Ne veislynai, o daugyklos

Reportažą apie tai, ką Tauragėje, Šakiuose ir Jurbarke slaptomis kameromis užfiksavo VšĮ „Dogspotas“, rodė LNK žinios. Su šios televizijos žurnaliste bendravusi VšĮ „Dogspotas“ vadovė Indrė Pileckienė sako, kad nemažai pateiktos informacijos apie tai, kokios būklės gyvūnai randami nelegaliose daugyklose, nepateko į eterį.

„Svarbiausia, kad nei Šakių, nei Tauragės daugyklos nesulaukė realių bausmių – minimalios administracinės baudos, trūkumų šalinimo planai ir vualia – nelegali daugykla tampa legalia, o nelegalią produkciją – šiuo atveju jauniklius, kurių pridauginta be jokių sveikatos tyrimų, kankinant ir luošinant kales – leidžiama išparduoti. Kur logika? Logikos apskritas nulis“, – rašoma „Dogspoto“ feisbuko paskyroje.

I.Pileckienė atskleidžia, kad tai, kaip gyvūnų daugintojai elgiasi su šunimis, sunkiai suvokiama. Populiarių veislių šunys uždaryti narvuose, gyvena pusbadžiu, kergiami be paliovos. Kai kurioms kalėms nuo nuolatinio kergimo iškrenta gimdos, gyvūnai apleisti, sergantys, o kai tampa nebereikalingi, juos per interneto skelbimų portalus bandoma parduoti arba dovanoti, paskelbiant, esą šiems gyvūnams ieškoma naujų namų, teigiama, kad jie gyveno geromis sąlygomis, su vaikais, buvo labai mylimi.

2017-aisiais, balandžio–birželio mėnesiais, „Dogspotas“ vykdė slaptus tyrimus Tauragėje veikiančioje nelegalioje daugykloje. Per šį laikotarpį iš šios daugyklos buvo išpirkti septyni šunys, kurie nebetiko daugintojos nelegaliai komercinei veiklai vykdyti. Kai kuriuos išpirkimo epizodus pavyko užfiksuoti. Visi išpirkti gyvūnai labai dvokė, buvo nekarpytais nagais, užterštomis ausimis ir oda. Visi jie buvo parduoti be jokių dokumentų ir pirkimo-pardavimo sutarčių. Daugintoja atvirai pasakojo apie savo nelegalią veiklą. Deja, įstaigos atstovėms nepavyko patekti į tvartą, kur buvo laikomi šunų jaunikliai ir kiti gyvūnai.

Indrė Pileckienė: „Tauragė yra tas „karštasis“ taškas“

Interviu su VšĮ „Dogspotas“ vadove I.Pileckiene.      

„Tauragės kurjeris“. Šiame žiauriame gyvūnų daugyklų kontekste minima Tauragė. Čia tikrai jų daug?

I.Pileckienė. Lietuvoje nelegalių gyvūnų daugyklų yra daug. Bet yra tam tikri karštieji „taškai“, kur, deja, tokių daugyklų yra daugiau, jos didesnės. Tai tie karštieji „taškai“ yra Tauragė, Jurbarkas, Vilkaviškis, Marijampolė, šiek tiek Šiauliuose.

TK. Iš tų karštųjų „taškų“, nelegalių daugyklų, šuniukai ir keliauja, tai yra parduodami, po visą šalį?

I.P. Taip. Jeigu atsidarysite portalą skelbiu.lt, pamatysite, kiek yra dauginamų gyvūnų ir kiek yra jų skelbimų būtent iš Tauragės. Tokia nelegali veikla pasirenkama kaip lengvas pasipelnymo šaltinis.

TK. Apie tai, ką užfiksavote Tauragėje, informavote Tauragės veterinarijos tarnybą?

I.P. Taip, apie Tauragės daugintoją Stanislovą Tauragės tarnyba buvo informuota. Tačiau patikra buvo gan pasityčiojimo lygio. Jeigu inspektorius nuvažiuoja ir nesugeba suskaičiuoti jauniklių ir leidžia tokias daugyklas legalizuoti, tai apie ką kalbėti. Gyvūnai, kurie pas mus iš šios daugyklos pateko, buvo labai prastos būklės. Jie buvo dauginti, suluošinti to proceso metu, o veterinarijos tarnyba jauniklius leidžia daugintojui išsiparduoti. Mes nelabai matome logikos Tauragės valstybinės veterinarijos tarnybos veiksmuose. Čia didžiausia problema. Todėl mes greičiausiai nebeteiksime skundų veterinarijos tarnybai, o užsiimsime viešinimu.

TK. Kokiu būdu aptikote reportaže minimą gyvūnų daugyklą Tauragėje?

I.P. Žinome ne vieną daugyklos „tašką“ – apie vienas daugyklas informuoja žmonės, važiuojantys ten pirkti jauniklių ir pasibaisėję gyvūnų laikymo sąlygomis, apie kitas sužinome gelbėdami šunis. Konkrečiai reportaže minėtą daugyklą pirmą kartą pastebėjome skelbiu.lt portale – daugintoja pradėjo mažinti laikomų gyvūnų, todėl dalį dovanodavo, kitą dalį pardavinėdavo už simbolinę kainą. Nors daugintoja keitė telefono numerį, nesunkiai atsekėme, kad visi šunys atiduodami, parduodami iš tos pačios daugyklos.

TK. Ar, Jūsų žiniomis, tokių daugyklų Tauragėje yra ir daugiau?

I.P. Taip, deja, Tauragė ir Tauragės rajonas garsėja daugintojais.

TK. Jei teisingai supratau, filmavote slapta kamera?

I.P. Taip, supratote teisingai, bet daugiau informacijos atskleisti nenorėčiau.

TK. Kokios būklės gyvūnai buvo Jūsų aptiktoje daugykloje?

I.P. Trys prancūzų buldogų mišrūnės buvo gana neblogos būklės. Deja, kita prancūzų buldogų mišrūnė atrodė žymiai prasčiau – dėl daugybinių hematomų išorinės ausų dalies faktiškai neliko, ausys surandėjo, „susigarbanojo“, o viduje dėl baisaus bakterinio uždegimo kremzlės išvešėjo tiek, kad buvo neįmanoma net įkišti ausų krapštuko pravalymui. Ši kalytė vis dar reabilituojama, viena ausis jau operuota, šalinta visa kremzlė. Taip pat iš šios daugyklos atkeliavo mopso mišrūnė – visa pajuodusi, pakitusi odos pigmentacija, laikyta voljere, vos paeinanti, nuo kergimų deformuotomis girnelėmis ir stuburu. Daugintoja jau buvo numojusi ranka, kad ji pati greit tam voljere nusibaigs, bet mūsų savanorei pavyko ją išpirkti už 10 eurų. Dar iš šios daugyklos atvyko prancūzų buldogų mišrūnas – nuplikęs, nepaeinantis, apsikrėtęs poodinėmis erkėmis. Po kompiuterinės tomografijos tyrimo išaiškėjo, kad jis serga smegenų vandene, o ant kaukolės matyti smailiu daiktu padaryti sužeidimai, tiesa, jau sugiję. Visi perimti gyvūnai buvo neženklinti, neskiepyti. Kai kurie dėl nepriežiūros ir išnaudojimo turėjo rimtų genetiškai perduodamų defektų, pavyzdžiui, užkrentantį gomurį, per siauras šnerves, buvo alergiški. Dauguma šių bėdų perduodamos jaunikliams, kuriais sėkmingai prekiauja daugintojai. Naivūs pirkėjai įsigyja „pigiau“, o gauna ligotus šuniukus. Dažnai genetinės bėdos pradeda lįsti tik po metų ar dvejų, kai šuo suauga.

Svarbu paminėti, kad visi septyni šunys iš šios daugyklos turėjo kai ką bendro – visi jie buvo traumuoti psichologiškai, visi jie bijojo rankų, staigesnių judesių, bandant paglostyti prisiplodavo prie grindų. Viena kalytė buvo ypač traumuota – įėjus į kambarį ji slėpdavosi tamsiausiame kampe, o priėjus arčiau apsišlapindavo.

TK. Ar pranešėte apie situaciją Tauragės valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (VMVT)? Kas vyko po to?

I.P. Dėl šios daugyklos pradžioje kreipėmės į Brigitą Kymantaitę, Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacijos vadovę. Išaiškėjo, kad ji taip pat atliko slaptus filmavimus šioje daugykloje. Kitaip tariant, vienu metu dirbome su tuo pačiu tašku. Tiesiog Lietuvos gyvūnų teisių apsaugos organizacija rinko informaciją švietimo tikslams, o mes turėjome nemažai įrodymų. Surinkta informacija buvo apjungta ir pateikta VMVT. Teisinius reikalus dažnai patikime Brigitos organizacijai, nes patys turime reabilituoti priimtus šunis. Po gauto skundo Tauragės VMVT atliko patikrą, rado daugykloje veisimui naudojamas kales ir jauniklių. Deja, rimtesnių priemonių prieš šią daugintoją nebuvo imtasi. Tauragės VMVT skyrius nusprendė eilinį kartą pritaikyti trūkumų šalinimo planą bei daugintoją legalizuoti, leidžiant išparduoti jauniklius. Mums situacija atrodo daugiau nei absurdiška – dar niekada negirdėjome, kad suradus miške „naminukės“ fabriką būtų leista produkciją išsiparduoti.

K.Patašius: „Gyvūnų globėjai skleidžia dezinformaciją“

Tauragės VMVT viršininkas Kęstutis Patašius situacijos nesureikšmina ir sako, kad gyvūnų globėjai neretai reaguoja per jautriai.

– Aš pasiūlyčiau jiems (gyvūnų globėjams, – red.) pasiskaityti reikalavimus. Yra registravimo tvarka, pagal kurią kreipiamasi pas mus į tarnybą, pristato visus dokumentus, mes įvertinam sąlygas ir registruojam arba suteikiam numerį. Ir čia yra joks nelegalizavimas, paprasčiausiai kiekvienas, kuris augina gyvūnus, gali kreiptis. Mes visada įvertinam situaciją. Jeigu sąlygos atitinka, suteikiam registraciją. Mūsų nuomone, žymiai geriau, kai kreipiasi į mus, mes tada žinom, kaip jie veisia, kokiom sąlygom veisia. Mes tikrai esam prieš tuos, kurie veisia nelegaliai, ir tikrai tokių netoleruojam. Jeigu žmogus kreipiasi, žiūrim, ką jis prieš tai keletą metų darė. Mes džiaugiamės, kad tokie žmonės pasirodo, išlenda iš pogrindžio, nes tie, kurie yra nelegalūs, mes jų nežinome ir negalim kontroliuoti, – sakė K.Patašius.

K.Patašiaus teigimu, tarnyba neturi teisės konfiskuoti nelegalių veislynų šuniukų. Jis informavo, kad pernai Tauragės rajone buvo įregistruoti penki šunų veislynai ir suteiktas patvirtinimas vienam jau veikiančiam veislynui.

– Dažniausiai ir kreipiasi po tokių visokių įvykių. Aš labai norėčiau su jais (gyvūnų gelbėtojais, – red.) pasikalbėti, galbūt jie nežino reikalavimų. Čia nėra jokio karšto taško. Dėl nelegalios veiklos yra kitos institucijos, tegu ten ir kreipiasi. Mes kartu padėsim ir prisijungsim, o tie, kurie veisia, galbūt yra išgąsdinti, jie bijo kreiptis, – įsitikinęs K.Patašius.

Tauragės VMVT vadovas mano, kad gyvūnų globėjai skleidžia ne informaciją, o dezinformaciją.