Afrikinis kiaulių maras (AKM), pirmąkart Lietuvoje nustatytas 2014 m. sausį, ir šiandien grėsmingai plinta po visą šalį. Vien nuo Naujųjų metų 166 nugaišę ir sumedžioti šernai buvo užsikrėtę šia liga, o pernai AKM protrūkis buvo didžiausias nuo pirmojo užfiksuoto atvejo. Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) pareigūnai sunerimę: laukiniai žvėrys virusą perneša ten, kur itin didelis kiaulių ūkių skaičius. Todėl gyventojai perspėjami – užkirsti kelią marui plisti ir apsaugoti gyvulius bus galima tik tada, jei bus griežtai ir atsakingai laikomasi biologinės saugos taisyklių reikalavimų.

Maro atvejų skaičius – 38 kartus didesnis

VMVT pareigūnai džiaugiasi bent tuo, kad šiemet liga dar nepateko į naujus rajonus, nenustatyta nė vieno maro atvejo kiaulių ūkiuose. Tačiau AKM užsikrėtę šernai buvo rasti nugaišę arba sumedžioti rajonuose, kuriuose ligai patekti į naminių gyvūnų auginimo vietas užtenka vos vieno žingsnio. Daugiausia atvejų užfiksuota Kaune, Marijampolėje, Prienuose, Šakiuose, Šiauliuose, Trakuose, Jonavoje, Ignalinoje.

„Nesinori prognozuoti, tačiau stebint ligos plitimo tendenciją galima daryti išvadą, kad židiniai naminių kiaulių laikymo vietose yra tiesiogiai susiję su atvejais laukinėje gamtoje. Su nerimu laukiame šiltojo sezono, kai būna didžiausi AKM protrūkiai. Kiaulių augintojai, nesilaikantys biologinio saugumo reikalavimų, net neįtardami ligos užkratą atsineša pagrybavę ar pauogavę miške“, – teigė VMVT Skubios veiklos skyriaus patarėjas Paulius Bušauskas.

Yra du AKM plitimo būdai: tiesioginis – per šernus ir netiesioginis, kai ligą perneša žmogus. Tačiau iš 119 židinių nebuvo nustatyta nė vieno atvejo, kad šernas būtų tiesiogiai patekęs į kiaulių laikymo vietą ir ją apkrėtęs. 2018-aisiais AKM buvo nustatytas net 1 344 vietose, o liga buvo užsikrėtę 2 922 šernai. Maras pernai išplito į 42 nekomercinius ūkius, kuriuose teko sunaikinti 130 kiaulių. AKM 2018 m. buvo nustatytas tik 9 komerciniuose ūkiuose, tačiau patirti nuostoliai – milžiniški: verslininkai turėjo sunaikinti daugiau nei 22 tūkst. kiaulių.

Palyginti su 2014 m., kai buvo nustatytas pirmasis ligos atvejis, šernų, užsikrėtusių AKM, skaičius išaugo net 38 kartus. „Kol nėra vakcinos nuo viruso, vienintelis būdas stabdyti maro plitimą – laikytis biologinės saugos reikalavimų. Net įgyvendinus minimalius jos reikalavimus, galima apsisaugoti nuo šios itin pavojingos ir didelius ekonominius nuostolius sukeliančios ligos“, – pabrėžė P. Bušauskas.

Liga privalo rūpėti kiekvienam – tada ją pavyks nugalėti

Anot pašnekovo, biologinės saugos reikalavimai nekomerciniams ūkiams yra išties paprasti: užtenka aptverti kiaulių laikymo vietas, dezinfekuoti kilimėlį prie įėjimo į gyvulių tvartą, prieš ten patenkant, pasikeisti viršutinius drabužius ir apavą. AKM plitimą bus galima sustabdyti, jeigu augintiniai nebus šeriami virtuvės atliekomis ir termiškai neapdorota, šviežiai nušienauta žole.

Pasak P. Bušausko, verslininkai ligos prevencijai skiria daug dėmesio ir investicijų. Komerciniuose ūkiuose kontroliuojama, kaip į juos patenka darbuotojai, ar nėra galimybės į pastatus įeiti išvengus dezinfekcinių barjerų, dušų, viršutinių drabužių, avalynės pasikeitimo. Tikrinamas ir į ūkius įvažiuojantis transportas, stebima ir tvarkoma aplinka, užtikrinamas tinkamas pašarų sandėliavimas, kenkėjų kontrolė, kiti dalykai.

„Įvertinę 2018 m. rezultatus, matome, kad dalis ūkių, kuriuose buvo nustatyti AKM židiniai, prieš tai buvo patikrinti ir atitiko biologinio saugumo priemonių reikalavimus. Tačiau atitiktis biosaugai vertinama tik lankymosi dieną. Neįmanoma pastatyti inspektoriaus prie kiekvieno ūkininko, kad jis kontroliuotų, kaip laikomasi taisyklių kasdien. Taisyklių laikymasis turi tapti rutina. Biologinio saugumo reikalavimai Lietuvoje įvesti 2011 m., ir tai nėra naujiena ūkininkams, tačiau vis dar nustatome ūkių, kuriuose jų nesilaikoma. Šios kiaulių auginimo vietos bus stebimos tarsi didinamuoju stiklu, nes jos šiemet – potencialūs maro židiniai“, – sakė VMVT pareigūnas.

Maras slypi smulkmenose: svarbus ir rankų plovimas, ir šernų gabenimas

Kova su AKM yra be galo intensyvi, todėl darbo, anot pašnekovo, labai daug. Nuolat ieškoma priemonių, kaip pagerinti kontrolę ir stabdyti ligos plitimą. „Viena iš naujovių šiais metais yra ta, kad nekomercinius kiaulių ūkius tikrins valstybiniai veterinarijos inspektoriai – atsisakyta privačių veterinarijos gydytojų patikrų. Valstybės tarnautojai turi teisę nedelsiant taikyti poveikio priemones. Privatūs gydytojai šios teisės neturėjo, be to, pastebėjome, kad jie atlaidžiau vertino ūkius, neatitinkančius biologinės saugos reikalavimų. Organizuojame nuolatinius susitikimus su gyventojais savivaldybių lygmeniu, pateikiame aktualiausią informaciją apie ligą, jos plitimą ir apsisaugojimo būdus“, – teigė P. Bušauskas.

Pareigūno teigimu, be kiaulių augintojų priežiūros, aktyviai dirbama ir su medžiotojais. Nuolat bendraujama su juos vienijančiomis asociacijomis, pristatomos kovos su AKM priemonės. Medžiotojai yra kontroliuojami VMVT teritorinių padalinių inspektorių, vykdomi ir neplaniniai patikrinimai savaitgaliais.

„Žiūrime, kaip transportuojami sumedžioti šernai, tikrinamas naudojamų dezinfekcinių priemonių efektyvumas, atrenkami mėginiai. Galime pasidžiaugti, kad medžioklės kultūra ir medžiotojų požiūris į biologinį saugumą yra gana profesionalus, todėl šią praktiką perteikiame ir kitoms Europos Sąjungos valstybėms – Graikijai, Slovėnijai“, – neslėpė optimizmo pašnekovas.

Pasak P. Bušausko, svarbu ne tik turėti biologinio saugumo žinių, bet ir jas nuolat taikyti kiaulių laikymo vietose. „Reikia suprasti, kad dezinfekcines ar kitas priemones (vartelius, duris ir kt.) privalu naudoti nuolat, kiekvieną dieną. Pavyzdžiui, drabužiai ir batai pasikeičiami, bet nedezinfekuojamas inventorius, kuris gali būti užkrėstas šiuo virusu. Arba šios priemonės naudojamos, o pamirštama nusiplauti bei dezinfekuoti rankas. Tai ypač svarbu tiek medžiotojams, tiek veterinarijos gydytojams, tiek kiaulių augintojams“, – pabrėžė pašnekovas.

Parengta bendradarbiaujant su VMVT