Galvodami apie ūkių perspektyvą Suvalkijos krašto ūkininkai vis dažniau kuria krautuvėles, kuriose prekiauja savo ūkių produkcija. Nors investicijos į krautuvėlių įsirengimą atsiperka lėtai, ūkininkai džiaugiasi, kad žmonėms sveiki, natūralūs produktai įtinka ir pirkėjų jose – vis daugiau.  

Įsibėgėja „Savas ūkis“

Prieš septynis mėnesius Marijampolėje Žemaičių šeimos ūkis atidarė krautuvėlę „Savas ūkis“, kurioje tvarkosi ūkininkų vyriausioji dukra Toma Juškauskė, su vyru Audriumi puoselėjantys uogų ūkį. Tėvų Žemaičių ir vaikų Juškauskų ūkiai čia siūlo naminę duoną bei pyragus, šviežiai spaustas sultis, kitus savo ūkio produktus. Krautuvėlė vietą po saule bando išsikovoti Mokolų mikrorajone tarp daugiabučių namų, atnaujintame nedideliame mediniame namelyje.

Jos įkūrėja T.Juškauskė VL sakė, kad jie nebuvo iš anksto numatę laiko, kada šeimos ūkiui bus reikalinga krautuvėlė. Anot jos, ne jie krautuvėlę rinkosi, o krautuvėlė juos. „Labai netikėtai radome skelbimą, kad parduoda šį kioskelį–parduotuvėlę. Pradžioje net neplanavome, kad ten galėtų būti mūsų ūkio krautuvėlė. Tačiau mudu su vyru esame ūkininkai ir mano tėvai, Vilija ir Algirdas Žemaičiai, – ūkininkai, visi ūkininkų turgeliuose prekiaujame savo produkcija, todėl nusipirkus patalpą daugiau jokių kitų klausimų, ką ten reikėtų veikti, kaip ir nebeliko“, – pasakojo krautuvėlės savininkė Toma.

Jauna ūkininkė neneigė, kad jų planus labai sujaukė COVID–19 pandemija. Kai tik nusipirko krautuvėlę, atėjo pirmoji karantino banga. Dėl to tik po metų krautuvėlę įsirengė ir pradėjo joje prekiauti. Tuo metu visus slėgė didelė nežinomybė, tiek prekiaujančius parduotuvėse, tiek turgeliuose. Bet, kaip teigė „Savas ūkis“ naujakurė, tomis sudėtingomis sąlygomis jų krautuvėlė sulaukė visai neblogo pasisekimo.

„Net pati nesitikėjau, nes krautuvėlė ne miesto centre. Kurį laiką galvojau, kaip čia reikės didinti savo žinomumą. Kaip užmegzti ryšį su žmonėmis, juos informuoti, palaikyti kontaktą, bet viskas pavyko puikiai. Be savo šeimos ūkių produkcijos, tiesiog dėl įvairovės prekiaujame ir trupučiu kitų ūkininkų produktų. Paįvairinome asortimentą iš tikrai patikimų ūkininkų ir gamintojų. Esame patenkinti jų produktų kokybe, patys paragaujame, todėl pasidėjome ir į savo lentynas. Mėsos gaminiai yra iš Gižų (Vilkaviškio r.) UAB „Provincijos mėsa“. Jau visa Marijampolė juos pripažino, tad nusprendėme, kad prie naminės duonos reikia ir lašinių, – aiškino T.Juškauskė. – Iš Abukauskų ūkio imame raugintas daržoves, nes mes patys tokio plataus raugintų daržovių asortimento neturime, medų tiekia patikimas garbaus amžiaus bitininkas.“

Atsiperkamumas – dar ateityje

Jauna ūkininkė neneigė, kad ši krautuvėlė buvo tikrai nemaža investicija. Teko nusipirkti ne tik namelį, bet ir pasirūpinti komunikacijomis, prisitaikyti prekybos verslui. „Mums reikėjo ir vandenį įsivesti, nes jo nebuvo, po to – padidinti elektros galią, nes jos neužteko visiems galingiems šaldytuvams ir šaldikliams. Buvo ką veikti – reikėjo paruošti nemažai dokumentų, gauti leidimus. Buvo nemenka investicija, kuri gal per porą metų ir atsipirks“, – skaičiavo išlaidas ir apyvartą krautuvėlės savininkė.

Vis tik Toma mano, kad buvo verta žengti tokį žingsnį. Jiedu su vyru Audriumi pasekė jos tėvų V. ir A. Žemaičių pėdomis – tapo ūkininkais, augina šilauoges, avietes, aronijas, sausmedžius, svarainius. Ką užaugina, ir Juškauskai, ir Žemaičiai dabar deda ant bendro prekystalio. „Mano vyrą „užkrėtė“ pavyzdys, nes jis buvo IT specialistas ir grįžo prie žemės. Dabar visi šeimyniškai tuo ir verčiamės. Mano vyro ir tėvų ūkiai yra nechemizuoti, kokybė yra prioritetas“, – pasakojo T.Juškauskė.

Ji džiaugėsi, kad nuo vasario mėnesio, kai startavo ūkio krautuvėlė, jų produkcijos žmonės gali rasti ir joje, ir tradicinėje vietoje – Marijampolės ūkininkų turgelyje, parduotuvėje ant ratų. Jauna moteris neslėpė, kad kol kas krautuvėlė tik pradeda savo kelią, o prekyba turguose yra gerai įsivažiavusi ir duoda grąžą, teikia pagrindines pajamas, nes ir pagrindinė jų prekybos vieta yra turgūs, o ten žmonių tikrai dar nesumažėjo.

„Krautuvėlėje nėra tokio didelio žmonių srauto kaip turguje, todėl galime skirti didesnį dėmesį kiekvienam pirkėjui, papasakoti apie žaliavų bei produktų kokybę, taip pat išklausyti pasiūlymus, pastabas ar pageidavimus“, – VL pasakojo Toma.

Prieš septynis mėnesius Marijampolėje Žemaičių šeimos ūkis atidarė krautuvėlę „Savas ūkis“, kurioje tvarkosi ūkininkų vyriausioji dukra Toma Juškauskė, su vyru Audriumi puoselėjantys uogų ūkį.

Ji sakė, kad šią vasarą, kai žmonės iš Marijampolės buvo išsivažinėję ir Mokolų mikrorajone buvo jaučiamas atostogų pikas, jie patys irgi uždarė krautuvėlę. Bet ją vėl atidarius, sugrįžo ir pirkėjai. Krautuvėlės šeimininkė tikisi, kad jų dar pagausės. „Mūsų krautuvėlė dirba neįprastu grafiku, derinamės prie turgaus ritmo. Esame išgirdę ir pastabų, kodėl nedirbame viduryje savaitės, tačiau  antradieniais ir trečiadieniais ruošiame produktus, minkome tešlą ir raugiame duoną, kad likusias dienas viskas būtų šviežia, kvapnu ir, žinoma, skanu“, – sakė marijampolietė.  

Ne viską, ką iškepa, pavyksta parduoti, tad neparduotos produkcijos likutį padovanoja. Krautuvėlės „Savas ūkis“ pyragų, duonos, bandelių tenka ir Maltos ordino Marijampolėje lankomiems seneliams, ir nepasiturinčioms šeimoms. Anot krautuvėlės įkūrėjos, tuo pačiu dar padaro ir gerą darbą.

Priaugo savaime

Vasarą į nuosavą krautuvėlę Marijampolės centre, J.Basanavičiaus aikštėje, susikraustė Smilgių šeimos ūkio produkcija – kelių rūšių šviežiai spausti aliejai, sėklų ir uogų batonėliai, šešių skonių brandintų sėklų duonelė, gaminama kanapinė užtepėlė, fermentuotas gėrimas „Kombučia“ ir kitos gėrybės. „Mūsų krautuvėlė tarsi mugė, kiekvieną dieną jūsų mieste“, – sako Smilgiai.

Pasak Smilgių šeimos ūkio vyriausiosios vadybininkės Raimondos Knoknerienės, lankytojų srautas neseniai atidarytoje krautuvėlėje yra, bet jis dar priklauso ir nuo oro sąlygų – dažniausiai žmonės vaikštinėja po miestą, kai yra geras oras. Tada ir į krautuvėlę jų užsuka. Yra ir nuolatinių lankytojų, kurie įprato atbėgti prieš darbo pradžią ar pietų pertraukėlių metu. Be to, užsuka ieškantys išskirtinių skanių dovanėlių. Smilgių ūkio krautuvėlėje šiek tiek pasijautė pagyvėjimas, kai į didžiuosius Marijampolės prekybos centrus tapo galima užeiti tik su galimybių pasu, o į mažą krautuvėlę gali užeiti visi.

„Labai didelio klientų srauto skirtumo dėl draudimų nesijaučia, bet kai kurie užsukantys žmonės pasiguodžia, kad jų prekybos centrai nepriima, užtai jie rado kur nusipirkti natūralesnių produktų.

Mūsų krautuvėlė atidaryta vos prieš kelis mėnesius, tai kol kas stengiamės supažindinti klientus, ką, atėję pas mus, gali rasti“, – sakė ūkio atstovė.

R.Knoknerienė minėjo, kad įkuriant krautuvėlę buvo ieškoma natūralaus medžio baldų. Tam buvo reikalingos nemažos ir laiko, ir piniginės investicijos, nes viskas įrengta naujai, moderniai, tačiau ūkis tam ruošėsi iš anksto. Ji pasakojo, kad Smilgių ūkis gyvuoja daugiau nei 11 metų. Pradžioje jie patys augino visas lietuviškas aliejines kultūras: linus, judras, garstyčias, kmynus, pluoštines kanapes. Ūkis jų auginimą buvo labai plačiai išplėtojęs. Patys savininkai 10 metų dirbo be samdomų darbuotojų, patys augino, patys gamino ir patys ūkininkų turgeliuose prekiavo ūkio produktais.

„Jau užaugome iki to, kad galime sau leisti dabar tik gaminti ir prekiauti. Prieš dvejus metus atidarėme gamybos cechą, dabar esame pasirinkę tik gamybos kryptį. Tai nebuvo padaryta ekspromtu, bet labai apgalvotai. Idėja „užauginta“, išbandyta“, – ilgo proceso rezultatą aiškino vyriausioji vadybininkė.

Degustacijos laikotarpis

Jie pastebi, jog krautuvėlė pasitarnauja vyresnio amžiaus žmonėms, kurie nesinaudoja socialiniuose tinkluose skelbiama informacija, neužsisako ūkininkų prekių per elektroninę prekybą. Solidesni pirkėjai dar vis nori prekę pačiupinėti, pamatyti savo akimis, paragauti, o tada ir pasitarnauja gyva prekyba krautuvėlėje, kurioje gali iš pardavėjos ar ūkio šeimininko lūpų išgirsti, kaip produktai pagaminami, koks jų kelias nuo lauko iki vartotojo stalo. Krautuvėlės prireikė ir tam, kad žmogus gautų produktą tiesiai iš gamintojo.

„Kiekvieną dieną lentynos papildomos šviežiais produktais. Į ūkio cechą paskambina pardavėja ir pasako: šiandien baigiasi tas ir tas. Kiekvieną dieną, kiekvieną savaitę vis gaminame ir gaminame. Gamybos grandinė nenutrūksta. Nėra taip, kad mes prisigaminame mėnesiui ar dviem ir produktas stovi sandėlyje. Ne, produkcija visada šviežia“, – aiškino ūkio darbuotoja.

Anot jos, sėmenų aliejų spaudžia du kartus per savaitę – pirmadieniais ir ketvirtadieniais, nes sėmenų aliejaus galiojimo laikas – vienas mėnuo. Sėmenų aliejaus klientas ypatingai nori šviežio, kad jis nebūtų stovėjęs, nebūtų gavęs šviesos, saulės spindulių, todėl ir spaudžiame dažnai. Pluoštinių kanapių sėklų aliejų spaudžia kartą per savaitę. Jo ir galiojimas yra šiek tiek ilgesnis – 4 mėnesiai.

Smilgių ūkio vyriausioji vadybininkė pridūrė, kad viskas, ką krautuvėlė siūlo, yra tik iš Mindaugo Smilgio ūkio gamybos cecho, o jis yra Miknonių kaime (Gudelių sen., Marijampolės sav.). R.Knoknerienės teigimu, ne visada gamta leidžia užauginti kokybiškas sėklas, tad kai ūkis perėjo į platesnę gamybą, išsiplėtė į skonius, nuo tada bendradarbiauja su kitais ūkininkais, pas juos ir išsirenka tinkamas, kokybiškas sėklas, kad ir skonis nepakistų, ir savybės būtų geros. Šį rudenį jau atlieka naujojo derliaus tyrimus, testuoja ir vertina, ar turės pakankamus kiekius sėklų aliejui spausti, ar žaliava kokybiška. Pradžioje iš ūkininkų ima tik po kelis kilogramus žaliavos pasibandymui.

R.Knoknerienė sakė, kad, be aliejų, ūkis dar turi liofilizuotų gaminių liniją. Iš įvairių uogų ir brandintų sėklų gamina batonėlius. Juos galima įdėti vaikams į priešpiečių dėžutes. Sveikas pusryčių užkandis be pridėtinio cukraus. Kanapinė užtepėlė – dar vienas Smilgių ūkio produktas. Ją siūlo pusryčiams užsitepti ant duonos, bet sako, kad skanu užtepus ir ant sūri. Kanapinė užtepėlė dera ir su daržovėmis, bulvėmis. Krautuvėlės lentynose neužsiguli ir brandintų sėklų duonelės, kurios atstoja trapučius, nes jas galima valgyti vietoj duonos.

„Man pačiai ir prie salotų labai skani ši duonelė, ir su sriuba. Kai šeši skoniai – nuo švelnaus iki aštresnio, ir dar saldus – su obuoliais ir razinomis, kiekvienas gali rasti, kas skanu jam. Sėklos yra daiginamos, kai įgauna gyvybės, pradeda dygti, maišomos su pasirinktomis daržovėmis – burokėliais, krapais, saldžiosiomis ir aitriosiomis paprikomis, svogūnais, morkomis, česnakais ir išdžiovinamos. Kanapinė užtepėlę galima tepti ant brandintų sėklų duonelių ir išeina tobuliausias sumuštinis“, – pristatė produktus ūkio atstovė.

Pasak jos, „Kombučia“ yra fermentuotas gėrimas, o gamybos paslaptis paprasta – natūralias obuolių sultis fermentuoja su žaliosios arbatos grybu. „Lyg būtų natūralus limonadas, bet gal labiau gira“, – aiškino R.Knoknerienė.