Šiais laikais visos operacijos pieno gamyboje suderintos labai tiksliai ir optimaliai, todėl kiekvienas naujas sumanymas sukelia išskirtinį dėmesį. Dar daugiau verta tokia idėja, kuri padeda ūkiams taupyti lėšas, brangstantį darbuotojų laiką ir iki minimumo sumažinti galimybę suklysti. Būtent šiais privalumais ir pasižymi valstybės įmonės „Pieno tyrimai“ sumanyta, patobulinta ir gamybai pritaikyta pieno mėginių perdavimo sistema, beje, vienintelė tokia pažangi ES šalyse. Neseniai ją įdiegė ir šalyje žinomas pienininkystės ūkis – Marijampolės rajone esanti Padovinio žemės ūkio bendrovė.

Ūkio veidas

Šiek tiek vėlavome. Padovinio ŽŪB rytinis melžimas prasideda 4 valandą ryto, tačiau dar suspėjome savo akimis pamatyti, kaip 40 vietų melžimo karuselėje melžiamos paskutinės karvės. Iš viso šioje bendrovėje laikoma beveik 2 600 galvijų, iš jų 1 150 karvių. Yra sąlygos jų laikyti 1 200. Tiek ir bus ateityje. Vidutinis primilžis siekia 10,2 t, o rekordas – 72 l per parą, per metus – per 15 t. Retas pieno ūkis šalyje galėtų pasigirti tokiais rezultatais, tačiau bendrovės vadovas Gintautas Gumauskas dėl visiems žinomų priežasčių dideliu optimizmu netryško – įvertinus pastarųjų metų išlaidas ir dabartines pieno supirkimo kainas, apie investicijų atsipirkimą sunku kalbėti. Tačiau šį kartą į Padovinio ŽŪB atvykome turėdami konkretų tikslą – savo akimis įsitikinti, kaip bendrovės darbuotojams sekasi diegti VĮ „Pieno tyrimai“ sumanytą naują informacijos apie pieno mėginius perdavimo sistemą. G.Gumauskas prisipažino, kad šioje specifinėje srityje daugiau už jį žinių turi sūnus – veterinarijos gydytojas Girmantas.

Rankų darbas

Surinkti ir VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijai tinkamai pateikti kontrolinio melžimo mėginius – ilgai trunkantis procesas. Žinoma, daug lemia darbuotojų patirtis, tačiau ir ji ne visagalė. Reikia atlikti kontrolinį melžimą, paimti pieno mėginius, juos tinkamai sudėlioti į standartinius konteinerius, surasti pagal įsago numerį konkrečiai karvei priskirtą brūkšninį kodą ir užklijuoti jį ant kiekvieno pieno mėginio dangtelio. Varginantis, rutininis rankų darbas. „Būdavo, padarai klaidą ir turi viską daryti iš naujo“, – prisiminė ūkio gyvulininkystės specialistė Gailina Navakauskienė. Kuo daugiau melžiamų karvių, tuo daugiau laiko reikia šiai operacijai atlikti. O Padovinio ŽŪB kontroliniam melžimui skiriama net 13 konteinerių, į kuriuos laikantis taisyklių reikia sudėlioti per 1 000 mėginių.

Veterinarijos gydytojo G.Gumausko (kairėje) ir dr. S.Savickio nuomonės apie naują sistemą sutapo.

Užtrukdavo 4–5 dienas

„Iš pradžių mes pagal sąrašą pasiruošdavome mėginių konteinerius ir, skirtingai nei kiti, iš anksto eilės tvarka suklijuodavome kodus ant mėginių, – pasakojo apie bandymus ieškoti išeities G.Navakauskienė. – Taip paruošti konteinerius reikėdavo 5–6 valandų. Mažiau patyrusieji užtrukdavo dar ilgiau.“ Tačiau tai dar ne visas darbas. Paskui kiekvienos karvės duomenis reikėdavo suvesti į kompiuterinę sistemą ir perduoti UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ bei VĮ „Pieno tyrimai“ laboratorijai.

„Kontrolinis melžimas, visų duomenų į sistemą suvedimas, konteinerių mėginiams paruošimas, mėginių žymėjimas neretai užtrukdavo 4–5 dienas. Žinoma, dirbdavome ir kitus darbus, tačiau vis sugrįždavome prie šios užduoties“, – aiškino G.Navakauskienė.

Sistemą patobulino

Taip dirbo ir tebedirba daugelis pieno ūkių, todėl „Pieno tyrimų“ specialistams kilo idėja, kaip šiuos vargus sutrumpinti. „Išsamiai išanalizavome pieno mėginių kelią nuo kontrolinio melžimo iki „Pieno tyrimų“, nustatėme ilgiausiai užtrunkančius darbus ir ieškojome galimybių, kaip šią sistemą patobulinti, palengvinti rutininį darbą ar visai jo atsisakyti“, – pasakojo VĮ „Pieno tyrimai“ direktorius dr. Saulius Savickis.

Taigi ką sumanė „Pieno tyrimai“ specialistai? Sumanymo esmė – nauja sistema leidžia atsisakyti brūkšninių kodų. Su šiais darbais nesusijęs žmogus pamanys, kad tai nereikšminga smulkmena. Reikšminga! Priklijuoti 1, 10 ar 50 brūkšninių kodų gal neprailgs, bet įsivaizduokite užduotį – priklijuoti ant mėginių 1 200 brūkšninių kodų! Ir dar visą informaciją suvesti į kompiuterinę sistemą ir nusiųsti „Pieno tyrimų“ laboratorijai. Tai tiesiog pilkąsias smegenų ląsteles naikinantis darbas.

Antrasis bandymas idealus

Padovinio ŽŪB specialistai mūsų lankymosi dieną dirbo laikydamiesi naujos sistemos reikalavimų ir jau nebeapsidrausdami. Ankstesnius du kartus jie dar dubliavo veiksmus. „Šiandien atlikome kontrolinį melžimą, per kelias valandas paruošėme mėginių konteinerius, kuriuos išsiųsime į „Pie-no tyrimus“, ir dar pateiksime informaciją UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“, – aiškino G.Navakauskienė. Apytiksliai skaičiuojant, Padovinio ŽŪB darbuotojai sutaupys apie tris dienas. Ir tai dar ne viskas. Jie itin greitai sulauks atsakymų iš „Pieno tyrimų“ laboratorijos. „Labai nustebome, kai išsiuntę mėginius kitą dieną jau gavome atsakymus. Pirmą kartą net pamaniau, kad „Pieno tyrimai“ apsiriko. Ne, pasirodo, tiek laiko atliekamas tyrimas“, – sakė bendrovės veterinarijos gydytojas G.Gumauskas. „Tyrimų laikas sutrumpėja perpus, nes mums nebereikia skenuoti atvežtų konteinerių, išiminėti iš jų mėginių indelių, jų rūšiuoti“, – paaiškino dr. S.Savickis.

Anksčiau ant kiekvieno mėginio reikėdavo klijuoti brūkšninius kodus. Dabar ilgas brūkšninių kodų juostas galima išmesti.

Didesnis patikimumas

Pasak VĮ „Pieno tyrimai“ direktoriaus, Padovinio ŽŪB – jau aštuntas ūkis, įdiegęs pažangią sistemą. Į ką reikėtų atkreipti dėmesį planuojantiesiems diegti naują sistemą?

„Pirmiausia palinkėsiu kantrybės ir įsigyti patikimą kompiuterinę programą“, – kitų ūkių specialistams patarė ūkio vyriausiasis zootechnikas Algimantas Bulevičius. Gyvulininkystės specialistė G.Navakauskienė patvirtino, kad tikimybė suklysti dirbant pagal naują sistemą yra gerokai mažesnė. Taigi kokia konkreti nauda ūkiui? „Sutaupoma laiko, be to, išauga patikimumas, sumažėja klaidų tikimybė perduodant duomenis „Pieno tyrimų“ laboratorijai“, – vardijo A.Bulevičius. Įdiegti tokią sistemą, žinoma, neprivaloma, tačiau jos nauda akivaizdi. Tokios investicijos tikrai greitai atsiperka.

Lietuviai – pirmieji

Kaip jau minėjome, šios idėjos autorystė priklauso „Pieno tyrimams“. Lietuviai pirmieji Europoje ją pritaikė gamyboje. Kitų šalių pieno tyrimo laboratorijos pavydžiai stebi, kaip lietuviai naudojasi šiuolaikinėmis technologijomis. Kodėl kiti neseka jų pavyzdžiu?

„Priežastis paprasta – daugelyje šalių nėra bendros duomenų rinkimo ir tiekimo sistemos. Kiekviena institucija jai reikalingus duomenis renka atskirai. Lietuvoje pavyko sukurti bendrą duomenų rinkimo ir keitimosi jais sistemą“, – džiaugėsi dr. S.Savickis.

Kaip plačiai ši sistema gali paplisti Lietuvoje? Naujos sistemos nauda akivaizdi. Nė vienas ūkis, pradėjęs taikyti šį duomenų perdavimo būdą, jo neatsisakė, nes naujovė taupo darbuotojų laiką.

Pasak VĮ „Pieno tyrimai“ vadovo dr. S.Savickio, naudojantis tais pačiais mėginiais atliekami oficialūs leukozės, bruceliozės ir kiti tyrimai.

Viskas apgalvota

Klausimas sistemos kūrėjams ir tyrėjams: „Ar dabar, kai ant mėginių nebereikia klijuoti brūkšninių kodų, tyrėjai nesupainioja mėginių? Juk visi mėginiai vienodi ir nepažymėti?“

„Viskas apgalvota. Mėginiai konteineryje sudėliojami numatyta griežta tvarka. Mums užtenka, kad pažymimas tik konteineris, kuriame yra 80 mėginių. Į laboratoriją atgabenti mėginiai tiekiami tiesiai į tyrimų sistemą, nedelsiant atliekami tyrimai ir duomenys pateikiami pienininkystės ūkiui, šiuo atveju – Padovinio ŽŪB“, – sakė dr. S.Savickis.

Pasak VĮ „Pieno tyrimai“ vadovo, naudojantis tais pačiais mėginiais atliekami oficialūs leukozės, bruceliozės ir kiti tyrimai. Be to, naująją sistemą galima panaudoti labai efektyviai ir veislininkystės srityje, nes į bendrą sistemą suvedami visi duomenys, pavyzdžiui, gyvulio produktyvumo rodikliai, genetinė informacija. Taigi apie ateitį galvojantys ūkininkai tikrai turi būti suinteresuoti tokios sistemos diegimu. Naują sistemą įdiegusiems ūkiams „Pieno tyrimai“ siūlo pasinaudoti ir papildomais tyrimais, pavyzdžiui, ištirti karvių veršingumą iš pieno mėginio.