Jau bene 10 metų Lietuvoje kasmet balandžio 6-ąją minima Saugaus eismo diena. Tai dar viena proga visiems kiek daugiau pakalbėti apie eismo saugumą, pasvarstyti, ar kiekvienas eismo dalyvis – automobilio vairuotojas, dviratininkas, motociklininkas, vadeliotojas, pėsčiasis – tikrai elgiasi tinkamai: nerizikuoja savo gyvybe ir nekelia grėsmės kitų gyvybei – kitaip tariant, ar keliuose nesielgia tik kaip potencialus žudikas, ar nepastato savęs į daužomo kėglio vietą.

Nusiteikę draugiškai

Kaip jau įprasta, balandžio 6-ąją šalies keliuose ir judriausiose miestų gatvėse vėl bus daugybė geranoriškai nusiteikusių policininkų, palydinčių eismo dalyvius sėkmės linkinčiu žvilgsniu, dalijančių atšvaitus, ryškiaspalves šviesą atspindinčias liemenes, moksleiviams – įvairius lankstinukus su patarimais. Policininkai stabdys ir automobilių vairuotojus, perspės dėl viršyto greičio, neįjungtų žibintų ir panašiai.

Tegul nenustemba eismo dalyviai, šalia patruliuojančių policininkų pamatę ir dvasininkus. Šie jau ne pirmus metus įvairiomis progomis vairuotojams dovanoja pašventintus Šv. Kristoforo, vairuotojų ir keliautojų globėjo, paveikslėlius, lankstinukus ir palinki gero kelio.

Visa tai – dėl vienintelio siekio: kad kuo mažiau skausmo ir tragedijų būtų mūsų keliuose, kad kiekviena diena būtų lyg balandžio 6-oji.

O nerimauti dėl situacijos Lietuvos keliuose vis dar reikia, nes toji situacija, švelniai tariant, nėra gera. Per 3 pirmuosius šių metų mėnesius šalies keliuose žuvo jau per 40 žmonių. Iš jų 3 – nepilnamečiai. Eismo nelaimių aukomis per minėtą laikotarpį dažniausiai tapdavo pėstieji.

Kelių policijos tarnybos duomenimis, kiekvieną savaitę Lietuvos keliuose įvyksta vidutiniškai po 50 eismo nelaimių, kuriose neapsieinama be mažiau ar daugiau nukentėjusių žmonių.

Šiurpūs skaičiai

Verta prisiminti ir keletą skaičių iš praėjusių metų avarijų Lietuvos keliuose statistikos.

2015 metais šalyje eismo nelaimės pražudė 241 žmogų, arba vidutiniškai po 20 žmonių kas mėnesį. Iš jų 12 buvo nepilnamečių. O iš viso įskaitinių eismo įvykių Lietuvoje pernai įregistruota beveik 3200 – tai yra maždaug po 270 kas mėnesį, arba po 8–9 kasdien.

Žuvusieji – didžiulis skausmas, sunkiai pakeliama artimojo netektis, tačiau dar po 3800–4000 žmonių per pastaruosius 3 metus kasmet buvo sužaloti per avarijas. Kai kurie – net iki amžino luošumo, skausmo, kančių, kasdienybės, sutalpintos tik į ligonio lovą...

Statistikos tyrinėtojams primintina, kad 2014 metais Lietuvos keliuose per avarijas žuvo 267 žmonės, o dar metais anksčiau – 256. Tad nors pačių gyventojų šalyje mažėja, džiaugtis, kad dėl to mažėja ir žuvusiųjų per avarijas skaičiai, negalima.

Lietuvos kelių policijos tarnybos duomenimis, pernai iš avarijų aukų daugiausia buvo pėsčiųjų ir vairuotojų – atitinkamai 81 ir 80.

Daugiau nei pusė pėsčiųjų – 74 proc. (arba 60) – žuvo tamsiuoju paros metu. Dėl to policijos pareigūnai nuolat primena, kad tokiu paros metu pėstieji būtinai segėtų atšvaitus ar turėtų kitus šviesą atspindinčius elementus, vilkėtų tokiomis liemenėmis, taip pat rengia reidus gatvėse ir keliuose bei sutiktiems nerūpestingiems eismo dalyviams ne tik dovanoja atšvaitus ar liemenes, bet ir primena, kad tamsiu paros metu nepaisantieji šio reikalavimo rizikuoja užsidirbti 23–40 eurų baudą. Ir nežinojimas, kaip labiausiai mėgsta teisintis užkluptieji, nuo baudos neapsaugo.

Gimdytojų pamokos

Dažna tragiškų nelaimių priežastis – girtumas. Ir vairuotojų, ir pėsčiųjų.

Pernai dėl neblaivių vairuotojų kaltės įvyko 236 eismo įvykiai, juose žuvo 15 žmonių, sužalotų buvo 350.

Šiurpiausia, kad šią „tradiciją“ iš tėvų perima ir jaunimas. Tai skatina liūdnai prognozuoti, kad girtų vairuotojų ir tokių pat kitų eismo dalyvių bus dar ilgai.

Štai nesenas (kovo mėn.) eismo įvykis Alytaus krašte. Alytiškis Dovydas K. (18 m.), vos prieš 9 mėnesius įgijęs vairuotojo pažymėjimą, motinos automobiliu „Audi 3A“ vakare judėjo automobilių stovėjimo aikštelėje. Nepatyręs vairuotojas nesugebėjo išlaviruoti ir, važiuodamas atbulas, nepastebėjo, kaip partrenkė dvi pėsčiąsias (22 m.). Abiem nelaimėlėms prireikė skubios medikų pagalbos, o policininkus nustebino pats jaunasis vairuotojas – jis į alkotesterį įpūtė net 1,05 promilės. Tai – lengvas girtumo laipsnis, tačiau nė vienų metų vairavimo stažo neturinčiam Dovydui K. Kelių eismo taisyklės (KET) neleidžia sėsti prie automobilio vairo nors kiek išgėrus alkoholio – tokiems vairuotojams galioja tik nulio promilių reikalavimas.

Kita vertus, kaip jaunimas elgsis kitaip, jeigu net girtos mamos vaikams rodo tokį pavyzdį?! Štai prieš keletą mėnesių skandalingu tapęs įvykis Vilkaviškio rajone. Tą popietę patruliuodami Vištyčio užkardos pasieniečiai pastebėjo Vištyčio–Kybartų keliu įtartinai važiuojantį automobilį „Citroen Xsara Picasso“. Automobilis staiga suktelėjo į kelkraštį ir sustojo. Iš mašinos niekas nelipo. Tuomet pasieniečiai savo visureigiu greitai priartėjo prie mašinos ir labai nustebo pamatę jos vairuotoją. Pro priekinį stovinčio vienatūrio langą vos buvo matyti... berniuko galva. Šalia sėdėjo moteris. Tuoj paaiškėjo, kad automobilį vairavo vos 10 metų vaikas. Taip jis vadavo savo mamą (43 m.), sėdinčią šalia, nes moteris buvo stipriai prisivaišinusi – jai nustatytas sunkus girtumo laipsnis (2,78 prom.).

Automobilio savininkė sulaukė baudos ir dar tapo žinoma Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams kaip mama, neskirianti reikiamo dėmesio savo mažamečiam sūnui, net rizikavusi jo gyvybe, kai leido vaikui vairuoti. O pats berniukas greičiausiai jau seniai žino, kad vairuoti išgėrus „galima“, tik reikia pasisaugoti patruliuojančių pareigūnų...

Šis atvejis, kalbant apie jaunus vairuotojus, yra išskirtinis, vienetinis, tačiau išties jauni, pradedantys vairuotojai vis dėlto – nemenkas galvos skausmas. „Lietuvos draudimo“ bendrovės duomenimis, 18–27 metų vairuotojai sukelia ne tik daugiau įskaitinių avarijų, bet ir jose padaro didesnių materialinių nuostolių. Draudikų teigimu, jauni vairuotojai linkę labiau rizikuoti, renkasi didesnį greitį, yra mažiau atsargūs kelyje.

Mirties bausmė

Su jauno vairuotojo rizika susijęs ir nesenas itin skaudus įvykis Klaipėdoje. Kovo 3-iosios rytą žuvo savo šeimos nesukūręs, nedirbantis, 5 kartus dėl vagysčių ir plėšimų teistas, tik prieš kelias dienas iki šios tragedijos iš pataisos namų, kur praleido apie 4 metus, į laisvę grįžęs jaunas klaipėdietis (23 m.). Vaikiną pražudė ir jo „neišsigydytas“ pomėgis vogti, ir patirties trūkumas vairuojant, ir milžiniškas greitis.

Tą rytą vaikinas nusižiūrėjo jauną moterį (32 m.), prie vaikų darželio įsėdusią vairuoti automobilį „Opel Astra“, ir priartėjęs truktelėjo galines jos mašinos dureles. Šios atsidarė – „svečias“ įlipo. Nepažįstamasis sugriebė sutrikusiai moteriai už kaklo ir pradėjo ją smaugti, pareikalavo atitraukti rankinę. Užpultajai pasakius, kad rankinėje yra tik telefonas, kurį vyrukas galįs pasiimti, šis pareikalavo, kad moteris persėstų į priekinę keleivio sėdynę. Tačiau klaipėdietė, iššokusi iš savo automobilio, pabėgo. Tuomet įsibrovėlis persėdo į vairuotojo sėdynę ir nurūko ką tik pagrobtu automobiliu, kuriame buvo moters asmeninių daiktų.

Klaipėdietė kreipėsi į policiją. Persekioti sprukusio automobilio kaipmat leidosi 4 ekipažai.

Sėkmė nuo vagies tuoj pat nusisuko. Klaipėdos policijos budėtojas pagal nukentėjusiosios mobiliojo telefono, likusio automobilyje, numerio siunčiamą signalą nustatė, kad šis telefonas veikia Dituvos sodų teritorijoje. Netrukus vienas iš policijos ekipažų kelyje Klaipėda–Šilutė, ties degaline, pastebėjo ieškomą automobilį. Šis, jo vairuotojui, matyt, pastebėjus policininkus, itin dideliu greičiu išvažiavo iš degalinės ir prieš eismą įvažiavo į Klaipėdos–Šilutės kelią bei vėl dideliu greičiu važiavo Klaipėdos link. Po kelių minučių vagišius skubėdamas nebesuvaldė mašinos, atsitrenkė į kito automobilio galinę dalį ir tik taip sustojo. Tuoj paaiškėjo, kad bėglys... žuvo. Tokią kainą jis sumokėjo už itin įžūliai pagrobtą automobilį, tarsi už šį nusikaltimą iškart būtų gavęs likimo ar lemties skirtą mirties bausmę.

Potencialūs žudikai

Nemažai avarijų įvyksta ir dėl asmenų, neturinčių teisės vairuoti, kaltės, tarsi juos liguistai trauktų prie vairo. Pernai tokių avarijų užfiksuota 176, jose žuvo 18 žmonių, 243 buvo sužeisti.

Avarijų priežastis galima apibendrinti kunigo Remigijaus Gaidžio, Marijampolės apskrities policijos kapeliono, žodžiais. „Saugus eismas – tai sistema, susidedanti iš trijų elementų: kelias–žmogus–automobilis, – teigia šis kunigas. – Labiausiai pažeidžiamas šioje sistemoje yra žmogus, ir dėl vienokių ar kitokių savybių jis tampa 90 procentų atsakingas už visus sukeliamus eismus įvykius ir jų pasekmes. Turbūt daugelio artimųjų, draugų rate yra tokių, kurie yra patekę į eismo įvykį ir jame nukentėję ar net žuvę. Todėl kviečiu visus dar sykį apmąstyti savo, kaip eismo dalyvio, vaidmenį visoje eismo sistemoje. Juk kartais užtenka tiek nedaug – nesėsti prie vairo išgėrus, pasirinkti saugų važiavimo greitį, nebūti agresyviems vairuojant, būti matomiems tamsoje. Ir žuvusiųjų keliuose tikrai sumažės.“

Kunigo teigimu, tas, kas elgiasi neatsakingai, gali išprovokuoti ar savo, ar kito žmogaus žūtį. „Mes, net minties neturėdami apie žudymą, galime įgyti potencialaus žudiko poziciją. Kiekvieną sykį, kai vairuojame techniškai netvarkingą transporto priemonę, kai patys esame netinkamos būklės vairuoti (apkvaitę nuo svaigalų, pervargę, nedėmesingi, pavyzdžiui, kalbame telefonu), kai manevruojame neatsargiai ar agresyviai, kai atsakome agresyvumu į kito vairuotojo agresiją, jau nusidedame Dievo įsakymui „Nežudyk“. Būtų be galo apmaudu, jei tai nuskambėtų kaip eilinis moralizavimas, nes tikslas – ne ieškoti kaltų, bet visapusiškai skatinti saugaus eismo kultūros ugdymą. Tikslas - ne nuslopinti vidinius žmogaus impulsus, bet juos pažinti ir atsakingai nukreipti tinkama linkme, kad jie tarnautų žmogui, o ne atvirkščiai“, – teigė kunigas R. Gaidys.

Diktorė prisidirbo

To paties tikslo vedini policijos pareigūnai imasi įvairiausių priemonių, kad tik kuo mažiau nelaimių būtų mūsų keliuose. Planuoti ir neplanuoti reidai, kai į vieną kelio atkarpą kartu atvykę 3–5 ekipažai stabdo visas iš eilės transporto priemones ir tikrina vairuotojų blaivumą, stebi, kaip laikomasi KET reikalavimų, įvairios akcijos, pradedant vaikų darželiais ir baigiant pokalbiais su pensininkais prie kaimo parduotuvių, neskaitant jau viešosios erdvės, kurioje policija savo informacija ir patarimais pastaruoju metu dėmesį atkreipia vis dažniau ir dažniau.

Dėl saugaus eismo gerų minčių vis pažeria ir dvasininkai, bažnyčiose sakydami pamokslus, taip pat nevengiantys įsileisti į šv. mišias ir sakyklą ir pačių policininkų, visada turinčių ką pasakyti piliečiams.

Galiausiai – įvairių nufilmuotų situacijų viešinimas. Juk tai irgi yra prevencijos, siekiant sukrėsti nedrausmingus eismo dalyvius kitų nesėkmių ar nelaimių skaudžia patirtimi, dalis.

Štai neseniai per TV buvo parodyta filmuota medžiaga, kurioje užfiksuota, kaip neblaivi savo automobilį Vilniuje vairavusi ir patruliams įkliuvusi Lietuvos TV „Sveikinimų koncerto“ vedėja Regina Jokubauskaitė (67 m.), ilgametė diktorė, aiškinosi pareigūnams, kodėl vairavo išgėrusi „taurę vyno“, prašė jos nebausti, siūlė visaip atsidėkoti (tai jau yra kyšis), kad tik nebūtų užfiksuotas jos padarytas KET pažeidimas (girtumas). Moteris įpūtė į alkotesterį 2,08 promilės, tai yra vidutinis girtumo laipsnis.

Kadangi šią diktorę daug kas Lietuvoje labai gerbia ir myli už jos profesionalumą, malonų elgesį ir santūrumą, parodytas reportažas iškart padalijo Lietuvą į dvi priešiškas dalis, paskatino savo nuomonę pareikšti interneto žinių puslapiuose. Vieni keikė žurnalistus ir policininkus, leidusius parodyti tą reportažą, ir pranašavo, kad „gali baigtis tragiškai“, o kiti kalbėjo priešingai – esą seniai laikas viešinti viską, kas yra negerai. „Tai – prevencija, kad kiti pasimokytų, o kartu ir signalas paslydusiai moteriai atsispirti nuo pasiekto dugno“, – teigė vienas anoniminis komentatorius.

Reikia pripažinti, kad po minėto TV reportažo visuomenė įsitikino, jog ji vis labiau nepakanti asmenims, sėdusiems prie vairo išgėrus, atsiranda vis daugiau sąmoningų žmonių, kurie praneša į policiją apie pastebėtus girtus vairuotojus, netgi seka juos, kad perduotų policijai.

Aktorius nebeišsisuko

Tiesa, po tokių viešumo seansų visuomenė bręsta vis dar per lėtai. Antraip nebūtų tiek daug vien tik jau žinomų žmonių, kurie irgi nevengia sėsti prie vairo išgėrę, įkliūva, būna parodyti, apkalbėti, nubausti ne tik pareigūnų, bet ir gerbėjų, tačiau kitų savo kolegų savo poelgiu vis tiek jie nepamoko, nes tokių paskui ir vėl atsiranda.

Vienas iš tokios prevencijos „mokytojų“ jau seniai galėjo būti ir TV legendinio serialo „Giminės“ aktorius Petras Dimša (77 m.), dažnai rodomas per TV laidas dėl padarytos avarijos nuo 2013-ųjų liepos. Tuokart jis Vilniuje, vairuodamas automobilį „VW Polo“, gatvėje partrenkė dviračiu važiavusį vilnietį Šarūną S. (24 m.). Jaunas vyras po savaitės ligoninėje mirė dėl per avariją patirtų sužalojimų.

Vėliau pirmosios instancijos teismas P. Dimšai paskyrė 6 metų laisvės atėmimo bausmę, nes nustatyta, kad aktorius vairavo būdamas girtas – jam buvo nustatytas vidutinis girtumas (1,67 prom.). Pats artistas įtikinėjo, kad alkoholio nebuvo vartojęs – tai esą nuo gudobelių tinktūros. Vilniaus apygardos teismas, bylą vėliau išnagrinėjęs apeliacine tvarka, paliko tokią pačią bausmę. Dabar, kovo pabaigoje, P. Dimšos kaltę ir tokią pačią bausmę jau patvirtino ir galutinė teismų instancija Lietuvoje – Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT).

LAT nenustatė duomenų, kad dviratininką galėjęs kliudyti kitas automobilis, esą sprukęs iš įvykio vietos, be to, P. Dimšos kaltę įrodo nepaneigtos ekspertų išvados. Taigi LAT paskelbė: būtent P. Dimša per vėlai pastebėjo dviratį ir, prasilenkdamas su juo, nepaliko saugaus atstumo bei dėl to susidūrė su juo.

Po šio LAT verdikto nuteistas avarijos kaltininkas jau turi būti pataisos namų-atvirosios kolonijos kalinys.

Viskas – žmonių galvose

Atsakyti į klausimą, kodėl nesimokoma iš svetimų skaudžių pamokų, kodėl kartojasi šiurpios eismo tragedijos, sunku. Kad kiekvienas dar kartą pasvarstytų apie tai ir pamąstytų, primename „Akistatoje“ anksčiau jau skelbtas kito kunigo – Klaipėdos apskrities policijos kapeliono Viliaus Viktoravičiaus – mintis: „Kai mūsų šalies keliuose tiek daug skaudžių nelaimių, mirčių, nori nenori klausi, ką mes darome ne taip? Kodėl reikia skelbti dar vieną karą – karą karui keliuose ? Keisti ir paradoksų kupini esame mes, žmonės, – mušame todėl, kad mylime. Kariaujame už taiką. Dirbame, kad galėtume pailsėti. Žudome, kad išgyventume. Viena aišku: nelaimių priežastys slypi ne staigiame kelio vingyje, ne slidžiame kelyje, ne techninėje mašinos būklėje, o mūsų galvose“.

Irena ZUBRICKIENĖ