Kauno apygardos teismas (KAT) paskelbė nuosprendį ne tik Kaune, bet ir Norvegijoje veikusio nusikalstamo susivienijimo nariams, kaltintiems narkotikų kontrabanda bei prievartiniu Oslo apylinkėse dirbusių tautiečių, paverstų prekybos žmonėmis aukomis, įtraukimu į šį nusikaltimą. Prokurorai gaujos nariams buvo pateikę kaltinimus ir dėl pasikėsinimo nužudyti, tačiau teismas dėl šio kaltinimo visus išteisino.

Kauno apygardos teismui teko nelengva užduotis išnarplioti bylą, kurioje 7 kauniečiai buvo kaltinami labai sunkiais nusikaltimais – nuo narkotikų kontrabandos iki prekybos žmonėmis. 20 tomų byla teisme buvo pradėta nagrinėti 2016 metų spalį, o nuosprendis paskelbtas šiemet liepos mėnesį. Ir tai dar ne pabaiga. Kadangi nuosprendis apskųstas, bylą dar nagrinės ir aukštesnieji teismai. Keli gaujos nariai – Ronaldas Mikočiūnas (32 m.), Edikas Mikučiauskas (46 m.), Gediminas Vaišnoras (36 m.) ir Mindaugas Ališauskas (38 m.) – yra suimti nuo 2015 metų balandžio 24 dienos, tad nuosprendžio įsiteisėjimo, o jis įsigalios kai bylą išnagrinės Lietuvos apeliacinis teismas (LApT), laukia už grotų. Kitiems skirtos švelnesnės kardomosios priemonės. Igoriui Skromovui (48 m.), kaip kardomoji priemonė, skirtas dokumentų paėmimas ir piniginis užstatas, Mindaugui Ratkevičiui (39 m.) – rašytinis pasižadėjimas ir periodinis registravimasis policijoje. Intensyvi priežiūra yra skirta ir septintam kaltinamajam šioje byloje – Raimondui Albinui Galeckui (52 m.), kuris vienintelis nebuvo teisiamas už priklausimą ginkluotam susivienijimui.

O Baudžiamasis kodeksas kaip tik ir numato pačias didžiausias bausmes už priklausymą šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui arba už jo organizavimą. BK 249 straipsnyje tokio susivienijimo dalyviams bausmė numatyta nuo 6 iki 20 metų arba net iki gyvos galvos.

Gaujos planai

Taigi, prasidėjus teismui, buvo perskaitytas kaltinamasis aktas, iš kurio paaiškėjo, jog R. Mikočiūnas kaltinamas tuo, kad turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, ne vėliau kaip 2014 metų rudenį, tiksliai nenustatytą dieną, kartu su E. Mikučiausku organizavo nusikalstamą susivienijimą bendrai nusikalstamai veikai daryti. Vyrai planavo į Norvegiją kontrabandos būdu gabenti labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, ten jas parduoti ir taip uždirbti didelius pinigus. Tęsdamas vadovavimą šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui ir pats betarpiškai dalyvaudamas jo veikloje, R. Mikočiūnas parengė nusikalstamos veiklos – neteisėto disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jų kontrabandos į Norvegijos Karalystę planą, paskirstė užduotis nusikalstamo susivienijimo nariams. Ramūnui Plečkaičiui (jo byla išskirta į atskirą) ir G. Vaišnorui buvo duotas nurodymas vykti į Norvegiją ir ten užverbuoti tuo metu Norvegijos Karalystėje gyvenusius T. B. ir T. K., bei naudojantis jais pardavinėti narkotines medžiagas.

2015 metų sausį susivienijimo narių gretas papildė M. Ratkevičius, o tų pačių metų balandžio mėnesį ir I. Skromovas bei M. Ališauskas. Nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ir kiti tyrimo metu nenustatyti asmenys.

Tęsdamas vadovavimą susivienijimo nariams, R. Mikočiūnas 2015 metų balandį Kaune, prie „Molo“ prekybos centro, pirmasis pavartojo fizinį smurtą T. B. atžvilgiu, tokiu būdu nurodydamas ir kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams naudoti fizinį smurtą. Lietuvius, dirbusius Norvegijoje – T. B., o taip pat T. K., – gaujos nariai bandė pagrobti ir ketino, nugabenę į nuošalią vietą, juos nužudyti.

Susivienijimo nariams taip pat buvo pateikti kaltinimai neteisėtu disponavimu dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, neteisėtu laisvės atėmimu, prekyba žmonėmis, plėšimu panaudojus šaunamąjį ginklą, neteisėtu disponavimu šaunamaisiais ginklais ir šaudmenimis, dokumentų suklastojimu.

Iš gaujos narių iki šiol neteistas buvo tik M. Ratkevičius. Kiti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje teisti po keletą kartų. Dažniausiai – už smurtinius nusikaltimus: nužudymą, pasikėsinimą nužudyti, plėšimą, turto prievartavimą, už disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų.

Būtinoji gintis

Štai vienas iš gaujos vadų – E. Mikučiauskas – paskutinį kartą Kauno apygardos teisme teisiamųjų suole sėdėjo 2014 metų pradžioje. Jis buvo teisiamas už nusikaltimą, įvykdytą 2010 metų vasario 24-osios pavakarę. Tą kartą, per susišaudymą Šarkuvos gatvėje, nukentėjo Agurkiniai Tadas P., Mantas N. ir Artūras A. Pirmajam kulka pataikė į pilvą, Mantas buvo sužeistas į galvą, neteko akies ir tik per stebuklą liko gyvas, o Artūrui kulka pataikė į kaklą. Susišaudymo Šarkuvos gatvės byloje pasikėsinimu nužudyti tris žmones buvo apkaltintas E. Mikučiauskas. Tačiau vykstant teismo posėdžiams aiškėjo, kad jo kaltės nepavyks įrodyti, nes visi teisme parodymus davę liudytojai ir nukentėjusieji jo nepažino.

Policijos saugomas liudytojas V. P. papasakojo, kad tą vakarą į Šarkuvos gatvę atvažiavo apie 30 Agurkiniams priskiriamų žmonių, kad sumuštų Kamuolinių gaujai priklausiusį Artūrą M. Jam turėjo būti atkeršyta už tai, kad jis susistumdė su Norbertu T.

Pasak liudininko, Agurkiniai egzekucijai ruošėsi. Išsiaiškinę, kad Šilainiuose gyvena Artūro M. draugė, jie pradūrė padangą jos automobiliui ir tikėjosi, kad Artūras atvažiuos pakeisti ratą. Taip ir atsitiko. Kai tik žvalgai pranešė, kad prie automobilio pasirodė jų laukiamas vyras, trys dešimtys Agurkinių kaip mat atsirado šalia. Iššokę iš automobilių jie apspardė Artūrą, grasino jam ginklu.

Ginklą išsitraukė ir pastarasis, o taip pat ir kartu su juo buvęs E. Mikučiauskas. Nuaidėjo šūviai. Trys Agurkiniai buvo sužeisti ir nuvežti į Kauno klinikas. Dėl šio susišaudymo buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Prokurorė kaunietį siūlė už grotų pasiųsti 10 metų, tačiau KAT nusprendė, jog E. Mikučiauskas šaudė į užpuolikus, bet tai buvo būtinoji gintis. Teismas E. Mikučiauską pripažino kaltu tik dėl dokumentų klastojimo – kaunietis buvo pateikęs suklastotą medikų pažymą. Už tai jam buvo skirta 1897 eurų bauda. O kadangi E. Mikučiauskas po nusikaltimo buvo 10 parų suimtas, bauda sumažinta iki 1138 eurų.

Kitas, susivienijimo vadu teismo pripažintas – R. Mikočiūnas – iš viso teistas net 8 kartus. Paskutinį kartą už savivaldžiavimą buvo nuteistas 1 metų ir 3 mėnesių laisvė atėmimo bausme. Su dideliu kiekiu narkotikų jau buvo įkliuvęs ir M. Ališauskas. 2006 metų kovą teismas jį buvo pasiuntęs už grotų visam dešimtmečiui. Tačiau, kaip žinome, mūsų Temidė gailestinga – 2011 metų sausį vyras buvo paleistas iš Pravieniškių pataisos namų. Jam dar buvo likę kalėti 5 metai 2 mėnesiai ir 19 dienų.

Ryšys su Seimu

Kaip minėta, iš gaujos narių iki šiol neteistas buvo tik M. Ratkevičius. Galima teigti, kad daugkartinis karatė čempionatų dalyvis ir nugalėtojas – žmogus, atėjęs iš kitos barikadų pusės. Jis kurį laiką dirbo Viešojo saugumo tarnyboje. O kaip tik šios tarnybos kariai turėjo kovoti su nusikalstamumu, saugoti kalinius, užtikrinti viešąją tvarką.

Po arešto šioje byloje M. Ratkevičiaus pavardė buvo minima laikraščiuose, nes jo sugyventinė tuo metu dirbo tuometės Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės apsaugine. Suimtas M. Ratkevičius išbuvo tik vos daugiau nei mėnesį. Paleidus vyrą į laisvę pasklido kalbos, kad greitos laisvės priežastis galėjo būti vyro glaudūs ryšiai su įvairių institucijų pareigūnais ir tai, kad jo mylimoji dirba Seimo pirmininkės apsaugine. Laikraščiai sumirgėjo antraštėmis „Ar L. Graužinienei nepavojingas apsaugininkės mylimasis?“, „L. Graužinienės pašonėje – kamuolinio sugyventinė“.

Teismo sprendimo, kuris M. Ratkevičiui atvėrė tardymo izoliatoriaus duris, tyręs bylą prokuroras nekomentavo.

Vietoj trinkelių – narkotikai

Nukentėjusiaisiais šioje byloje pripažinti Norvegijoje gyvenantys T. K. ir T. B. Pirmasis jų Norvegijoje gyveno nuo 2011 metų. Čia dirbo statybininku. Pats buvo ir darbininkas, ir vadovas. Dirbo su pusbroliu ir dar keturiais žmonėmis. T. K. buvo patenkintas gyvenimu ir darbu iki tol, kol atsirado tautiečiai ir apgaule įtraukė jį į narkotikų prekybą.

Panašiai nutiko ir T. B. Jis ramiai darbavosi Norvegijoje, kol vieną kartą, 2014 metų pabaigoje, grįžęs į Lietuvą, pas pažįstamą Kaune, sutiko R. Mikočiūną. Besikalbant pastarasis prasitarė, jog norėtų Norvegijoje vystyti trinkelių verslą. „Mane pasiūlymas sudomino, – teisme liudijo T. B. – Pasikeitėm skaipo adresais. Tų pačių metų rudenį aš su šeima išvažiavau į Norvegiją. Dirbau statybose, turėjau savo firmą. Žmona taip pat dirbo, sekėsi neblogai.

Praėjus porai savaičių nuo atvykimo į Norvegiją, per skaipą susisiekė R. Mikočiūnas ir paprašė atvažiuoti susitikti miestelyje. Susitikome. Ronaldas gyrėsi, kad atskrido iš Ispanijos. Kai paklausiau jo, nuo ko pradėsime trinkelių verslą, jis sakė, kad pirmiausia turįs susirinkti pinigų Norvegijoje, kad atskris jo partneris, reikės jį pasitikti ir jis viskam vadovausiąs.

Po dviejų savaičių man paskambino tas vadinamasis partneris, paprašė, kad atvažiuočiau į oro uostą jo pasiimti, pasakė, kaip jį atpažinti. Atpažinau nesunkiai, dabar jau žinau, kad tai buvo Ramūnas Plečkaitis. Jis neturėjo nei kur gyventi, nei transporto. Mes su žmona geranoriškai priėmėme jį į savo namus. Iš pradžių jis nepasirodė chamas. Eidavo žvejoti, bendravo. Jam reikėjo norvegiškos telefono kortelės, po to – interneto. Beieškant tokių dalykų, jis susipažino su T. K.

Po kurio laiko Ramūnas pasakė, kad reikia nuvažiuoti į Oslą susitikti su kažkokiu žmogumi. Kadangi vairuotojo teisių jis neturėjo, angliškai nekalbėjo, tad vežti jį, o vėliau ir vertėjauti, teko man. Osle Ramūnas susitiko su kažkokiu tamsesnio gymio vyru, vardu Ali. Abu jie kalbėjo apie narkotikus, sandorius, kiekius, kainas. Aš klausiau Ramūno: tai kaip bus su tom trinkelėm, o jis mane ramino, liepė – nesinervinti ir palaukti. Girdi, kol kas padėk susikalbėti, skolingas neliksiu – noriu atsistoti ant kojų. Su Ali jie kalbėjosi apie hašišą ir amfetaminą, tarėsi, kad Ali iš Ramūno nupirks 7 kilogramus hašišo. Sutarė, kad prekė bus padėta atokiau nuo miesto, kažkokiuose krūmuose, kad pinigai bus sumokėti iš karto.

Tą naktį likom nakvoti Osle, viešbutyje. Kitą dieną Ramūnas su kažkuo susirašinėjo telefonu. Nuvažiavom į Oslo pakraštį, ten atvažiavo ir „WV Golf“ su lietuviškais numeriais. Iš jos padavė krepšį su hašišu, kurį įdėjo į mano mašiną. Aš sakiau Ramūnui, kad nenoriu, jog tas krepšys būtų mano automobilyje. Jis ramino, liepė nieko neliesti – jis viską padarysiąs. Supratęs, kas vyksta, parašiau žmonai, kad ji pasiimtų dukrą, sėstų į lėktuvą ir grįžtų į Lietuvą. Ji taip ir padarė. O pas mus atėjęs Ali pasakė, jog neturi pinigų, prašė duoti narkotikus be pinigų. Tačiau Ramūnas kvaišalų be pinigų nedavė“.

Tapo pasiuntiniu

„Kai susipažinau su Ramūnu Plečkaičiu iš jo vartojamo žargono supratau, kad jis ne darbininkas ir ne sienų dažyt atvažiavo, – liudijo teisme T. K. – Po dviejų savaičių jis man paskambino ir pakvietė atvažiuoti į Oslą. Kai nuvažiavau į sutartą vietą, ten buvo Ramūnas ir T. B. Ramūnas įdėjo į mano mašiną krepšį ir liepė palaikyti namuose. Ten buvo hašišas. Po kelių dienų – tikslai nepamenu kada – atvažiavo T. B. su Ramūnu į mano namus. Ramūnas liepė susiruošti – girdi, važiuojam už Oslo – gal 30 kilometrų, į mišką. Kai nuvažiavom, Ramūnas pasiėmė įrankių dėžę, nuėjo į mišką, o aš likau mašinoje. Po kurio laiko grįžo, įdėjo dėžę į mašiną, pasakė, kur važiuoti. Supratau, kad ten buvo amfetaminas, kitaip dar vadinamas „gaidys“, ten buvo apie 6 kilogramus“.

Taigi, abu nukentėjusieji palaipsniui buvo įtraukti į narkotikų platinimą Norvegijoje. Kol Ramūnas buvo išvykęs į Lietuvą, viskas buvo lyg ir aprimę, tačiau po kurio laiko paskambinęs jis pranešė, kad vėl atvyksta. Teisme T. K. tvirtino, supratęs, kad atsisakyti neturi jokių galimybių. „Ir prasidėjo – ten nuvažiuok, ten nuvežk, – teisme nuotoliniu būdu liudijo T. K. – Daug kartų teko važiuoti į miškus, atkasti paslėptus narkotikus, parvežti, nuvežti, derinti kainas. Prasidėjo visokie „reikalai“, aš tapau Ramūno „kojomis“. Vežiojau pinigus, narkotikus, vežiojau pas mergas.

Buvo atvažiavęs ir Ronaldas Mikočiūnas. Jis jautėsi kaip dievas, jo visi prisibijojo, net ne viską kalbėdavo. Jis buvo liepęs parvežti narkotikus iš miško, o Ramūnas užmiršo vietą, kur buvo slėptuvė. Tai, kai grįžom, jis bijojo Ronaldui apie tai pasakyti ir melavo – girdi, toje vietoje stovėję norvegų „mentai“, tad mes negalėję privažiuoti.“

Tiek T. K., tiek T. B. buvo priversti talkinti R. Plečkaičiui ir R. Mikočiūnui. Vėliau atvyko ir G. Vaišnoras, kurį abiems vyrams irgi teko vežioti į narkotikų slėptuves, o po to vežti kvaišalus perpardavinėtojams. Galų gale, kai vienas narkotinių medžiagų pardavimo sandoris nepavyko, T. B. buvo paskirta bauda – 8000 eurų.

Paskutinis lašas

Kai 2015 metų pradžioje T. B. susitiko su R. Plečkaičiu, šis griežtai paaiškino, kad už hašišą susidariusi skola. R. Plečkaitis liepė T. B. surasti žmogų, kuris kaltas dėl to kaltas. O jei neras skolininko ir skolos neišieškos, tai tie pinigai, R. Plečkaičio žodžiais tariant, bus „užkabinti ir ant T. B.“. Pastarasis pabandė surasti skolininką – važiavo į Marijampolę, kur susitiko su vienu žmogumi. Šis tvirtino, kad skolą atiduos A., tik reikia nuvažiuoti pas jį į Čekiją.

Galų gale T. B. gavo skaipu žinutę, kad atvažiuotų prie Savanorių prospekte, Kaune, esančio Makdonaldo. Atvažiavo keli vyrai, kurie jam labai aiškiai pasakė, kad per savaitę jis turi jiems atiduoti 8000 eurų. R. Mikočiūnas dar perspėjo, kad „jeigu bandys ką nors daryti ne taip, tai gaus rūgšties, ir ne tik jis, bet ir žmona“. T. B. pardavė turėtus automobilius, pridėjo santaupas ir po kelių dienų prie to paties Makdonaldo atidavė pinigus R. Mikočiūnui.

Žmogus galvojo, kad tuo viskas ir pasibaigs, tačiau po savaitės skaipu vėl buvo iškviestas į susitikimą. Šį kartą jam buvo liepta savo vardu užregistruoti automobilį, kuris buvo atimtas iš to žmogaus, su kuriuo T. B. buvo susitikęs Marijampolėje. R. Mikočiūnas paaiškino, kad džipą „Range Rover“ paėmė iš skolininko, o kadangi jie visi teisti, nei vienas negali savo vardu automobilio persirašyti. Automobilis buvo su švediškais numeriais. T. B. išsisuko, paaiškinęs, kad irgi negalįs – mat turįs skolų. Tuomet pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta jo draugės vardu.

Tiek T. B., tiek T. K. jautė, kad vis giliau klimpsta į gaujos veiklą ir suprato, jog blogai baigsis. Abu karštligiškai tarėsi, ką daryti. T. B. net buvo kilę panikos priepuoliai, vyras negalėjo miegoti, nervinosi, gėrė vaistus. Abu suvokė, kad gauja, į kurią jie įtraukti, galinga, turi informatorių, suprato, – jeigu kreipsis į pareigūnus, išsikas sau duobę.

Kantrybės taurę perpildė dar viena užduotis – reikėjo nuvežti narkotikus į Norvegiją. Plaukti keltu T. B. ir T. K. pasikvietė ir vieną pažįstamą, buvusį pareigūną, kuris retsykiais kartu dirbdavo statybose. Vyrai norėjo pasitarti, ką jiems toliau daryti.

Kartu plaukė ir keli grupuotės nariai. G. Vaišnoras drąsino visus ir gyrėsi, kad jis ne kartą yra vežęs tiek pinigus, tiek narkotikus – pasakojo, kaip kartą iš Kėdainių į Kauną savo džipu bulvinį maišą narkotikų vežė, kuriuos vėliau išsiuntė į Norvegiją.

Beplaukiant T. B. sužinojo, kad „kabo“ dar viena – 30 000 eurų – skola, kurią teks atidirbti. Tuo metu T. B. nieko nesakė. Rytą jam žemėlapyje parodė, kur reikės nugabenti narkotikus. Kai važiavo į mišką, kartu važiavo ir jų pažįstamas pareigūnas, kuris matė, kas vyksta. T. B. paprašė jo padėti jiems išsigelbėti.

Netrukus abu vyrai kreipėsi į pareigūnus Lietuvoje.

Kitame numeryje:

Pasala prie Molo

Žilvinas VIZGIRDA