimantą, kad tik šis nepabėgtų.

Į laisvę – po 18 metų

Nuo tada Neimantas gyvena suimtas, o neseniai išgirdo teismo sprendimą, kad už dviejų žmonių nužudymą nelaisvėje jis, žudikas ir recidyvistas, turi gyventi iš viso 18 metų ir 2 mėnesius. Kadangi įkalintas jau nuo 2015-ųjų kovo, tai į laisvę šis vaikinas turėtų sugrįžti apie 2033 metus, kai jam bus jau beveik 40 metų. Pats Neimantas teisme yra sakęs, kad nužudymu sugadino savo gyvenimą, todėl net nenorįs prisiminti, kas tąkart buvę.

Teismo bausmė N. Šarkauskui, bedarbiui, kadaise įgijusiam pagrindinį išsilavinimą, dar nesukūrusiam savo šeimos, paskirta įrodžius jo kaltę dėl dviejų žmonių, tuo metu buvusių bejėgiškos būklės, žiauraus nužudymo iš savanaudiškų paskatų – tai yra siekiant sau naudos.

Be įkalinimo, nuteistasis dar įpareigotas sumokėti nuo ankstesnių teistumų likusią nesumokėtą 600 eurų baudą ir atlyginti turtinę bei moralinę žalą, dvigubu nužudymu padarytą nužudytųjų penkiems artimiesiems – iš viso per 80 000 eurų.

Pas turtingą senutę

Į šiurpų nusikaltimą – dvigubą nužudymą – vaikinas žingsniavo pamažu: Temidės dėmesio pirmą kartą sulaukė būdamas 18 metų, po to buvo nuteistas 2 kartus už vagystes, bet gyvenimo „zonoje“ išvengdavo, o dabar įkliuvo ilgam. Nuo paskutiniojo teismo nuosprendžio buvo nepraėję nė metai, kai Neimantas tapo žudiku.

Atrodo, to net buvo galima tikėtis, nes jaunuolis, kaip nuo teisėsaugininkų neslėpė jo tėvai, buvo nepaklusnus, girtaudavo, tapdavo agresyvus. Užtat dabar Neimantas žino, kad nieko panašaus nebūtų padaręs, jeigu ne alkoholis.

Tą 2015-ųjų kovo 10-ąją Neimantas svečiavosi pas pažįstamus Padovinio kaimo gyventojus – Petronėlę K. (85 m.) ir jos sūnų Algį K. (56 m.). Šie, sulaukę vieno svečio labai anksti, girtavo nuo pat ryto. Kaime kalbama, kad motina ir sūnus K. buvo taikūs ir gana tvarkingi, darbštūs žmonės, kartais išgerdavo, bet asocialūs nebuvo. Garbaus amžiaus Petronėlė K. viskuo domėjosi, buvo gana sveika ir energinga, nuovoki. Daug kam kaime dar buvo žinoma, kad Petronėlė K. gaudavo gerą pensiją, mokėjo gyventi neišlaidaudama, todėl buvo laikoma turtinga – ne vienas užsukdavęs pas pensininkę pasiskolinti pinigų.

Bedarbį Neimantą greičiausiai šios močiutės turtai ir suviliojo – juk visi žino, kad jaunimas nori turtingai gyventi ne kada nors, o iškart, dabar.

Rankovėje – peilis

Taigi Neimantas, užsukęs pas K., sėdo prie bendro stalo. Kai du kartu girtavę svečiai išėjo, o Algis K., jausdamasis girtas, nuėjo į kambarį miegoti, Neimantas liko tik su pensininke Petronėlė K. Jiedu dar ketino vaišintis. Moteris buvo jau stipriai apsvaigusi (po mirties nustatyta, kad jos kraujyje buvo net beveik 4 promilės alkoholio – itin sunkus girtumas), tad irgi panoro eiti miegoti. Vienu momentu, kai ji buvo atsistojusi, Neimantas, stovėdamas jai už nugaros, iš savo rankovės išsitraukė peilį, pasiimtą iš savo namų, ir smogė senutei kelis kartus į nugarą. Sužalotoji nugriuvo ant grindų. Smurtautojas neatsitraukė – dar badė peiliu nelaimėlę toliau.

Kodėl taip darė, teisme paaiškinti negalėjo.

Tuomet žudiku jau tapęs Neimantas nuėjo į kambarį, kur lovoje miegojo nužudytosios sūnus Algis K., ir taip pat pradėjo žvėriškai badyti jį peiliu per antklodę.

Vėliau specialistai nustatė, kad senutei buvo smogta mažiausiai 33 kartus peiliu į įvairias kūno vietas, o jos sūnui – mažiausiai 29 kartus. Abu nelaimėliai iškart mirė patyrę daugybę sunkių durtinių sužalojimų ir nukraujavę.

Dviejų žmonių žudikas namo neskubėjo – iškart dar tapo ir vagimi. Jis pagrobė Algio K. mobilųjį telefoną, raktų ryšulį, o išeidamas dar išsegė iš nužudytos pensininkės ausų jos auksinius auskarus.

Tuomet girtas nusikaltėlis nuėjo į Algio K. garažą ir, įsėdęs į jo lengvąjį automobilį „VW Passat“, nuvažiavo į Marijampolę pas savo senelius – mamos tėvus. Tikėjosi ten pavalgyti, pamiegoti ir po to vykti į Panevėžį pas savo draugę.

Namiškiai nedangstė

Tačiau Neimantas neįvertino, kad seneliai ir su jais gyvenantis jo dėdė bei šių skubiai iškviesti Neimanto tėvai greitai „perkąs“ vagį ir žudiką. Seneliui iškart nepatiko, kad anūkas atvyko girtas ir toks dar vairavęs automobilį, kurį, stovintį kieme, seneliui parodė kitos dukros mažyliai. Visi žinojo, kad Neimantas praradęs vairuotojo pažymėjimą, o jis pats tikino, kad automobilį ką tik nusipirkęs. Vaikino tėvas žinojo, kad tokiam pirkiniui sūnus pinigų neturėjo. Tuomet tėvas, buvęs policininkas, operatyviai išsiaiškino, kad tas automobilis – gerai pažįstamo Padovinio gyventojo Algio K.

Tėvai nutarė paskambinti pačiam Algiui K., bet, surinkus jo telefono numerį, sučirškė čia pat buvęs telefonas. Suprasta, kad sūnus turįs ne tik Algio K. automobilį, bet ir jo telefoną. Neliko nieko kito, kaip tik patiems važiuoti į Padovinį pas Algį K., juolab kad jo mašinoje dar buvo aptiktas ir kruvinas peilis iš Šarkauskų virtuvės.

Padovinyje, K. name, Neimanto tėvas ir dėdė rado nužudytus Algį K. ir jo motiną. Tuomet suprato, kad Neimantas – ne tik vagis, bet ir dvigubas žudikas. Jie patys paskambino į policiją ir perdavė Neimantą atvykusiems pareigūnams, nors prieš tai vyrukas dar bandė sprukti – buvo prireikę net ir grumtynių su saviškiais.

Drąsus prieš bejėgius

Teisme Neimantas pripažino savo kaltę ir tikino, kad labai gailisi, bei atsiprašė nukentėjusiųjų, išgyvenusių iškart dvi netektis, tačiau tvirtino negalįs paaiškinti, kodėl nužudęs du gerai pažįstamus, gražiai su juo besielgdavusius žmones. O iki teismo šis jaunas vyras buvo sakęs, kad pensininkę nužudęs dėl galimybės ją apvogti, o moters sūnų – kad neišduotų jo policijos pareigūnams.

Daug kam Padovinyje atrodė, kad sunkiai sveiku protu suvokiamą nusikaltimą Neimantas įvykdęs užkluptas kokios nors psichikos ligos, tačiau specialistai nustatė, kad N. Šarkauskas ir buvo, ir yra psichiškai sveikas, tačiau turįs psichikos problemų dėl savo pomėgio piktnaudžiauti alkoholiu.

Na, už grotų šią ligą jaunas vyras turėtų išsigydyti, nes kaliniai neturi galimybės girtauti. Galbūt tai turės ir įtakos pagerėsiantiems įkalinto vyro santykiams su jo tėvais. Šie, kaimo gyventojų teigimu, iki šiol skaudžiai išgyvena sūnaus įvykdytą tragediją, o po nusikaltimo tėvai net rajono laikraštyje viešai atsiprašė nužudytųjų artimųjų: „Užjaučiame Jus dėl skaudžios netekties, kurią sukėlė mūsų sūnaus Neimanto poelgis. Atleiskite, brangieji. Liūdime kartu su Jumis“.

Dvigubu žudiku N. Šarkauskas tapo būdamas vidutiniškai apgirtęs.

Teisme jis teigė nežinąs, ką būtų daręs, jeigu po pensininkės nužudymo lovoje užkluptas jos sūnus būtų nemiegojęs ar tuo momentu atsimerkęs, mat žudiko ranka lengvai ir drąsiai kilo tik prieš miegančią auką.

Teismas, įvertinęs visus bylos duomenis, šiam žudikui skyrė kiek didesnę bausmę už numatytą jos vidurkį. O nužudytųjų artimieji teigė tikėjęsi, kad du žmones nužudęs jaunas vyras už grotų bus pasiųstas visam likusiam jo gyvenimui.

Irena ZUBRICKIENĖ