Patys žiauriausi nusikaltimai, kai juos įvykdo nepakaltinami asmenys, tarsi ir leidžia suvokti, kodėl taip įvyko. Tačiau kuo toliau, tuo vis daugiau šiurpių nusikaltimų, kuriuos įvykdo, kaip vėliau nustatoma, visai sveikos psichikos žmonės. Ir jeigu šie kategoriškai neigia kaltę, tiksli kriminalo priežastis lieka neaiški. Tiesa, teismas dažniausiai vis tiek paskelbia nustatęs tą priežastį. Tik ar tuomet visiems tai priimtina be jokių likusių abejonių?..

Vieni tiki, kiti – ne

Štai šiemet įsiteisėjo Kauno apygardos teismo (KAT) nuosprendis kauniečiui Karoliui Neorui (25 m.). Iki nusikaltimo teisę studijavęs vaikinas apkaltintas net dviejų garbaus amžiaus moterų nužudymu 2015 metais, vos per 3 paras. Motyvas – siekis praturtėti. K. Neoras, intelektualus jaunuolis, savo kaltę kategoriškai neigė nuo pat pirmų dienų – neprisipažino ir teisme. Tačiau kai teismas paskelbė, kad K. Neoras siunčiamas kalėti iki gyvos galvos, nuteistasis net neskundė šio nuosprendžio apeliacine tvarka, kad bent mėgintų išsikovoti kiek švelnesnę bausmę.

Dėl to ne vienam, besigilinusiam į šią skandalingą istoriją, iki šiol vis dar kyla tikslaus atsakymo neturintis klausimas – kodėl kaltę atkakliai neigęs sveikos psichikos jaunuolis susitaikė su pačiu pirmu savo pralaimėjimu teisme? O skeptikams mintyse netgi kirba dvejonių dėl Temidės tiesos. Juolab kad abiejų nužudytųjų kūnai nesurasti iki šiol.

Kitas panašus atvejis – net 3 artimų žmonių nužudymas Marijampolės krašte 2011–2014 metais. Visi 3 šie nusikaltimai išaiškėjo tik 2015-ųjų sausį. Pirmosios instancijos teismas lygiai prieš metus paskelbė įrodęs, kad minėtus 3 žmones – savo tėvą ir dvi artimas drauges – nužudė marijampolietis Tadas Viselga (38 m.). Irgi siekdamas turtinės naudos sau. Irgi psichiškai sveikas, gana nuovokus, tvarkingos išvaizdos ir, kaip atrodė, malonaus elgesio vyras. Jis kategoriškai neigė esąs kaltas dėl visų žmogžudysčių ir KAT nuosprendį apskundė, tačiau neseniai išgirdo, kad ir po skundo bausmė liko ta pati. Bet „mirtininko“ gimtojoje Marijampolėje vis dar netrūksta kalbų, esą teismo nuosprendis – dar ne viskas: esą gal T. Viselga apkaltintas nekaltai?..

Skyrė 16 metų kalėti

Panašaus likimo ir bent jau savo artimųjų dvejonių visai neseniai sulaukė ir vilnietis Edvinas Viničenka (22 m.), anksčiau neteistas viengungis, pastaruoju metu gyvenęs su savo močiute viename Vilniaus daugiabučių, Karoliniškėse. Vilniaus apygardos teismas (VAT) paskelbė įrodęs, kad šis vaikinas 2016-ųjų rugsėjo pradžioje, naktį įsibrovęs į garbaus amžiaus kaimynės Aldonos (91 m.) butą, 70 metų už jį vyresnę moterį išžagino ir nužudė.

Iki teismo prokuroras kaltintojas teigė, kad išžaginti neįgalią pensininkę buvo jauno vilniečio tikslas. E. Viničenkos artimieji ir su juo dažniau bendraudavę pažįstamieji pareigūnams liudijo niekaip negalį tuo patikėti, nes jokių teigiamai vertinto vaikino iškrypimų jie niekada nepastebėję. Esą nebent jaunuoliui staiga dėl ko nors susisukęs protas! Tačiau duomenų, kad E. Viničenka būtų sirgęs ar staiga būtų susirgęs kokia nors psichikos liga, byloje taip ir neatsirado. Tuo vadovaudamasis VAT galop paskelbė, kad vis dėlto nepavyko įrodyti, jog pagrindinis vilniečio tikslas, nuėjus pas pensininkę, buvęs jo noras pasitenkinti lytiškai. Todėl nutarta, kad išžaginimo griebtasi spontaniškai. Juolab kad nėra net duomenų, jog E. Viničenka iki nusikaltimo būtų palaikęs su minėta pensininke kokį nors ryšį – nei dažniau lankydavęsis pas ją, nei turėjęs kokių nors piktumų jos adresu.

Na, o senutės nužudymas jau suprantamas – jo griebtasi siekiant nuslėpti išžaginimą.

Pats E. Viničenka iki šiol aiškina, kad jis niekaip nesusijęs su kaimynės nužudymu ir išžaginimu, tad pareigūnams esą vis dar likusi užduotis išaiškinti tikrąjį kaltininką. Tačiau teismas paskelbė nustatęs kitaip ir už abu nusikaltimus paskyrė jaunuoliui 16 metų nelaisvės bausmę. Pirmuosius 6 metus nuteistasis turi gyventi kalėjimo sąlygomis, vėliau – pataisos namuose.

Be įkalinimo, nuteistasis dar įpareigotas atlyginti beveik 11 000 turtinę ir moralinę žalą nužudytosios dukterėčiai.

Uždusino bulve burnoje

Ši tragedija buvo užfiksuota 2016-ųjų rugsėjo 7-osios rytą, kai pusnuogis pensininkės Aldonos kūnas (su smurto žymėmis) buvo aptiktas jos kambaryje, ant grindų. Bute degė šviesa, buto durys buvo atrakintos, be įsilaužimo žymių. Kadangi viena gyvenusi senutė buvo labai įtari, atsargi ir į butą įsileisdavo tik pažįstamus žmones po jos klausimo: „Kas ten?“, tai buvo aišku, kad pas moterį lankęsis jai pažįstamas žmogus.

Policininkus į įvykio vietą iškvietė nužudytosios sūnėnas, tą rytą paprašytas aplankyti tetą savo sesers, kuri su savo šeimos niekada neturėjusia Aldona bendraudavo dažniausiai ir jau buvo pasigedusi jos, kai ši nebeatsiliepė į kelis skambučius telefonu.

Nužudymo tyrėjai apklausė daugybę nelaimėlės kaimynų, jos giminaičius, ir tik po gero mėnesio Druskininkuose buvo sulaikytas E. Viničenka, nužudytosios kaimynas, su savo močiute gyvenantis gretimame bute. Vaikinas neigė esąs kaltas, tačiau buvo suimtas ir nelaisvėje gyvena iki šiol.

Nustatyta, kad žudikas smūgiavo blaiviai nelaimėlei Aldonai į įvairias kūno vietas, spardė, stipriai rankomis daužė jos galvą į grindis. Moteris priešinosi. Ji patyrė mažiausiai 17 smūgių – net plyšo kepenys. O mirtis senutę ištiko dėl į burną jai įkištos žalios bulvės, rastos buto virtuvėje, burnos ertmę galutinai dar užpildžius polietileniniu maišeliu.

Nustatyta, kad nelaimėlė pirmiau buvo išžaginta, o tada mirė tiesiog uždususi. Taigi bulvės žudikui reikėta, kai užpulta bejėgė moteris pradėjusi rėkti, šauktis pagalbos.

Beje, neilgai trukusį šį triukšmą tą naktį girdėjo senutės kaimynai – ne vienas devynaukščio namo gyventojas, tačiau teisme šie žmonės lyg susitarę tikino tuokart nesupratę, iš kur konkrečiai sklidęs tas galingas triukšmas.

DNR ir prieštaravimai

Vienas iš pagrindinių argumentų, kuriais teismas paskelbė įrodęs E. Viničenkos kaltę, yra DNR tyrimo išvados: nustatyta, kad nužudytosios panagėse rasta būtent šio jauno jos kaimyno biologinių dalelių, o ant moters apatinių kelnaičių – jo spermos pėdsakų. Kaltinamasis negalėjo to paaiškinti – jis pavadino tai DNR specialistų klaida. Taip pat teigė mananti ir E. Viničenkos advokatė – esą minėtos DNR tyrimo išvados nėra patikimos. Tačiau teismas pareiškė neturintis pagrindo abejoti patyrusių specialistų darbu.

Teismas išdėstė ir kitus dalykus, pasitarnavusius Temidės svarstyklėms nusvirti į E. Viničenkos kaltės pusę. Štai per pačią pirmąją apklausą vaikinas pareigūnams teigė nužudymo naktį nenakvojęs namie ir apie nusikaltimą sužinojęs iš savo močiutės. Vėliau jis detalizavo – nakvojęs pas draugą. Bet šio draugo artimieji liudijo priešingai. O teisme pats E. Viničenka jau teigė geriau prisiminęs savo naktis ir žinąs, kad nužudymo naktį vis dėlto nakvojęs namie, tačiau miegojęs labai kietai ir nieko negirdėjęs. Taip liudijo ir teisiamojo mama bei močiutė, tačiau artimiausių E. Viničenkos žmonių parodymais teismas nesivadovavo. Tad lemtingos nakvynės klausimas, aiškintas kaitaliojant atsakymus, irgi liko kaip vienas iš šio vilniečio kaltės įrodymų.

Galų gale teismui dar kliuvo ir E. Viničenkos motinos artimo draugo, esą vaikino nelegalaus darbdavio, aiškinimas, kad lemtingomis naktimis jaunuolis dirbęs su juo Druskininkuose. Mat policininkų išanalizuoti E. Viničenkos mobiliojo ryšio telefono duomenys liudijo, kad šis vaikinas tomis dienomis buvęs tik Vilniuje.

Štai visa tai ir lėmė, kad teismas abiem žiauriais nusikaltimais prieš senutę apkaltino būtent E. Viničenką.

Yra pavojingas asmuo

Teismas pažymėjo, kad toks grubus dvigubas nusikaltimas išduoda, jog E. Viničenka, nors anksčiau ir neteistas, yra socialiai pavojingas asmuo. Be to, jis net teisme visai neparodęs gailesčio dėl savo žiauraus poelgio.

O pats teisiamasis tik gynėsi: esą kaip jis būtų galėjęs pakelti ranką prieš senutę, kuri, turėdama kokią nors problemą, galėjusi pagalbos kreiptis tik į jį? Juk ir dėl televizoriaus gedimo jau buvo kreipusis, ir dėl daiktų perstūmimo, ir dėl buto spynos užsikirtimo.

Teisme dar bandyta suprasti, kad gal vaikiną nusikalsti pastūmėję narkotikai (ir dėl galimo šių poveikio, ir dėl būtinybės jų gauti), tačiau tokių duomenų byloje negauta.

Žinoma, Temidės teisingumu reikia tikėti, tačiau kai mūsų Temidės rūmuose ne kartą ir ne du būta visiškai priešingų teismo sprendimų tose pačiose bylose, įtikinti tuo teisingumu absoliučiai visus, besidominčius viena ar kita tokia istorija, beveik nerealu. Todėl E. Viničenkos tiesa tikintys jo artimieji viltingai laukia, ką gi vėliau nutars Apeliacinis teismas.

Irena ZUBRICKIENĖ