Siekdama mažinti regionų socialinius ir ekonominius skirtumus, Lietuvos Respublikos Vyriausybė patvirtino 2022–2030 m. regionų plėtros programą. Jos įgyvendinimui planuojama skirti 1,6 mlrd. eurų ES struktūrinių fondų lėšų, kurios bus investuojamos į regionų vystymąsi. Maždaug dešimtadalis šių pinigų atiteks Marijampolės regiono plėtrai.

Pokyčiai švietimo įstaigose

Planuojama, kad per minėtą laikotarpį į Marijampolės regiono plėtrą bus investuota maždaug 132 mln. eurų ES struktūrinių fondų lėšų. Su šiame regione esančių penkių savivaldybių – Marijampolės, Vilkaviškio, Šakių, Kazlų Rūdos ir Kalvarijos – prisidėjimu, suma turėtų išaugti iki beveik 160 mln. eurų.

Kaip pasakojo Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorė Jurgita Mitrulevičienė, 2022–2030 m. Marijampolės regiono plėtros plane šiuo metu suplanuotos dvi priemonės, pagal kurias bus įgyvendinama regiono plėtros programa. Priemonei „Švietimo paslaugų prieinamumo ir kokybės gerinimas Marijampolės regione“ įgyvendinti numatyta skirti beveik 9,6 mln. eurų, iš kurių 8,14 mln. eurų – ES fondų lėšos.

Dalis šių investicijų bus skirta ugdymo įstaigų pritaikymui žmonėms su negalia – mokyklose bus įrengti pandusai, liftai ir pan. Taip pat bus skiriamas itin didelis dėmesys saugumui. Pavyzdžiui, Kalvarijos savivaldybėje jau patvirtintas projektas „Saugios ir palankios aplinkos mokiniams sukūrimas Kalvarijos gimnazijoje“. Panašūs projektai bus įgyvendinami ir kitose Marijampolės regiono savivaldybių mokyklose.

Kai kuriuose šio Suvalkijos krašto vaikų lopšeliuose-darželiuose už šios programos lėšas bus didinamas ugdymo vietų skaičius. Didelis dėmesys bus skiriamas mokinių pavėžėjimo užtikrinimui, taip pat bus siekiama sudaryti sąlygas visos dienos mokyklų veiklai. Tai užtikrins vidaus ir lauko erdvių sukūrimas mokyklose ir darželiuose bei įrangos įsigijimas tam, kad vaikai kokybiškai galėtų būti ugdomi visą dieną, derinant formalaus ir neformalaus švietimo veiklas.

„Šiais laikais itin svarbu, kad mokyklose būtų erdvės, kuriose vaikai galėtų kokybiškai leisti laiką. Svarbi ir tų aplinkų įvairovė. Taip pat norisi, kad sukurtose naujose aplinkose būtų galima organizuoti skirtingas veiklas“, – mintimis dalijosi J.Mitrulevičienė.

Saugumui užtikrinti

Dar viena jau suplanuota Marijampolės regiono priemonė – „Eismo saugos priemonių diegimas“. Pagal ją Marijampolės savivaldybės administracija numato įdiegti inžinerinius sprendinius, siekiant pašalinti vieną juodąją dėmę ir vieną avaringą vietą Marijampolės mieste – Vilkaviškio gatvėje, įrengiant žiedinę sankryžą ir diegiant eismo saugumo sprendinius Dariaus ir Girėno gatvės atkarpoje. Bendros numatomos investicijos šiai priemonei siekia maždaug 1,24 mln. eurų, iš kurių 1,05 mln. eurų – ES fondų lėšos.

Artimiausiame Marijampolės regiono plėtros tarybos kolegijos posėdyje bus teikiama tvirtinti trečioji pažangos priemonė – „Visuomenės sveikatos paslaugų gerinimas Marijampolės regione“, kurios įgyvendinimui numatoma skirti 1,4 mln. eurų. 1,2 mln. iš jų – ES fondų lėšos.

Šiuo metu regione planuojamos ES fondų lėšos pagal Aplinkos ministerijos, Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, Susisiekimo ministerijos, Vidaus reikalų ministerijos pažangos priemones, kuriomis bus siekiama sumažinti pažeidžiamų visuomenės grupių gerovės teritorinius skirtumus, skatinti darnų judumą miestuose, didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų prieinamumą, skatinti rūšiuojamąjį atliekų surinkimą. Verta paminėti, kad geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų plėtra gyvenvietėse, turinčiose nuo 200 iki 2 tūkst. gyventojų, bus apskritai vienas didžiausių šiame laikotarpyje įgyvendinamų regiono plėtros projektų.

Tikisi pritraukti investuotojų

Marijampolės regione šiuo metu rengiama funkcinės zonos strategija, kuria siekiama pagerinti sąlygas investicijų pritraukimui. Tikimasi, kad ši funkcinė zona padidins viso regiono patrauklumą, paskatins ekonominį jo augimą.

Funkcinės zonos kūrimas bus vienas didžiausių šiuo laikotarpiu laukiančių iššūkių. Neabejojama, kad kai bus įgyvendinta bendra funkcinės zonos strategija, Marijampolės regione atsiras vientisa teritorija, leisianti savivaldybėms dar glaudžiau susisieti ekonominiais ir socialiniais ryšiais. Kitaip tariant, susibūrusios į funkcines zonas savivaldybės kartu galės bandyti įgyvendinti įvairius projektus, kurie turėtų padėti išspręsti pagrindines šio krašto problemas.

Viena didžiausių Marijampolės regiono problemų – investicijoms tinkamos infrastruktūros trūkumas. Marijampolės regione maža investicijoms tinkamų sklypų pasiūla – tiek perspektyvių su paruošta infrastruktūra, tiek didelių, kurių plotas būtų 10 ha ir daugiau. Dėl šios priežasties, nemaža dalis šiam Suvalkijos regionui skirtų regiono plėtros programos lėšų būtent ir atiteks Marijampolėje, Šakiuose ir Vilkaviškyje esančių sklypų pritaikymui investicijoms.

Kaip pasakojo Vilkaviškio rajono savivaldybės meras bei Marijampolės regiono plėtros kolegijos pirmininko pavaduotojas Algirdas Neiberka, Vilkaviškis turi du investicinius sklypus, kurių bendras plotas siekia apie 22 ha.

Pasak jo, Vilkaviškyje norima potencialiems investuotojams sukurti kuo patrauklesnę infrastruktūrą. Dėl šios priežasties, neseniai prie šių sklypų buvo nutiestas asfaltuotas kelias, o artimiausiu metu siekiama aplink juos sutvarkyti komunikacijas bei inžinerinius tinklus.

„Kartą jau nudegėme, kai į mūsų rajoną kreipėsi didžiulis investuotojas, o mes neturėjome, ką jam pasiūlyti. Tikimės, kad ateityje tokių situacijų nebus. Norime, jog mūsų investiciniuose sklypuose įsikurtų daug darbo vietų sukursiantys verslininkai“, – kalbėjo A.Neiberka.

Skatins turizmą

Be jau minėtų sričių, Marijampolės regione per 2022–2030 m. laikotarpį planuojama itin daug dėmesio skirti turizmo plėtrai. Kaip pasakojo J.Mitrulevičienė, Suvalkija derlinga savo žemėmis, tačiau turizmo sektorius šiame krašte dar nėra iki galo išvystytas.

„Manome, kad šiai sričiai reikia stimulo, tad jai tikrai skirsime nemažą dalį lėšų. Planuojamos investicijos į gamtos ir kultūros objektų pritaikymą turistų poreikiams. Kursime visą regioną apimančius maršrutus, kurie sujungs visas penkias Marijampolės regiono savivaldybes. Tikimės, kad dėl to maršrutai bus įdomesni, o turistai čia galės praleisti daugiau laiko, galbūt net likti nakvoti“, – vylėsi J.Mitrulevičienė.

Panašių lūkesčių turėjo Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART direktorė Ieva Vizgirdienė. Anot jos, minėtu laikotarpiu visos pastangos bus nukreiptos į Sūduvos, kaip etnografinio regiono, pristatymą, plėtrą ir pritaikymą turistams.

„Didžiausias turistų antplūdis regione buvo pasibaigus COVID-19 pandemijai. Tuomet žmonės daug keliavo po Lietuvą, dažnai užsukdavo ir į mūsų kraštą. Dabar jų kiekis yra stabilizavęsis, bet nauji lankytojai vis dar atranda mūsų regioną. O čia pamatyti tikrai yra ką. Šakių rajono Gelgaudiškio ir Zyplių, Vilkaviškio rajono Paežerių ir Marijampolės Kvietiškio dvarų turizmas turbūt yra viena iš populiariausių sričių mūsų regione. Taip pat turime nemažai piliakalnių, iš kurių bene garsiausi – Sudargo. Be abejo, mūsų krašte gimė daug iškilių istorinių veikėjų, signatarų. Jų visų gimtinės taip pat yra labai lankomos. Kuriame ir naujus objektus. Vienas tokių – Marijampolėje esantys „Bulotų namai“. Juose siūlomos degustacijos, demonstruojamas tarpukario šeimos gyvenimas. Apskritai, viskas, kas susiję su maistu, turistus labai vilioja“, – pastebėjimais dalijosi I.Vizgirdienė.

Ji vylėsi, kad visų Marijampolės atstovų dedamos pastangos pritraukti dar daugiau turistų į šį kraštą duos apčiuopiamų rezultatų. 2022–2030 m. laikotarpiu regionams numatytos investicijos bus skirtos ne vien įvairių objektų pritaikymui turistų poreikiams, bet ir reklamos sklaidai.

„Tikiuosi, kad investicijos mums padės tapti dar ryškesniais visos Lietuvos padangėje“, – vylėsi Marijampolės turizmo ir verslo informacinio centro SMART direktorė.

Nemažų lūkesčių dėl turizmo turėjo ne tik I.Vizgirdienė, bet ir Kalvarijos rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja Rūta Kučinskienė. Ji pasakojo, kad Kalvarijos savivaldybės administracija šiuo metu yra pateikusi du projektinius pasiūlymus Marijampolės regiono plėtros tarybai dėl Liubavo seniūnijoje esančio vaizdingojo Kačergų kalno pritaikymo lankytojams bei poilsiavietės prie Orijos ežero įrengimo.

„Mūsų savivaldybei turizmo kryptis yra labai svarbi. Aišku, ne mažiau svarbios ir kitos sritys. Labiausiai norėtųsi padidinti investicinį savivaldybės patrauklumą, kokybiškesnių sveikatos, socialinių ir švietimo paslaugų prieinamumą bei prisidėti prie savivaldybės gyventojų ekonominio aktyvumo. Siekiame, kad visos regiono plėtrai skirtos investicijos kuo daugiau tiesiogiai prisidėtų prie Kalvarijos savivaldybės žmonių gerovės“, – teigė R.Kučinskienė.

Orientuoti į bendrą tikslą

Kaip pasakojo J.Mitrulevičienė, visose penkiose regiono savivaldybėse šiuo metu dar tik vyksta aktyvus projektų planavimas, tad kol kas neaišku, kiek konkrečiai lėšų kam atiteks. Anot Marijampolės regiono plėtros tarybos administracijos direktorės, greičiausiai pinigai bus paskirstyti atitinkamai pagal projektų svarbą ir gyventojų skaičiaus proporcijas. Tikimasi, kad pirmosios investicijos į regioną atkeliaus jau kitais metais.

Jau dabar beveik aišku, kad pirmosios regiono plėtrai skirtos investicijos bus susijusios su visuomenės sveikatos priemonėmis. Jos sudarys tik apie 1 proc. visos regiono plėtrai skirtos sumos, tačiau, anot J.Mitrulevičienės, jos ne mažiau svarbios ir reikalingos. 

„Su visų savivaldybių atstovais puikiai sutariame, kol kas pavyksta rasti bendrų sprendimų. Aišku, kartais tenka ieškoti kompromisų, bet mokomės tai daryti. Jokių konfrontacijų tikrai nėra. Manau, kad visi suprantame, jog tik bendradarbiaudami pasieksime efektyvesnių rezultatų“, – kalbėjo J.Mitrulevičienė.

Jai antrino Kalvarijos rajono savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros ir investicijų skyriaus vedėja R.Kučinskienė. Jos teigimu, prie regiono plėtros plano rengimo dirba savo sričių profesionalai, todėl rasti visiems priimtinus sprendimus nėra sunku.

Anot J.Mitrulevičienės, į regioną ateinančios investicijos kuria pokyčius. Jų naudą vienaip ar kitaip tikrai pajaučia visi gyventojai, net jei jie patys to ir nesupranta.

„Didieji miestai turi patys iš savęs potencialą augti. Juk ten koncentruojasi universitetai, naujųjų technologijų poliai, stambiausios pramonės šakos. Tuo tarpu regionams reikia postūmio bei paskatos. Daug kas sako, kad nereikia investuoti į trinkelių klojimą, bet kokia būtų gyvenimo kokybė, jei negerintume aplinkos? Tvarkinga aplinka įpareigoja žmones atsakingiau elgtis, ji keičia ir gyvenimo įpročius. Tai taip pat yra savotiška paskata kurtis smulkiesiems verslams. Džiugu, kad regiono plėtros investicijos apima įvairaus amžiaus žmonių grupes. Jų naudą jaučia ir jaunimas, ir pagyvenę žmonės“, – kalbėjo J.Mitrulevičienė.

R.Kučinskienės teigimu, tokios programos lėšos gerina regiono įvaizdį, patrauklumą, matomumą tarp kitų regionų ne tik Lietuvoje, bet ir visoje ES. Visgi, anot specialistės, lėšų poreikis yra didesnis nei faktiškai skiriama suma, todėl visos savivaldybės nuolat ieško ir kitų investicijų pritraukimo būdų.