LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pradėję imti cukrinių runkelių derlių ūkininkai džiaugėsi, kad šiemet labai geras runkelių cukringumas. Perdirbėjai irgi tikino, kad bent kol kas lietūs neturėjo įtakos derliui – runkelių cukringumas aukštas, jie atkeliauja gana švarūs, nes dirvos neperšlapusios.
Palankus ruduo
Vincas ir Irmantas Mačiuliai iš Mažųjų Šelvių kaimo (Vilkaviškio r., Klausučių sen.) cukrinius runkelius šiemet augino 80 hektarų žemės plotuose – abu po 40 hektarų. Palyginti su praėjusiais metais, tėvas ir sūnus plotų nei mažino, nei didino, paliko tiek pat.
Anot jaunesniojo ūkininko Irmanto, šiemetis darbymetis problemų nekelia – dirvos nepermirkusios, runkeliai švarūs. Pernai irgi panašus ruduo buvo.
„Šiemetis derlius normalus – runkeliai neblogai užaugo. Dabar dar sunku pasakyti, ar jis bus labai geras, ar vidutinis. Matysime, kai pasistūmėsime su darbais daugiau. Kol kas mus tenkina ir cukringumas“, – nedaugžodžiavo ūkininkas I.Mačiulis. Anot jo, atskiruose laukuose vis dėlto galima pastebėti sausros padarytą žalą.
Ūkininko teigimu, šią kultūrą jie jau daug metų augina, todėl gali pasakyti, kad šiemetis derlius nėra toks įspūdingas, yra ir geriau buvę. Nei apie „tonažus“, nei apie cukringumą ūkininkas nekalbėjo. „Kam tų pasigyrimų mums reikia?“ – sakė I.Mačiulis ir pridūrė, kad duomenys, kiek jie prikasa saldžiųjų šaknų iš vieno hektaro, kiek turi naudos, yra jų ūkių paslaptis, kuri neturėtų kitiems rūpėti.
Asociatyvi nuotr.
Stebino cukringumu
Tuo metu Šakių rajono ilgametis cukrinių runkelių augintojas Juozas Valaitis „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad šiemet jo ūkyje išauginti runkeliai jį patį gerokai nustebino. Pagal grafiką ūkininkas Juozas pats pirmasis šiemet nuvežė saldžiąsias šaknis į Marijampolės cukraus fabriką.
„Vienas pirmųjų startavau, nes susidarė gana palankus man grafikas. Pirmumas turėjo dar ir kitokių privalumų – kai nukasėme 25 hektarų cukrinių runkelių lauką, į nukastą runkelieną iš karto pasėjome žieminius kviečius“, – patenkintas darbų sparta aiškino J.Valaitis.
Rugsėjo antroje pusėje Zanavykijos ūkininko laukuose nuimtas cukrinių runkelių derlius – labai geras. J.Valaičio duomenimis, runkelių cukringumas buvo apie 20 proc., to per 27 metus, kai jis augina šią kultūrą, rugsėjo mėnesį dar niekada nėra buvę. Ūkininką džiugino ir kiti geri rezultatai: žemė sausa, tad buvo tik apie 5 proc. purvo, o iš hektaro kasė 80–85 tonas, tad vidutinis derlingumas – 80 tonų iš hektaro.
Šiemet J.Valaitis iš viso augino 150 hektarų cukrinių runkelių. 4 tūkst. tonų turi kvotą Marijampolės fabrike ir 4 tūkst. tonų – Kėdainiuose. Į pastarąjį cukraus fabriką J.Valaitis pagal grafiką runkelius pristatė praėjusią savaitę.
Redakcijos archyvo nuotr.
Perdirbimas – visu tempu
Marijampolės cukraus fabrikas šiemet iš žemdirbių cukrinius runkelius pradėjo priiminėti rugsėjo paskutinę savaitę. Per šį sezoną ketinama perdirbti apie 240 tūkst. tonų cukrinių runkelių ir pagaminti apie 36 tūkst. tonų cukraus.
Kitas Lietuvos cukraus fabrikas – AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ – gamybos sezoną pradėjo spalio pradžioje, nes šiemet, investavus 13 mln. eurų, buvo modernizuota katilinė ir cukrinių runkelių padavimo linija, paruošta nauja runkelių priėmimo bei kaupavimo aikštelė.
Kaip „Valstiečių laikraščiui“ teigė AB „Nordic Sugar Kėdainiai“ žemės ūkio direktorius Saulius Mozeris, šį gamybos sezoną jie pirmiausia perdirbs ekologiškai augintus cukrinius runkelius. Šiemet ekologiško cukraus ketina pagaminti beveik dvigubai daugiau nei praėjusiais metais – apie 7 tūkst. tonų, nes ir šių runkelių cukringumas yra didelis. Iš įprastai išaugintų cukrinių runkelių cukraus kėdainiečiai žada pagaminti apie 115 tūkst. tonų.
Saulius Mozeris
„Tik perdirbę ekologiškai išaugintus cukrinius runkelius imsimės tradiciškai, pramoniniu būdu augintų cukrinių runkelių. Suprantu augintojus, kurie nerimauja dėl to, kad yra priversti laukti, kol galės atvežti cukrinius runkelius. Jie turės papildomai pasirūpinti runkelių saugojimu šaltuoju periodu, nes akivaizdu, kad gamybą baigsime vėliau nei kitais metais – apie sausio vidurį“, – ūkininkus guodė S.Mozeris. Anot jo, dėl atvėsusių orų ir spūstelėjusio lengvo šaltuko sustoja tik runkelių vegetacija, o jų cukringumas dėl to tik didėja.
Papildomų priemonių apsaugant iškastus cukrinius runkelius gali tekti imtis tik tiems žemdirbiams, kurie juos į įmonę perdirbimui veš po gruodžio 1 dienos. Bendrovė yra pasirengusi teikti rekomendacijas ūkininkams, kaip reikia uždengti cukrinių runkelių kaupus bei kompensuoti išlaidas.
Skundžiasi ne derliumi, bet valdžios dėmesiu
Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas Kastytis Patiejūnas teigė, kad šie metai cukrinių runkelių augintojams iš tiesų yra neblogi – runkelių cukringumas pakankamai aukštas ir 1–2 proc. viršija bazinį (bazinis – 17 proc.), o kai kada siekia ir 20 proc.
Tiesa, jiems kol kas duomenis pateikė tik Marijampolės cukraus fabrikas, Kėdainių cukraus fabrikas šiuo metu perdirba ekologiškai augintus cukrinius runkelius, todėl jų duomenų lyginti su įprastai auginamais cukriniais runkeliais nelabai galima. Be to, anot K.Patiejūno, Kėdainiuose šiemet priimami runkeliai neplaunami vandeniu.
„Tokiu būdu vanduo iš jų neišplaus cukraus, todėl jo išeiga bus didesnė“, – aiškino Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas.
K.Patiejūno duomenimis, Lietuvoje ekologiškai auginti runkeliai taip pat užderėjo neblogai, kaip ir augintieji tradiciniu būdu. Vidutiniškai iš hektaro kasama apie 30–35 tonas. Tačiau yra plotų, iš kurių kasama ir 40–60 tonų.
Tačiau, nepaisant palankių cukrinių runkelių auginimui sąlygų, šios kultūros plotai kasmet Lietuvoje mažėja – 2017-aisiais jie augo beveik 18 tūkst. hektarų plote, pernai jais buvo užsėta apie 16,5 tūkst., o šiemet – tik apie 14,7 tūkst. hektarų. Iš jų 3,5 tūkst. hektarų sudarė ekologiškai auginti runkeliai, kurių auginimo specifika yra visiškai kitokia, nei įprastai augančių chemizuotuose ūkiuose.
„Mes šalies valdžiai jau kelerius metus aiškinasme, kad jeigu nebus pakankamai dėmesio skiriama šiam sektoriui, cukriniai runkeliai iš Lietuvos laukų po truputėlį išnyks, kaip savo laiku dingo linai iš rinkos. Cukraus fabrikai negali mokėti tokios kainos, kad runkelių augintojams juos apsimokėtų auginti“, – tvirtino Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovas K.Patiejūnas.
K. Patiejūnas
Nerimas dėl ateities
Vilkaviškio rajone cukrinius runkelius auginantis I.Mačiulis „Valstiečių laikraščiui“ teigė, kad jiems kur kas labiau nei išaugintas derlius šiemet rūpi UAB „Lietuvos cukrus“ priklausančio Marijampolės cukraus fabriko ateitis.
„Su šiuo fabriku ir pačia „Arvi“ įmonių grupe yra daug neaiškumų, mus pasiekė negeros žinios apie prastą jų finansinę padėtį. Mes nežinome, ar ta informacija teisinga, ar neteisinga. Tiesa, nuo tada, kai fabriku pradėjo rūpintis UAB „Žvalguva“, atsiskaitymai pagerėjo. Bet tų šnektų yra įvairių. Todėl norėtųsi aiškumo“, – tikino I.Mačiulis ir kartu patvirtino, kad, nepaisant abejonių, Mačiulių ūkiuose išauginti cukriniai runkeliai vis tiek vežami į Marijampolės cukraus fabriką.
Šakių rajone cukrinius runkelius auginančio J.Valaičio teigimu, Marijampolės cukraus fabrikas dirba, iš šalies žiūrint, ten viskas tvarkinga – jis nuvežęs pridavė derlių.
„Anksčiau Marijampolės fabrike būdavo bėdų su atsiskaitymu. Dabar (tris kartus nusispjaunu per petį) gal dveji metai atsiskaitoma tvarkingai, tad mes kaip ir jokių neturime jiems pretenzijų“, – teigė J.Valaitis.
Pasak Lietuvos cukrinių runkelių augintojų asociacijos vadovo K.Patiejūno, UAB „Lietuvos cukrus“ restruktūrizacijos procesas dar neprasidėjęs – artimiausiu metu turėtų įvykti kreditorių susirinkimas, kuriame bus svarstomas įmonės restruktūrizavimo planas.
„Jei jis bus patvirtintas, tuomet reikš, kad fabrikas toliau dirbs. Jeigu nutiktų taip, kad kreditoriai nepatvirtintų restruktūrizavimo plano, tuomet tolesnė įmonės veiklos perspektyva taptų miglota. Kadangi, mano žiniomis, pagrindinis kreditorius yra UAB „Žvalguva“, kuri jau ir šiaip rūpinasi fabriko išlikimu, viskas turėtų susiklostyti palankiai“, – aiškino K.Patiejūnas.
