Šiltnamiuose auginamos braškės prisirpsta gerokai anksčiau negu auginamos lauke. Pernai pačių ankstyvųjų braškių kaina siekė 8 eurus už 1 kg, o kiek kainuos šiemet – rūpi ir augintojams, ir valgytojams, bet kol kas apie tai galima tik spėlioti, nes pirmųjų lietuviškų braškių dar teks palaukti.       

Pažadintos ir jau stiebiasi   

Šiemet brolių Audriaus ir Valdemaro Juškų valdomo ūkio bei UAB „Anykščių daržovės“ planuose – 1 ha dydžio šildomame šiltnamyje lietuviškas braškes prisirpinti balandžio mėnesį ir nuskinti 35–40 tonų braškių derliaus. Bendrovės vadovas V.Juška „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad jų šiltnaminės braškės po žiemos miego jau pabudintos, tvarkomos, o šiltnamis, kuriame jos auga, šildomas iš biokuru kūrenamos katilinės. Jo teigimu, kol kas tai bene pigiausias šildymo būdas, nes augina ne tik braškes, bet ir agurkus, pomidorus, o kiekviename šiltnamyje kiekvienam augalui reikia vis kitokių sąlygų.

„Kai prasideda uogos, braškėms reikia, kad dieną būtų ne daugiau kaip 20 laipsnių, o naktį – tik 8 laipsniai šilumos“, – pastebėjo V.Juška. Pasak jo, geriausios sąlygos braškėms augti yra gal Anglijoje, kur vyrauja jūrinis klimatas. Tačiau ir Lietuvoje, brolių Juškų šiltnamyje Anykščiuose, braškėms augti sudaromos geros sąlygos, nes uogynų augimo metu temperatūra reguliuojama. Vasarą, kai lauke prasideda karščiai, šiltnamyje braškėms tampa sunkiau – pasidaro per karšta. Dažnai tokiu metu anykštėnai šiltnamyje jau skina antrąjį braškių derlių. Tuo tarpu ankstyvojo derliaus braškės karščių nesulaukia. Juškų ūkis tikisi, kad jeigu gerai seksis, balandžio mėnesį jau turėtų skinti pirmąsias uogas.

Šiltnamių versle reikia nemažai darbo rankų, nes labai daug įvairaus kruopštaus darbo. Braškių plantaciją šiltnamyje prižiūri apie 10 moterų, kurios tvarkosi 1 ha plotose. Kai uogos prisirpsta, jas reikia skubiai nuskinti, tada dirba nuo 25 iki 30 moterų. Jos skuba braškes ne tik nuskinti, bet ir paruošti pardavimui.

Prisirpsta gegužę

Viešvilės miestelio (Jurbarko r.) braškių augintojo Vaido Rimkaus ekologiniame uogų ūkyje pirmosios braškės nešildomame šiltnamyje prisirpsta apie gegužės vidurį. Šeimininkas pasakojo, kad apie kovo 10 dieną šiltnamyje pagal specialią technologiją pasodino naujus šaldytus braškių daigus. Taip pat šiltnamyje nedidelis plotelis likęs ankstesnių metų braškių, tad ir šie krūmeliai turi užauginti uogų derlių. Rimkų šeimos šiltnamis nešildomas, tad šiuo metu senosios braškės dar tik pradeda atsprogti, o naujosios gyvybę pradės rodyti tik po geros savaitės.

Statytis šildomą šiltnamį V.Rimkus neplanuoja. Nors jame prisirpusių uogų turėtų mėnesiu anksčiau, bet tokia investicija labai padidintų uogų savikainą, tuo pačiu – ir jų pardavimo kainą. Be to, neužtenka vien tik šiltnamį šildyti, dar reikėtų ir dirbtinės šviesos, elektros, ir malkų kainos verslui nepalankios, o savo ūkio šiltnamyje įsirengti šildymą dujomis galimybės neturi. Tad, nors šiltnamis ir nešildomas, bet derlius gaunamas vis vien anksčiau, nei auginant braškes lauke.

Tiek pernai, tiek ir užpernai pavasaris buvo vėlyvas, labai šaltas, nepalankus uogoms, tai prisirpimo laikas šiltnamyje ir lauko lysvėse skyrėsi maždaug mėnesiu. Kaip bus šiemet, dar sunku spręsti.

Tiek pernai, tiek ir užpernai pavasaris buvo vėlyvas, labai šaltas, nepalankus uogoms, tai prisirpimo laikas šiltnamyje ir lauko lysvėse skyrėsi maždaug mėnesiu. Kaip bus šiemet, anot V.Rimkaus, dar sunku spręsti. Jie naujus braškių daigus panašiu laiku – apie kovo 10–15 dieną pasodina kiekvienais metais. Jeigu gerai sekasi, jie derlių duoda maždaug po 2 mėnesių.

„Pasodinus iš pradžių orai didelės įtakos augalams dar neturės, bet jeigu ir toliau bus šalta, tuomet įtaka jausis – nusitęs derliaus pradžia, ir pats derlius prastėtų. Tas pats daigas, jeigu jam oro sąlygos nepalankios, neįsisavina maistinių medžiagų, pradeda merdėti ir nebeužaugina stambių uogų. Tad oro sąlygos lemia labai daug ką, net jų skonis prastėja, jei saulės būna per mažai“, – dėstė patyręs braškininkas.

Norint gauti gerą rezultatą, tenka įdėti daug darbo. V.Rimkaus šeima braškynuose darbuojasi jau tris savaites – tvarko senus braškių daigus, karpo senus jų lapus. Anot šeimininko, tai darbai, kurių niekas iš pašalinių, o juo labiau pirkėjas, nemato. Tačiau jie yra būtini, tad ir Rimkų šiltnamyje, nors jis ir nedidelis – apie 6 arų, darbų netrūksta. „Tai mūsų šeimos verslas. Labai didelių investicijų į priekį nesam numatę, nes provincijoje nėra darbo jėgos. Ir uogų auginimo, ir paruošimo darbus atliekame patys“, – kalbėjo V.Rimkus.

Jis sakė, kad ekologiškai auginti uogas šiltnamyje yra lengviau, lengviau kovoti ir su kenkėjais. Mat braškynai pražysta anksti, kuomet jokių kenkėjų lauke dar beveik nebūna. Žiedų apdulkinimui pasitelkia kamanes, nes kai orai šalti, tai ir šiltnamyje jokių kitokių vabzdžių nebūna. Tik kasmet perkant kamanių, kurios neišžiemoja, prisideda papildomų išlaidų. Dėl kamanių, pasak uogų augintojo, derlius būna šiek tiek kokybiškesnis, pačios uogos užauga gražesnės – nebūna deformuotos, jeigu gerai apdulkintas žiedas, išauga stambesnės.       

Ūkio „Eco braškė“ savininkas V.Rimkus jau turi savo nuolatinių pirkėjų ratą, kurie prisirpusias uogas iš šio ūkio perka daugel metų. „Pagal poreikį jau reikėtų plėstis, nes būna, kad ir trūksta“, – sakė braškių augintojas.

Pasigenda valdžios dėmesio

Ankstyvųjų braškių augintojai primena, kad uogininkystė Lietuvoje galėtų būti daugiau remiama. Tik kol kas niekam iš valdžios tai, esą, nerūpi. „Skęstančiųjų gelbėjimasis yra pačių skęstančiųjų reikalas“, – taip jaučiasi šiltnaminių braškių augintojai. 

„Mes kiekvienais metais braškes pardavinėjame panašia kaina. Pernai pačių pirmųjų braškių kaina siekė 8 eurus už 1 kilogramą. Jei produkcija brangsta, žmonės nebeperka, todėl mes per daug branginti jos negalime. Panaši kaina būna visoje Europoje, išskyrus gal ispaniškas braškes, kurias jie augina ne šiltnamiuose, o lauke. Manau, kad šiemet braškių kaina bus panaši kaip pernai, nors mes tų 8 eurų už 1 kg „nematome“, čia yra prekybos tinklų kaina“, – aiškino UAB „Anykščių daržovės“ vadovas V.Juška.

Šiemet Velykos bus apie 10 dienų ankstyvesnės negu pernai, tad dar sunku pasakyti, ar anykštėnų braškės valgytojų stalus pasieks šventėms. „Kai pradedame krūmelius budinti, galime tiksliai pasiskaičiuoti, kada bus prisirpusių uogų. Mes šią technologiją perėmėme iš olandų. Lietuvoje taip nedaug kas augina. Pirmąjį derlių išauginame anksti, o antrąjį – gana vėlai, kai pas kitus augintojus uogų jau nebūna. Ši technologija pateisino lūkesčius. Kas perka, mato skirtumą tarp atvežtinių ir mūsų išaugintų“, – pasakojo vadovas. 

V.Juška teigė, kad rugpjūčio mėnesį darbuotojai šiltnamyje išraus senus ir pasodins naujus braškių daigus, kurie iki kitų metų rugpjūčio vėl ūkiui duos du braškių uogų derlius. Pagal olandišką technologiją braškių daigus sodina specialiame skaldytų kokoso riešutų kevalų substrate, o jį perka iš Šri Lankos. Šiemet substrato pirkti nereikės, nes dar turi likusio nuo praėjusių metų. Atsivežti iš Šri Lankos mažų kiekių neapsimoka, todėl substrato perka vieną didelį jūrinį konteinerį, tada būna dar ir pigiau, ir užtenka dviem braškių daigų sodinimams. Vien kokosų kevalų substrate neužauginsi jokio augalo, net ir gamtoje braškių neužauginsi be laistymo. Tad krūmeliai maitinami laistant juos per kapiliarinę sistemą, taikoma biologinė apsauga dėl kenkėjų.

Bendrovės vadovas minėjo, kad būna metų, kai 1 ha braškynas gali duoti didžiausią grąžą, bet būna ir kitaip. Pernai augintojų lūkesčius jis pateisino. Tad ir braškių kainos ūkio savininkas nepeikė. Jie jau 6 metus augina braškes šiltnamyje, per tą laiką žmonės priprato prie šios produkcijos ir perka net ir tada, kai lentynose lietuviškoms braškėms atsiranda konkurentės – atvežtinės pigesnės braškės. Dėl realizacijos ūkis sakė neturįs problemų.

V.Juška pasakojo, kad pas juos darbai žiemą nesustoja, bet šaltuoju metų laikotarpiu auginimui būna skirtas tik 1 ha šiltnamis. Kovą Juškų šiltnamiuose jau buvo skinami ir ilgavaisiai, ir trumpavaisiai agurkai. Agurkus augino visą žiemą. Turi galimybę, nes 1 ha yra įsirengę vadinamąją „šviesos kultūrą“ – saulei atstoti būtinas ledines arba natrio lempas. Daugiau nesiplečia, nes labai brangiai kainuotų elektra, o tai neapsimoka ekonomiškai.

Vadovas sakė, kad šiuo metu visų šiltnamių žemė užsodinta. Be agurkų, braškių, dar stiebiasi pomidorai. Moterys šiame šiltnamyje dirba kiekvieną dieną, jau reikia formuoti pomidorų lapus ir kekes. Skinti šiemečius pomidorus ir juos tiekti prekybai planuoja balandžio mėnesį. Per intensyviausią sezoną, kuris jau prasidėjęs, bendrovėje dirba iki 180 žmonių. Kovą dar reikia kiek mažiau žmonių, bet orams šiltėjant ir augant darbų apimtims, priims dar apie 20 darbuotojų.