Prokurorams nepasisekė iki gyvos galvos už grotų patupdyti biržiečio Ernesto Kiškio (35 m.). Dviem žmogžudystėmis kaltintą vyrą Panevėžio apygardos teismas išteisino. Tačiau bylą kontroliavusi Panevėžio apygardos prokurorė Valdemara Chodorcevičienė įsitikinusi vyro kaltumu – jai įtartina vien tai, kad žmogus nuskendo eketėje, kur vandens buvo tik vos daugiau nei pusmetris, tad išteisinamąjį nuosprendį apskundė.

Šiuo metu E. Kiškis atlieka 15 metų laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose. Tačiau taip atsitiko, kad dar net dviejuose nužudymuose prokurorai rado šio vyro buvimo pėdsakų. Ir pateikė jam kaltinimus nužudžius dar du žmones. Valstybės kaltintoja V. Chodorcevičienė teismo prašė E. Kiškį nuteisti kalėti iki gyvos galvos. Tačiau teismui vis kilo neaiškumų, ar tikrai tų žmonių žudikas – biržietis, tad net du kartus buvo atidėtas nuosprendžio paskelbimas ir atnaujintas įrodymų tyrimas. Pats E. Kiškis teisme neprisipažino 2004 metais nužudęs Joną C. (82 m.), o 2009-aisiais – Eugenijų J. (38 m.) ir buvo išteisintas.

Visuomenė pasipiktino

Beje, prie dviejų neišaiškintų bylų Panevėžio apygardos prokuratūra sugrįžo po to, kai 2013 metais Biržai buvo sukelti ant kojų dėl kelių rezonansinių nusikaltimų. Visi televizijos kanalai parodė ir visi laikraščiai parašė apie tai, kad liepos 7 dieną biržiečio Alvaro Joniko (23 m.) vairuojamas automobilis „Volkswagen Golf“ centrinėje miesto gatvėje, lėkdamas dideliu greičiu, rėžėsi į kelkraštyje stovėjusį automobilį, į kurį biržietė (44 m.) tuo metu krovė pirkinius. Moteris žuvo iškart, o avarijos kaltininkas paspruko. Buvo paskelbta A. Joniko paieška. Biržų kriminalinės policijos pareigūnai, išanalizavę turimą informaciją, besislapstantį Alvarą sulaikė Biržų rajone. Tokia buvo oficiali informacija.

Iš tikrųjų vyruką į policiją atvežė tėvai. Panevėžio miesto apylinkės teismas A. Joniką leido suimti dviem mėnesiams, tačiau už grotų jis nepraleido nė mėnesio. A. Joniko gynėjas suėmimą apskundė, ir apygardos teismas jį panaikino. Biržietis buvo paleistas turint jo rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir registruotis policijoje. Tai sukėlė didžiulį visuomenės pasipiktinimą. Apmaudo neslėpė net prokurorai, tačiau ginčytis nebuvo su kuo. Tokiais atvejais apygardos teismo priimta nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Bet žmonėms burnų neužkimši – jie darė savo išvadas. O jos tokios: varnas varnui akies nekerta – mat abu kelių „gaidelio“ tėvai buvę policijos darbuotojai. Ir nesvarbu, kad vienas jų jau nedirbo devynerius, o kitas – trejus metus. Žmonės buvo įsitikinę, kad jie, ko gero, dar turi pažinčių ir sugebėjo paveikti teismą. Juk šis paleido ne šiaip avariją padariusį vairuotoją, o kelių chuliganą, užmušusį žmogų ir pasislėpusį. A. Jonikas ir iki tol Biržuose garsėjo kaip taisyklių nesilaikantis vairuotojas, už kelių eismo taisyklių pažeidimus buvo baustas net devynis kartus.

Nušautas nepilnametis

Dar nenutilus kalboms dėl šio įvykio mieste buvo nušautas nepilnametis. Šūviai nuaidėjo Maironio gatvėje iš važiuojančio automobilio. Penkiolikmetis sugebėjo pabėgti, o dviejų kulkų pakirstas 17-metis rastas po daugiabučio balkonu. Šaulys, o tai buvo iš Biržų kilęs, tačiau jau kurį laiką Vilniuje su šeima gyvenęs Dainius Miliukas, pats atėjo į policiją. Jis papasakojo, kad su vaikinais, kuriuos apšaudė, anksčiau nebuvo pažįstamas, tačiau šeštadienio vakarą tarp jų Biržuose įvyko konfliktas – abi pusės apsižodžiavo.

Tuomet buvo kalbama, kad Biržus valdo nusikaltėliai, o policija neveiksni ir pasiūlyta atsistatydinti rajono policijos komisarui Eugenijui Šopiui. Raminti biržiečių buvo nuvykęs visas desantas policijos ir prokuratūros pareigūnų iš Vilniaus ir Panevėžio. Tuometiniai Generalinio komisaro pavaduotojas Renatas Požėla per susitikimą su gyventojais sakė, kad nemato akivaizdžių policijos klaidų, o Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato viršininkas Rimantas Bobinas, patvirtino, kad Biržų policininkai savo regione dirba geriau už kitus.

Galų gale abu šie nusikaltėliai buvo nuteisti. Avariją padariusiam A. Jonikui teismas skyrė 6 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o D. Miliukas už grotų buvo pasiųstas 13 metų.

Rado nukankintą

Tikrinant viešoje erdvėje paskelbtą informaciją, kad Biržuose savaitgaliais nesaugu ir žmonės bijo išeiti į gatves, policijos pareigūnai iš įvairių šalies miestų surengė kelis netikėtus reidus, o prokuratūra ėmė iš naujo tirti į archyvą jau padėtas bylas. Tuomet pareigūnams ir užkliuvo už žmogžudystes nuteistas E. Kiškis, nes jis, kaip įtariamasis, buvo minimas dviejuose neišaiškintuose nuskaltimuose.

Pirmasis jų buvo įvykdytas 2004 metais. Biržietis Jonas C. (82 m.) buvo rastas negyvas surištomis rankomis ir kojomis nuosavame bute Vilniaus gatvės daugiabutyje. Senuką rado iš Kauno ir Pasvalio atvykę sūnūs, kurie norėjo kartu paminėti motinos mirties 9-ąsias metines. Kadangi durų niekas neatidarė, vaikai jas atsirakino patys. Deja, buvo problokšti pamatę negyvą, jau apirusį tėvo lavoną. Kriminalistai spėjo, kad namo šeimininkas galėjo būti kankintas siekiant iškvosti, kur jis laiko auksą. Anksčiau Jonas C. buvo dirbęs dantų gydytoju.

Iš buto buvo dingę 1300 litų (beveik 380 eurų), žiedai, grandinėlė bei nenustatytas kiekis auksinių dantų. Kįtadien po šiurpių radybų pareigūnai į areštinę buvo uždarę vieną gretimo namo gyventoją, kuris konfliktavo su šiuo garbaus amžiaus mediku. Tačiau vyras greitai buvo paleistas, o areštinėn sėdo jo sugyventinė. Tačiau ir moteriai įtarimai nebuvo pareikšti. Trečiasis įtariamasis buvo 48 metų vyras, tačiau ir jis po 5 parų buvo paleistas iš areštinės. Tuomet policijos akiratin pateko ne kartą teistas E. Kiškis su dabar jau mirusiu Andrejumi Peleniu (53 m.).

Ir nors tyrimo metu E. Kiškis ir A. Pelenis buvo prisipažinę, kad apiplėšė senuką, tačiau nesant jokių kitų įrodymų jie buvo paleisti.

Atnaujinus bylos tyrimą, pareigūnai vis tik manė, kad nuo narkotikų apsvaigęs E. Kiškis kartu su A. Peleniu įsibrovė į buvusio odontologo namus. Anot kaltinimo, vyrai surišo šeimininkui rankas ir kojas ir reikalavo pasakyti, kur šis slepia auksą. Pagrobę tai, ką rado, plėšikai paliko surištą senuką gulėti ant pilvo ir šis mirė sustojus širdžiai. Mirtis buvo gan sunki.

Teisme E. Kiškis teigė, kad prisipažinimas iš jo buvo išgautas policijai pavartojus prievartą ir teismas juo patikėjo. Teisėjai atkreipė dėmesį, kad parodymai buvo abstraktūs ir nesutapo su byloje esančiais įrodymais.

Nuskendo pats

Taip pat buvo atnaujinta ir Eugenijaus J. (38 m.) mirties 2009 metais byla. Šios istorijos pradžia būtų tokia. Vieną vasario vakarą J. Basanavičiaus gatve važiavusius Biržų policijos patrulius sustabdė sušalęs ir šlapias žmogus. Tai buvo E. Kiškis, kuris patruliams pranešė, kad prie tilto Apaščios upėje skęsta žmogus. Vyras papasakojo, kad su draugu bandęs pereiti upę, tačiau ledas buvo netvirtas ir esą abu įlūžo. Ernestui iš vandens pavyko išsikapanoti ir jis nuskubėjo ieškoti pagalbos draugui.

Iškviesti ugniagesiai per metrą nuo kranto, 60 centimetrų gylyje, rado plūduriuojantį vyro lavoną. Paaiškėjo, kad nuskendo Kęstučio gatvėje gyvenęs biržietis Eugenijus J. Biržuose vyras buvo pagarsėjęs, nes jis buvo vienas iš dviejų biržiečių, 2007 metų vasarą išvežtų dirbti į Ispaniją. Iš svečios šalies vyras grįžo pėsčiomis. Jo bičiuliui Audriui D. ne taip pasisekė – į Biržus jis sugrįžo karste.

Pasak regėjusių iš vandens traukiamą negyvą žmogų, ant jo kūno buvo matyti smurto žymės. Buvo akivaizdu, kad viena jo ranka itin sužalota. Ant upės kranto sniege buvo likusios vilkimo ar slydimo žymės. Vyras upėje galėjo nuskęsti ir paslydęs.

Biržų policija pradėjo ikiteisminį tyrimą mirties priežasčiai nustatyti. Po ekspertizių pareigūnai nusprendė, kad įvyko nelaimingas atsitikimas – eidamas ledu vyras įlūžo ir prigėrė.

Kai prokurorai ėmėsi tos bylos antrą kartą, buvo nustatyta, kad girtas E. Kiškis sumušė Eugenijų ir nusivedęs prie Apaščios jį paskandino. Tačiau teisme ši versija nepasitvirtino. Teisėjų kolegija nusprendė, kad sugėrovai įlūžo skirtingose vietose ir E. Kiškis kaltas tik dėl Eugenijaus sumušimo. Dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo teismas jam skyrė vienerių metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimą. Ši bausmė subendrinta su prieš pustrečių metų Panevėžio apygardos teismo paskelbtu nuosprendžiu.

Pražūtingi peilio dūriai

Tą kartą šio teismo nuosprendžiu E. Kiškis buvo nuteistas 15 metų laisvės atėmimu, o jo bendrininkas Gediminas Norkevičius (31 m.) už grotų pasiųstas 13 metų. Jie pripažinti kaltais dėl 2012 metų pavasarį pradingusio Dirvonakių kaimo (Biržų r.) gyventojo Giedriaus K. (46 m.) tyčinio nužudymo, plėšimo, neteisėto elektroninės mokėjimo priemonės pasisavinimo ir panaudojimo.

Tą 2012 metų kovo 10-ąją Dirvonakių kaime gyvenęs Giedrius K. girtuoliavo E. Kiškio bute Biržuose – šventė pastarojo gimtadienį. Kartu gėrė ir G. Norkevičius.

Apiplėšti Giedrių K. sugėrovams mintis kilo po to, kai parduotuvėje perkant svaigalus pamatė, kad šis turi pinigų.

Kaip buvo nustatyta teisme, per išgertuves E. Kiškis, nutaikęs progą, užlaužė Giedriui K. ranką, o G. Norkevičius bandė atimti rankinę. Tačiau niekdariams nepavyko įveikti aukos, tad ėmė ją spardyti. Spyriai buvo nutaikyti į galvą, o E. Kiškis, nutvėręs peilį dar kelis kartus aukai dūrė.

Vėliau ekspertai suskaičiavo mažiausiai 4 spyrius į galvą ir 4 durtines žaizdas. Peiliu buvo pažeisti Giedriaus K. svarbūs gyvybei vidaus organai, prasidėjo stiprus kraujavimas ir vyras mirė.

Auką paslėpė

Kai vyras nuo smūgių ir dūrių nebepajėgė priešintis, žudikai pasiėmė aukos rankinę ir išėjo palikę Giedrių K. tysoti kraujo klane.

Plėšikai pagrobė mobiliojo ryšio telefoną, banko mokėjimo kortelę ir 200 litų (beveik 58 eurai) grynais. Tiek pinigų turėdami žmogžudžiai veltui laiko neleido: pirko svaigalus, važinėjosi taksi.

Kai po kurio laiko abu smurtautojai grįžo, pamatė, kad Giedrius K. tebeguli ant grindų ir, kad jau negyvas.

Tuomet žudikai nutarė lavoną paslėpti ir nunešė jį į namo rūsį. Vėliau nutarę, kad ten laikyti nužudytąjį nesaugu, įkišo lavoną į maišą, pasiskolino automobilį ir nuvežė į Daudžgirių kaime (Biržų r.) esančią negyvenamą, jų pažįstamam Ričardui J. (41 m., ne kartą teistas) priklausančią sodybą. Žudikai savo auką nunešė į daržinę ir apkrovė šienu.

Vietą nurodė žudikas

Giedriaus K. pirmiausiai pasigedo sesuo. Apieškojusi visus draugus bei pažįstamus ir niekur neradusi brolio, moteris kreipėsi į policiją. Buvo paskelbta dingusiojo paieška.

Surasti nužudytąjį padėjo vienas iš žudikų – E. Kiškis. Vienam policijos pareigūnui jis prasitarė, kad, girdi, atsitiktinai užsukęs į negyvenamą sodybą Daudžgiriuose ir ten užuodęs smarvę – tarsi irtų lavonas...

Vyras palydėjo policijos pareigūnus į tariamai „netyčia“ jo aptiktą sodybą. Ten, po šienu ir buvo surastas jau irstantis nužudyto Giedriaus K. lavonas.

Kriminalistai greitai apčiuopė siūlo galus: jie nepatikėjo E. Kiškio versija, kad šis „netyčia“ aptikęs „smarvę skleidžiančią vietą“ ir sulaikė ne tik jį, bet ir sodybos šeimininką Ričardą. Teismas leido abu įtariamuosius suimti.

Pradėjus išsamų tyrimą, paaiškėjo, kad Ričardas J. prie žmogžudystės neprisidėjo, tačiau buvo įtartas G. Norkevičius, būtent tą dieną ir girtuokliavęs kartu su E. Kiškiu ir nužudytuoju.

Kalbama, kad sužinojęs, jog policija žada prispausti uodegą, G. Norkevičius tiek prisigėrė, kad atsidūrė ligoninėje, intensyviosios terapijos skyriuje. Kai vyras atsigavo, ligoninės palatoje įvyko išvažiuojamasis teismo posėdis – G. Norkevičius buvo suimtas. Prie jo palatos ėmė budėti pareigūnai, o pagerėjus sveikatai jis buvo perkeltas į tardymo izoliatorių.

Kaltės nepripažino

Tyrimo metu, o ir teisme E. Kiškis vis kaitaliojo parodymus, bandydamas įtikinti visus, kad jis dėl žmogžudystės nekaltas. Esą jis tik vagis (E. Kiškis už vagystes buvo teistas 7 kartus) ir vertė kaltę bendrininkui.

G. Norkevičius (kartą teistas už pasikėsinimą apiplėšti) taip pat nei parengtinio tyrimo metu, nei teisme savo kaltės nepripažino. Tvirtino, kad nusikaltimo metu buvo išėjęs į kiemą ir kalbėjosi mobiliojo ryšio telefonu.

Tačiau teismui pakako prokurorų ir tyrėjų surinktų duomenų ir įrodymų, tad žmogžudžių nepagailėjo – jiems buvo skirtos tik šiek tiek trumpesnės laisvės atėmimo bausmės nei prašė prokurorė. O valstybės kaltintoja Jelena Sabaliauskienė prašė abu kaltinamuosius uždaryti į pataisos namus 17-ai metų.

Taigi, šiuo atveju prokurorei kartu su panevėžiete tyrėja Ingrida Stasiukaitiene pavyko surinkti pakankamai duomenų ir įrodymų, kad vyrai būtų nuteisti, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamieji, siekdami išsisukti nuo jiems gresiančių bausmių, mėgino nušalinti pareigūnes, naikino įkalčius ir trukdė tirti nusikaltimą.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ