Lietuvoje netradiciniai kaimo verslai skinasi kelią, tačiau, deja, ne visi jaučiasi radę daug vietos po saule, todėl savo verslus yra priversti perkelti į kaimyninę Lenkiją. Taip nutiko medicininių dėlių augintojams Suvalkijoje. Biofabrikas dar dirba Lietuvoje, o paslaugos jau teikiamos Suvalkuose (Lenkijoje). Tačiau užimtumo specialistai dėl iš Lietuvos išsikeliančių verslų išaugusio nedarbo šalyje nefiksuoja.

Atlaisvino rankas

Liucinavo kaime (Marijampolės sav.) buvusioje fermoje įrengtą modernų biofabriką vis aplanko ir jame patirties semiasi užsieniečiai iš Danijos, Vokietijos bei kitų šalių. Viduje specialiuose įrenginiuose nenutrūkstančiu ciklu auginamos medicininės dėlės. Liucinavo biofabrike rudenį ir žiemą darbo daugiausia. Nuo spalio iki balandžio – pats intensyviausias periodas. Po to rūšiuoja, skaičiuoja, parduoda.

Dėlių auginimas palengvėjo, kai įmonė nusipirko modernią įrangą. Tai leido sumažinti darbo vietų skaičių. Darbo jėga brangsta, jos kaime trūksta, rasti atsakingų žmonių vis sunkiau, todėl uždaro ciklo įranga pakeitė rankų darbą ir „atpalaidavo“ kelis žmones. Sumontuota įranga dabar atlieka trijų žmonių darbą.

Elektronika reguliuojamoje įrangoje be didesnio žmogaus įsikišimo dėlės auginamos ekologiškai. Žmonės sudeda dėliukus į įrangą, joje dėlės ir pamaitinamos, ir išplaunamos. Darbuotojams nebereikia jų plauti rankomis. Viduje įrengti filtrai, vandenį ir dėlių augimo kokybę reguliuoja elektronika. Nuo gruodžio iki balandžio dėlės intensyviai auga, tada vėl prasideda rankų darbas – darbuotojai traukia dėles iš įrangos ir per vasarą rūšiuoja, ruošia pardavimui.

Šio verslo sumanytoja, UAB „Lodeksa Medical Leeches“ vadovė Aura Gorbikienė sakė, kad netradicinis smulkusis verslas išgyveno per pandemiją, kai produkcijos eksportas į kai kurias šalis buvo nutrūkęs – teko prisitaikyti prie staiga pakitusių aplinkybių, bet darbas Liucinavo biofabrike nesustojo.

Dviejose šalyse

Savininkai skaičiuoja, kad Lietuvoje lieka 2–5 proc. išaugintos produkcijos, o visa kita yra eksportuojama. Liucinave išaugintos medicininės dėlės pasiekia Ispaniją, Italiją, Vokietiją, Švediją, Suomiją, Estiją, Belgiją, Nyderlandus ir kitas šalis. Anksčiau iki „Brexito“ didžiąją dalį produkcijos nupirkdavo anglai.

Lietuviškos dėlės paklausios universitetinėse Europos ligoninėse – ant jų odelės neturi būti jokių bakterijų. Tokių švarių dėlių labai reikia nudegimų skyriuose, transplantacijos, plastinės chirurgijos klinikose. Dėlių augintojai teigia, kad užsienio universitetinių ligoninių, perkančiųjų dėles, reikalavimai yra 2–3 kartus didesni, nes Europos klinikose dėlės yra dedamos ant žaizdų. Tad ir jų kaina didesnė.

Suvalkijos verslininkės A.Gorbikienės teigimu, jų įmonė dirba keturias dienas per savaitę, yra socialiai atsakinga ir tvarkinga, per metus Lietuvos valstybei sumoka apie 60 tūkst. eurų mokesčių. Tačiau mūsų šalyje kol kas tokiam verslui sąlygos nėra palankios, todėl dalį verslo jau perkėlė į kaimyninę šalį – Lenkiją, Suvalkus.

Biofabriko direktorė pasakojo, kad nuo 2017 metų yra Lenkijos kapitalo įmonė Lietuvoje. Lenkijos investuotojai Suvalkuose atidarė procedūrinį kabinetą, kuriame kuo puikiausiomis sąlygomis ji gali darbuotis. Dabar lietuviai atvyksta pas ją į Lenkiją gydytis dėlėmis, taikant netradicinės medicinos metodą – hirudoterapiją.

Ji pastebi, kad į Lenkiją pasitraukė dirbti ir nemažai tarptautinių krovinių vežėjų. Jie irgi Lenkijoje atsidarė savo įmones. „Kaip kiti verslai traukiasi iš Lietuvos, taip ir mes pasitraukėme, dabar Suvalkuose gydome tuos pačius lietuvius ir keliame Lenkijos vidaus produktą. Aišku, apgailėtina, bet taip jau yra“, – sakė A.Gorbikienė.

Paskatino emigraciją

Liucinavo biofabriko patalpose procedūrų kabineto durys nevarstomos, nes gydymo dėlėmis paslauga nėra teikiama. Lietuvoje dalis netradicinės medicinos atstovų dirbti negali – neturi atitinkamų sertifikatų. Anksčiau mokslo įstaigose netradicinės medicinos nemokė, tie, kurie norėjo siekti netradicinės medicinos žinių, studijas baigė kitose šalyse. A.Gorbikienė minėjo, kad įstatymas, kuris atrištų „mazgą“, realybėje kol kas neveikia. Akreditacijos tarnyba pradėjo netradicinės medicinos atstovus Lietuvoje bausti, todėl daug žmonių, kurie dirbo šioje srityje, pasitraukė į užsienį.

„Tie, kurie gyvena netoli Latvijos pasienio, išvyko dirbti į Latviją. Ir tokių buvo nemažai. Dirbę Klaipėdoje su dėlėmis, teko girdėti, keltais persikėlė padirbėti Skandinavijos valstybėse, kiti išvažiavo į Estiją, Angliją. Tai paskatino tam tikrą migracijos segmentą. Tas pats nutiko ir man pačiai“, – kodėl ir iš Liucinavo kaimo dalį verslo teko perkelti į Lenkiją, aiškino UAB „Lodeksa Medical Leeches“ vadovė.

Ji atkreipė dėmesį, jog Suvalkuose įkurtas procedūrinis kabinetas ne kartą nominuotas geriausio procedūrinio kabineto vardui, toks gydymo būdas reikalingas kaimyninei šaliai. „Lenkijoje mano sertifikatai tinka. Lietuva, ko gero, vienintelė paėmė pavyzdį iš ten, kur draudžiama arba labai sugriežtinta netradicinė medicina, tai Rumunija, Bulgarija, Skandinavijos šalys, bet neatsižvelgė į tokias valstybes, kaip Vokietija, Anglija, kuriose netradicinė medicina turi labai ilgą patirtį ir tvarkingai reglamentuota jau veikia ne vieną dešimtmetį. Nors buvo surinkta apie 7 tūkst. „netradicininkų“ parašų, mes nieko nepasiekėme. Buldozerio principu buvo priimtas įstatymas, visiškai neatsižvelgiant į jau dirbančiųjų netradicinės medicinos srityje interesus. Taip netradicinė medicina lyg ir buvo išguita iš Lietuvos“, – netradicinio gydymo dėlėmis situaciją aiškino specialistė-verslininkė.

Situacija Lenkijoje kitokia – ten jai laisvai leidžiama užsiimti dėlių gydymo procedūromis. Tačiau dėl tokio politikų sprendimo, jos nuomone, nukentėjo ir pati Lietuvos valstybė, nes prarado dalį mokesčių.

Svyra rankos

Dėlių auginimas fermoje Lietuvoje tęsiamas, darbas nestabdomas, tačiau įmonės direktorė sakė svarstanti kartu su įmonės partneriais lenkais ateityje ir su juo pasitraukti iš Lietuvos į kaimyninę Lenkiją ir nurodė priežastis. „Biurokratija Lietuvoje didžiulė. Dėlė įrašyta į Raudonąją knygą, jas išvežti į trečiąsias šalis galima tik su specialiu CITES leidimu, bet leidimo kai kada reikia laukti net kelis mėnesius. Joks pirkėjas tiek ilgai nelauks produkcijos“, – guodėsi verslininkė, teigdama, kad klinikoje dėlių reikia čia ir dabar, o ne po kelių mėnesių, tikindama, kad su tokiais tempais Lietuvoje žlugdomas verslas, nes jie praranda klientus. Apie kylančias kliūtis verslininkė informavo Seimo kontrolierių.

A.Gorbikienė įvardijo ir antrą absurdišką reikalavimą – fiksuoti dėlių gimimą. Jos teigimu, valdininkai turėtų patys paaiškinti, įsitikinti, kad tikrai įmanoma tai padaryti, nes čia kaip ir su sliekų gimimu – vienu metu jų tūkstančiai verčiasi, ir tai vyksta du-tris mėnesius. Tas pats su dėlių gimimu. „Tada gamtosaugininkas turėtų pas mus tris mėnesius gyventi ar kaip?“ – retoriškai klausė verslininkė.

Nebūtų keista, jeigu toks reikalavimas būtų taikomas gimusiam retam liūtukui – atvažiuoja aplinkosaugininkai ir užregistruoja jo gimimą. Bet kaip suregistruoti dėlių gimimą, A.Gorbikienei nesuvokiama. Jos pasakojimu, dėlė-motina padeda kokoną. Net pačios Aplinkos apsaugos agentūros inspektoriai vargu ar žino, kada skaitosi tas gimimo faktas: ar kai dėlė kokoną padeda, ar kai iš kokono dėliukai išsirita? Kokonus dėlės deda apie mėnesį laiko. Darbuotojai nežino, kada kuri konkreti dėlė padėjo kiaušinį. O dėliukai iš kokonų ritasi ir ritasi, nes viena dėlės patelė padeda nuo 7 iki 14 kokonų. Stebėti, iš kurio kokono kurią dieną išsirita dėliukas, A.Gorbikienė vadina absurdišku darbu. Kaip ir kviestis aplinkosaugininką, kuriam tai taip pat sukeltų papildomų rūpesčių.

„Tai papildomas biurokratinis barjeras, kad šis verslas turėtų kuo daugiau problemų. To niekur Europoje dėlių augintojai nedaro. Todėl manau, kad ir su dėlių auginimo verslu ateityje trauksimės į Lenkiją“, – apgailestaudama sakė UAB „Lodeksa Medical Leeches“ vadovė, nes Liucinavo kaime sukurta daug gerų dalykų, kurie pristabdo išsikėlimą į kaimyninę šalį. Jie dar vis kovoja už išlikimą Lietuvoje.

Pripažinta kitur

„Būtų puikus verslas Lietuvoje, jeigu nebūtų trukdymų. Dėlių auginimas – labai pelninga sritis. Mes irgi galėtume veisti daugiau dėlių, didinti pajėgumus, priimti daugiau darbuotojų, jeigu nebūtų biurokratinių barjerų. Mes galėtume išdidinti rinką mažiausiai 20 proc., o gal ir 30 proc. į kitas šalis. Mūsų dėlės kotiruojamos labai gerai Europoje ir pasaulyje dėl savo kokybės. Kiekvienas užsakovas labai patenkintas, bet, aišku, kiekvienas nori gauti produktą čia ir dabar, o ne po kelių mėnesių“, – sakė A.Gorbikienė.

Anot pašnekovės, ji kol kas Lenkijoje gydo tik lietuvius. Dabar procedūroms registruotų pacientų turi iki birželio mėnesio vidurio. Jos teigimu, po COVID-19 sulaukia daug žmonių, kuriems pasireiškia komplikacijos, daug pacientų gydosi įvairius stuburo, galvos, sąnarių skausmus ir daugybę kitų negalavimų. Pacientai atvažiuoja iš Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio, Visagino, Utenos bei kitų Lietuvos miestų ir miestelių.

A.Gorbikienė jau gali ir daugiau pasakyti, kas Lenkijoje geriau negu Lietuvoje. Pirma, jiems ten nereikia mokėti PVM mokesčio, net gydomiems pacientams iš Lietuvos taikomas nulinis PVM tarifas. Antra, nėra takoskyros tarp tradicinės ir netradicinės medicinos – į procedūrinį kabinetą žmones siunčia Lenkijos pulmonologai, kardiologai ir kitų specialybių gydytojai.

Lietuvoje, anot A.Gorbikienės, nors įmonė moka nemažus mokesčius, net kelio, vedančio į biofabriką, niekaip nesugeba sutvarkyti. „Jeigu mus labai gerbtų, tai bent duobes kelyje užlygintų“, – vylėsi ji.

Migruoja į platesnius vandenis

Yra ir pas mus viena transporto įmonė, kurios savininkas išparduoda viską, ką turi Lietuvoje. Nežinau, ar į Lenkiją persikels verslą, ar kitur, nes šiais laikais negalima perkelti nei į Rusiją, nei į Baltarusiją, nei į karo apimtą Ukrainą, o Lietuvos rinka tokių vietinių autoverslų jau perpildyta.

Tiesa, kad į Lenkiją verslai masiškai bėgtų, dar nepastebėjau. Bet konkretūs specialistai mūsų kraštą tikrai palieka. Kalvarija – nedidelė savivaldybė, žmonės išmoksta dirbti, juos pastebi didesnių savivaldybių verslininkai, gal dar pasiūlo didesnį atlyginimą, ir jie iškeliauja kitur.

Darbo pasiūlymų – vis daugiau

Užimtumo tarnyba nepastebi didėjančio darbo ieškančių asmenų skaičiaus, priešingai – 2022 m. balandžio 1 d. registruota 5,9 tūkst. darbo ieškančių asmenų mažiau nei prieš mėnesį. Šalyje darbo ieško iš viso 168,3 tūkst. asmenų. Registruotas nedarbas sumažėjo 0,3 procentinio punkto ir siekia 9,7 proc. Palyginti su 2021 m. balandžio 1 d., bedarbių dalis tarp darbingo amžiaus gyventojų sumažėjo 5,4 procentinio punkto.

Kovą darbo ieškantys galėjo rinktis iš 44,5 tūkst. laisvų darbo vietų, registruotų Užimtumo tarnybos informacinėje sistemoje, iš jų – 31,5 tūkst. įregistruotos kovo mėnesį. Darbo pasiūlymų kovą pateikta 31,6 proc. daugiau nei vasarį ir 37,2 proc. daugiau nei praėjusių metų kovą. Daugiausiai laisvų darbo vietų kovą registravo apdirbamosios gamybos (17,1 proc.), statybos (16,9 proc.), administracinę ir aptarnavimo (14,7 proc.), didmeninės ir mažmeninės prekybos (13,2 proc.), transporto ir saugojimo (10,0 proc.) veiklą vykdančios įmonės.