Nuo griežtų bausmių vis išsisukdavęs buvęs profesionaliausias Lietuvoje mašinų vagis Raimundas Petraitis (55 m.), paskatintas pareigūnų, ėmėsi kanapių auginimo. Už tokią veiklą tų pačių pareigūnų buvo areštuotas, o vėliau ir nuteistas. Kartu su savimi į pataisos namus jis nusitempė ir brolį Romualdą Šaulį (41 m.). Grįžę iš įkalinimo įstaigos broliai vėl ėmėsi kanapių.

2014 metų vasarą Kauno apskrities VPK Organizuoto nusikalstamumo tyrimo valdybos pareigūnai gavo duomenų, kad jų senas pažįstamas ir slaptas agentas Raimundas Petraitis-Mondė su savo broliu Romualdu Šauliu augina kanapes. Abu broliai buvo anksčiau laiko lygtinai išleisti iš pataisos namų dar neatlikę ankstesnių bausmių, tačiau ir vėl ėmėsi senojo amato. Įdomiausia tai, kad vienam iš brolių, Raimundui, buvo skirta valstybės saugomo liudytojo programa. Auginti kanapes jis įsigudrino net tuo metu, kai buvo saugomas.

Pareigūnai gavo reikalingas teismo sankcijas ir ėmė brolius sekti. Kad būtų surinkti duomenys dėl vykdomos nusikalstamos veikos, buvo pasiklausoma telefoninių pokalbių, broliai bei tie, su kuriais jie bendravo, slapta sekami, analizuojami elektros sunaudojimo duomenys, kol buvo įsitikinta, kad broliai iš tikrųjų grįžo prie ankstesnio amato. Prie „senojo“ šiuo atveju rašyti lyg ir netinka, nes dar ankstesnis Raimundo amatas buvo automobilių vagystės. Mondės pravardę turintis kaunietis visoje šalyje garsėjo kaip vienas iš profesionaliausių mašinvagių. O kanapių augintoju jį pavertė patys... policininkai.

Viršijo įgaliojimus

Tai atsitiko dar 2008 metais, kai R. Petraitis tapo slaptuoju policijos agentu. Jam buvo leista auginti kelis kanapių kerus, kad galėtų juos pasiūlyti kitiems kanapių augintojams ir apie juos pranešti kriminalistams. Teisybės dėlei reikia pasakyti, kad su kanapių auginimo procesu Mondė jau buvo susipažinęs anksčiau – mat jas augino motinos namuose, Kauno rajono Mastaičių gyvenvietėje. Sekdami vieną kvaišalais prekiaujantį klaipėdietį, plantaciją aptiko Klaipėdos pareigūnai. Kanapės žaliavo maždaug 50 kv. m ploto namo rūsyje. Čia buvo įrengtas geras apšvietimas, vėdinimas, augalai tręšiami olandiškomis trąšomis. Tą kartą Mondei pavyko pasprukti nuo pareigūnų, tačiau po kurio laiko jis pats prisistatė Kriminalinės policijos biuro vadams ir sutiko bendradarbiauti su teisėsauga.

Štai tada jis ir viršijo, jei galima taip sakyti, savo įgaliojimus. Augino ne 4 sodinukus, kiek jam buvo leista, o Dievogalos kaime kartu su tuomečiu Poderiškių ugniagesių komandos ugniagesiu gelbėtoju Aidu Simanavičiumi, užveisė visą kanapių plantaciją. Į talką dar pasikvietė ir brolį Romualdą Šaulį, kuris tuo metu bandė įsidarbinti Vokietijoje. R. Petraitis žadėjo, jog auginant kanapes per tris mėnesius galima uždirbti 20 000 litų.

Bandė apkaltinti policiją

Bet vyrai pralobti nespėjo. Vos spėjus nuimti pirmąjį derlių juos užklupo Kauno kriminalistai. Plantacija, kuri augo apleistoje fermoje, buvo gerai užmaskuota. Prie pastato atvykę pareigūnai ilgai negalėjo rasti įėjimo. Tik patyrinėję lentomis apkaltą sieną, kriminalistai suprato, jog tai – pakeliamieji vartai. Iš fermos pareigūnai išsivežė apie 40 kilogramų narkotikams tinkamos žaliavos. Jos vertė juodojoje rinkoje buvo apie apie 200 000 litų. Suskaičiuota, kad R. Petraitis vietoje 4 su savo bendrais augino net 1000 kanapių kerų.

Tyrimo metu kanapių buvo rasta R. Petraičio ir R. Šaulio motinos namuose, pastarojo automobilyje.

Tiriant bylą provokacijos auka save vadino A. Simanavičius. Ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme jis įrodinėjo, kad auginti kanapes jį išprovokavo Mondė. A. Simanavičiaus advokatai irgi buvo įsitikinę, kad šis nusikaltimas nebūtų įvykdytas be teisėsaugos provokacijos. Mondės brolis R. Šaulys irgi teigė nepagalvojęs nieko bloga, nes brolis jį įtikino, kad viskas daroma su policijos žinia. Teisme jis sakė, kad padėti kanapes auginančiam broliui jį taip pat privertė sunki finansinė padėtis. R. Šaulys bandė įsidarbinti Vokietijoje, tačiau tam reikėjo baigti specialius kursus. Būdamas užsienyje jis sužinojo, kad pagalbos reikia sunkiai sergančiai motinai, o dažnai grįžti iš Vokietijos buvo per brangu. Tuomet Raimundas sutiko duoti pinigų Romualdo kelionėms, jei šis iš Olandijos kanapėms parveš trąšų. Jis ir parveždavo.

Teistumų puokštė

Kanapių augintojų bylą nagrinėjo Vilniaus apygardos teismas. Šio teismo teisėjai ir nusprendė, kad provokacijos nebuvo, tačiau už kanapių auginimą skyrė neįtikėtinai mažas bausmes. Prokurorai prašė A. Simanavičių įkalinti 12 metų, R. Šauliui buvo siūloma skirti 10 su puse metų laisvės atėmimo bausmę, o verslo sumanytojui ir policijos pagalbininkui R. Petraičiui – tik 6 metus. Teismas visiems trims skyrė vienodas bausmes – po 5 metus laisvės atėmimo.

R. Petraičiui tai jau buvo 7 teistumas. Dar 1982 metais Kauno miesto Lenino rajono teismas už chuliganizmą Mondę buvo nuteisęs 3 metams nelaisvės. Po to, to paties Lenino rajono, Kauno apylinkės, Klaipėdos apygardos, Palangos apylinkės teismų jis buvo teistas už vagystes, dokumentų klastojimą, brakonieriavimą. Beveik visuomet R. Petraitis sugebėdavo iš kalinimo įstaigų sugrįžti gerokai greičiau nei kad būdavo skirta bausmė.

Taip buvo ir šį kartą. Marijampolės apylinkės teismas nusprendė R. Petraitį paleisti lygtinai neišbuvus nelaisvėje nė dviejų metų. R. Šauliui, kuris buvo nuteistas tik pirmą kartą ir tai teko kalėti daugiau nei 3 metus. Ir, kaip matome, vyrai pasitikėjimą „pateisino“ – grįžę vėl ėmėsi kanapių auginimo.

Prisiėmė kaltę

Kauno apygardos teisme, kur šį kartą buvo nagrinėjama brolių byla, R. Šaulys paaiškino, kad 2013 metų rugpjūčio 1-ąją grįžęs iš įkalinimo įstaigos niekaip negalėjo rasti darbo, o pinigų pragyvenimui reikėjo. „Buvau įkūręs mažąją bendriją, bandžiau dirbti, bet pinigų neužsidirbau, – teisme kalbėjo Romualdas. – Galų gale bendrija bankrutavo, o darbo birža darbo nedavė. 2014 metų vasarą ir kilo mintis užsiimti kanapių auginimu. Aš žinojau kaip tai daroma, jau turėjau praktinių žinių“.

R. Šaulys prisipažino nusikaltęs ir pasakojo, kaip jis vienas pats įrengė patalpas kanapių auginimui: namuose, garaže išmūrijo sieną, o vėliau išsinuomavo kaimynų ūkinį pastatą.

Romualdas sakė, kad brolis Raimundas žinojo apie patalpas, tačiau nėi padėjo jas įrengti, nei dalyvavo auginant kanapes. Netgi atvirkščiai, sužinojęs, kad Romualdas ruošiasi auginti kanapes, bandė jį atkalbėti.

Tokios pat gynybinės linijos laikėsi ir R. Petraitis. Jo pasakojimas teisme lyg ir papildė brolio pasakojimą. „Išėjęs iš įkalinimo įstaigos aš buvau saugomas, – liudijo Raimondas. – Buvau pakeitęs gyvenimo būdą, padėjau tyrimuose, dalyvavau teismuose. Pradėjau kurti naują šeimą, bet nuolat atvažiuodavau pas vaikus, pas mamą, brolį. Supratau, ką brolis daro ir be aiškinimo, ir ne kartą sakiau, kad nepradėtų auginti kanapių“.

Tačiau sekantys brolių veiklą kriminalistai matė, kad kanapes augina abu broliai. 2014 metų spalio 9 dieną buvo nuspręsta atlikti kratas namuose ir iš arčiau pasižiūrėti, koks gi derlius užaugo. Žinodami savo „talkininko“ galimybes pareigūnai operacijai pasiruošė. Į Mastaičių kaimą jų atvyko bent dešimt.

Užmaskuotos patalpos

Namas buvo apsuptas ir policininkai ėmėsi plantacijos paieškos. Trys niekieno nepastebėti pareigūnai pro atidarytus garažo vartus įėjo į namo vidų ir atsidūrė pirmojo aukšto koridoriuje. Buvo tamsoka, tad vyrai švietėsi prožektoriais. Koridorius buvo tuščias, tačiau iš kažkur sklido kažkoks garsas. Pareigūnai pribėgo prie durų, įėjo į dar vieną patalpą, kur buvo siuvykla, ir ten sienoje pamatė nedidelę angą. Šalia gulėjo porolonas, prismaigstyta adatų, stovėjo siuvimo mašina, tad, jei patalpoje nebūtų dirbę broliai, jos taip lengvai rasti nebūtų pavykę. Tačiau kaip tik tuo metu pro tą angą išlindo R. Petraitis... Jis buvo aplipęs kanapių žiedais ir lapais, nuo jo sklido stiprus kanapių kvapas, o rankos buvo padengtos žaliu glitimu. Vyresnysis tyrėjas, pašvietęs pro angą, ten pamatė ir R. Šaulį. Romualdui buvo liepta išlįsti į dienos šviesą ir jis nesipriešindamas pakluso reikalavimui. Nuo jo irgi sklido aitrus kanapių kvapas, jis buvo aplipęs kanapių žiedais, lapais.

Broliams buvo parodytas nutarimas daryti kratą ir prasidėjo detali namų apžiūra. Keli pareigūnai sulindo į kanapių auginimo patalpą. Čia dalis kanapių jau buvo nuskintos ir pakabintos džiovinimui, o dalis – dar žaliavo. Patalpoje buvo įrengta vėdinimo, filtravimo, laistymo, apšvietimo sistemos, sumontuoti stelažai, ant kurių padėti loveliai su vazonėliais ir juose augančiais kanapių augalais.

Toliau tęsiant to namo apžiūrą buvo rasta dar viena slapta vieta namo rūsyje, už spintos. Ji buvo aptikta tik atidarius spintos nugarėlę. Šioje patalpoje irgi buvo rasta kanapių sodinukų bei didelių augalų. Kanapių pėdsakų buvo visame name. Pilnoje vandens statinėje plaukiojo kanapių lapai, palėpėje buvo aptikti reflektorius, lempos, tinklas, ant kurio buvo džiovinamos kanapės.

Derlius – pareigūnams

Pareigūnai turėjo duomenų, kad ir gretimame pastate turėjo būti dar viena kanapių plantacija. Taip ir buvo – kai radę raktus policininkai įėjo į kaimyniniame sklype esantį ūkinį pastatą, pirmajame aukšte pamatė visokių cheminių medžiagų ir trąšų, o antrajame – vešėjo kanapės. Pareigūnai suskaičiavo apie 300 augalų. Kanapių auginimo patalpa buvo įrengta sienas ir lubas uždengus baltos spalvos polietileno plėvele, sumontavus medinius stelažus, ant kurių buvo sudėti polietilenu aptraukti loveliai. Patalpoje buvo įrengta elektros apšvietimo sistema, išvedžiota laistymo sistema. Palubėje – sumontuota oro vėdinimo ir filtravimo sistemos, o prie sienos stovėjo plastikinės talpos su vandeniu bei sumontuotas hidroforas.

Pareigūnai „nuėmė“ derlių, surinko visą auginimo įrangą, rūbus, kuriais vilkėjo „daržininkai“ ir išvežė ekspertams. Buvo rastos ir elektroninės svarstyklės kanapėms sverti, ir vokiečių gamybos revolveris. Nuo įrengimų, lovelių, kanapių vazonėlių buvo nuimti ir pirštų atspaudai.

Tyrimo spragos

Tą pačią dieną krata buvo padaryta ir Kaune – bute, kuriame gyveno R. Petraitis. Jame pareigūnai irgi rado 170 gramų kanapių. Kanapių ir dar vienas ginklas buvo rasti Šilo gatvėje esančiame name, tačiau Romualdas įrodė, jog šis namas priklauso jo buvusiai žmonai Vilijai Petraitienei ir po skyrybų 2013 metais balandžio mėnesį jis jame negyvena. Teismas konstatavo, kad vykstant ikiteisminiam tyrimui Vilija su vaikais nuolatinai gyventi išvyko į Jungtines Amerikos Valstijas ir teismas neturi galimybių ją apklausti. O tai, kad moteris nebuvo apklausta ikiteisminio tyrimo metu ir dėl šių kaltinimų tyrimas buvo atliktas nepilnai, teismas laiko, kad tyrime buvo padarytos spragos, kurių teisminio nagrinėjimo metu ištaisyti nebuvo procesinių galimybių.

Kaltinimus neigė

R. Petraitis pripažino, kad ginklas priklauso jam, tačiau neigė, kad jis prisidėjo prie kanapių auginimo. Savo atsiradimą Mastaičiuose Mondė aiškino taip: „Mama padarė valgyti, paprašė padėti pasitvarkyti lauke, – teisme liudijo R. Petraitis. – Tada aš persirengiau brolio rūbais ir dirbau lauke. Prieš tai man skambino pareigūnas ir klausė, kur aš esu. Atsakiau, kad pas brolį. Dirbant lauke užsinorėjau į tualetą ir nuėjau į tą, kuris buvo namo pirmame aukšte. Vos išėjęs iš tualeto pamačiau du pareigūnus, kurie man užlaužė rankas, uždėjo antrankius ir paguldė ant grindų koridoriuje“.

Jis neigė, kad išlindo iš patalpos, kurioje buvo auginamos kanapės, tačiau keli pareigūnai teisme paliudijo priešingai.

R. Petraičio pirštų, delno ir kitokių atspaudų, mikrodalelių buvo rasta visose patalpose, kur augo kanapės, ant žirklių, svarstyklių, rūbų.

Ekspertai suskaičiavo, kad iš brolių buvo paimta daugiau nei 7 kilogramai nuskintų ir džiovinamų kanapių. Buvo nustatyta, kad tai – narkotinė medžiaga. Sveikatos apsaugos ministro įsakymu patvirtintose Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijose daugiau kaip 500 gramų kanapių (ir jų dalių) laikomas dideliu kiekiu, daugiau kaip 2500 gramų kanapių (ir jų dalių) – labai dideliu kiekiu. Tad R. Petraičiui, ir R. Šauliui buvo pateikti kaltinimai pagal BK 260 straipsnio 3 dalį – tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, baudžiamas laisvės atėmimu nuo dešimties iki penkiolikos metų. Mondei – už neteisėtą šaunamojo ginklo laikymą – dar ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Valdas Vitunskas R. Šauliui skyrė 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Pridėjus neatliktą VAT skirtą bausmę R. Šauliui pataisos namuose teks praleisti 11 metų. Jo broliui R. Petraičiui galutinė subendrinta bausmė – 12 metų nelaisvės. Iki šiol likimas buvo palankus tiek Raimundui, tiek Romualdui ir jie nė karto neatlikdavo bausmės iki galo. Įdomu, kaip bus šį kartą?

Sužeidė Daktarai

R. Petraičiui bausmę skirta atlikti pataisos namuose. Jo santykiai su kitais kaliniais gali būti įtempti, nes jis, kaip slaptasis policijos pagalbininkas, yra liudijęs keliose bylose. Net ir prieš Kauno nusikalstamo pasaulio lyderiu laikytą Henriką Daktarą-Henytę. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjamoje H. Daktaro ir jo parankinių byloje Mondė papasakojo apie nepavykusį jo nužudymą ir atskleidė kai kurias gaujos gyvenimo detales.

Kalbėdamas apie savo ryšius su Kauno Daktarų grupuote R. Petraitis pasakojo, jog apie Daktarų gaują jis žinojo jau sovietmečiu. Anot jo, po nepriklausomybės atgavimo Daktarų grupuotė įgijo „šeimos“ statusą, kurioje H. Daktaro balsas buvo lemiamas.

1990 metais išėjęs iš kalėjimo jis nepriklausė jokiai „šeimai“, tad bendravęs su visais. Gerai pažinojo ne tik Henytę, bet ir Vidmantą Gudzinską, Rimvydą Žilinską, kitus. Kartą Raimundas buvo pakliuvęs į gaujos nemalonę ir vos liko gyvas. Tai atsitiko 1993 metais. Teisme R. Petraitis pasakojo, kad vienąkart pamatė važiuojančią jo paties vogtą mašiną, kurią laikė savo pažįstamo kieme. Ją vairavo H. Daktaras. Nieko nelaikdamas, apimtas pykčio R. Petraitis nuvyko į kavinę „Vilula“, kur rinkdavosi Daktarų gaujos nariai. Ten jį pasitiko R. Žilinskas. Sužinojęs, kad R. Petraitis nori pasikalbėti su Henyte, nutarė jį nusivesti kur nors atokiau, į sporto salę. Sporto salėje R. Žilinskas išsitraukė ginklą ir šovė. Mondė, siekdamas išvengti sužalojimų, metėsi kairėn. Po to puolė bėgti. Nuaidėjo dar keli šūviai. Viena kulka pataikė į nugarą.

Sužeistas R. Petraitis išbėgo iš restorano, puolė į vieną iš gyvenamųjų namų ir pasislėpė bute. Namo grįžo išsikvietęs taksi ir tik iš namų paskambino medikams. Buvo nuvežtas į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kur gydytojai išėmė kulką. Kitą dieną atvažiavo H. Daktaro parankiniai ir paklausė, ką R. Petraitis ketinantis daryti: „Žinai, kas jis toks yra. Ką dabar darysi? Kariausi, nekariausi?“ Sužeistas Mondė atsakė, kad nekariaus.

Mokėjo dešimtinę

Tuomet jam buvo pasiūlyta šlietis prie gaujos ir į bendrą kasą mokėti 10 proc. mokestį.

R. Petraitis sakė, kad kiekvieną mėnesį H. Daktarui mokėdavęs po 1000 dolerių. Pinigus dažniausiai paduodavęs asmeniškai pačiam Henytei.

Daktarų grupuotei Mondė buvo naudingas – H. Daktaras manė, kad visos pavogtos mašinos Kauno mieste yra jo darbas. Tam, kad būtų įvesta tvarka, visi mašinvagiai privalėjo registruotis. R. Petraitis pasakojo, kad „Vilulos“ kavinėje pas sargą buvo sąsiuvinis. Jame buvo užrašoma, koks yra automobilis ir pas ką jis yra.

Prokurorui pasiteiravus, ar ką nors žino apie Rimanto Ganusausko-Mongolo nužudymo motyvą, R. Petraitis sakė, kad H. Daktaras, matyt, bijojo stiprėjančios Mongolo įtakos. „Keitėsi laikai. H. Daktaras kaip buvo banditas prieš nepriklausomybę, taip ir liko. Mongolas gal matė perspektyvų. Buvo aštraus proto. Toks žmogus niekam nenaudingas“, – svarstė R. Petraitis.

Tokie svarstymai ir liudijimai R. Petraičio gyvenimą nelaisvėje gali padaryti nepakenčiamu.

Žilvinas VIZGIRDA