Marijampolės nusikalstamo pasaulio istorijoje įrašytas naujas ryškus faktas – neseniai pasiųstas 11 metų kalėti vienas žinomiausių šio krašto „autoritetų“ Arūnas Jakštas (52 m.), vienas iš organizuoto nusikalstamumo pradininkų Marijampolėje. Kadaise (apie 1990–1993 metus) labai aktyviai veikė jo vadovaujama jaunų „svieto lygintojų“ – reketininkų ir chuliganų – gauja – vadinamieji Jakštai, arba Jakštiniai. Dabar A. Jakštą įklampino narkotikai.

Žinia, kad A. Jakštas 2014-ųjų gegužę buvo suimtas, Marijampolės policijos Organizuoto nusikalstamumo tyrimo skyriaus (ONTS) pareigūnams buvo labai netikėta, todėl nustebino. Mat jie jau keletą metų žiniasklaidai vis kartodavo, jog iš senosios Jakštų gaujos likęs tik jos pavadinimas, kuriuo nepelnytai naudojasi jauni nusikaltėliai, nes jiems yra jų garbės reikalas vadintis istorinės gaujos nariais. Esą taip nemąstantis jaunimas supranta vyriškumą ir didvyriškumą. Tie patys pareigūnai taip pat kartodavo, kad senosios gaujos lyderis A. Jakštas nuo 2007-ųjų vidurio arba gyvena dorai, arba tik neįkliūva, nes paskutinį kartą reikalų su teisėsauga jis, gyvendamas ir Lietuvoje (Marijampolėje), ir Ispanijoje, buvo turėjęs tik 2007-ųjų vasarį. „Nuseno Jakštas“, – tada juokaudamas „Akistatai“ komentavo vienas Marijampolės policijos ONTS pareigūnas.

Tačiau, kaip neseniai nustatyta Kauno apygardos teismo, iš tikrųjų A. Jakštas vykdė nusikalstamas veikas. Tyliai, atsargiai.

Nuo 2009-ųjų pabaigos šis Marijampolės nusikaltėlių „autoritetas“ domino Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnus, gavusius operatyvinės informacijos, kad garsusis A. Jakštas nusikalstamai disponuoja narkotinėmis medžiagomis. Mat tuo metu Lietuvoje buvo sulaikyti keli kirgizai, platinę mūsų šalyje heroiną. Pareigūnus, analizavusius kirgizų „verslo“ tinklą, jo gijos driekėsi ir Marijampolės link. Tačiau nustatyti, kas konkrečiai įgyja narkotikų iš kirgizų, iškart nustatyti nepavyko. Sulaikytų, o paskui ir nuteistų bei Lietuvoje įkalintų kirgizų nusikalstamo „verslo“ įtariami partneriai šių užsieniečių baudžiamosiose bylose buvo vadinami nenustatytais asmenimis, o ikiteisminis tyrimas jų atžvilgiu buvo išskirtas į atskirą – esą gal vėliau paaiškėsią.

Nesąžiningas sandėris

LKPB pareigūnų profesionalumo dėka 2013-aisiais jau turėta daugiau konkrečios informacijos apie A. Jakšto ir jo bendrininkų ryšius su tais pačiais kirgizais, o 2014-aisiais pareigūnų rankose jau buvo ir dviejų A. Jakšto bendraminčių ir bendražygių – marijampoliečių Martyno R. (35 m.) ir Eduardo J. (35 m.), anot jų pačių, geranoriškai duoti parodymai prieš savo lyderį A. Jakštą dėl disponavimo dideliu ir labai dideliu heroino kiekiu 2009-ųjų pabaigoje, užmezgus ryšį su minėtais kirgizais. Beje, bylos duomenimis, tas ryšys buvo nešvarus ir nesąžiningas iš Jakštų pusės, nes, sužinojus, kad kirgizai nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, o yra tik paprasti „tralistai“ – ilgųjų reisų vairuotojai, atvykdavę į Lietuvą įsigyti naudotų lengvųjų automobilių, buvo nutarta kirgizus, heroino pardavėjus, „išdurti“ – neatsiskaityti už įgytą prekę ir grėsmingai pavaryti juos gimtinės link. Greičiausiai tai vėliau paskatino kirgizus, įkalintus Lietuvoje, taip pat bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir išduoti A. Jakštą.

Taip maždaug 7 metus po paskutiniojo teistumo laisvėje gyvenęs A. Jakštas 2014-ųjų gegužės pradžioje buvo suimtas, o ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu heroino kiekiu įsivažiavo sparčiau.

Už grotų A. Jakštas išlaikytas iki pat Kauno apygardos teismo nuosprendžio, kuriuo, kaip minėta, neseniai nuteistas kalėti 11 metų. Taigi šeštąjį kartą Lietuvoje nuteistas nusikaltėlių „autoritetas“ į laisvę turėtų išeiti 2025-aisiais (skaičiuojama nuo suėmimo dar iki teismo), būdamas jau 61-erių metų. Žinoma, jeigu aukštesniosios pakopos teismai nenuspręs kitaip, nes pats A. Jakštas kaltę kategoriškai neigia – esą net nesupranta, už ką nuteistas, ir tikina, kad buvo tik apkalbėtas, apšmeižtas savo buvusių draugų, įjunkusių į narkotikus.

Kaltę neigia visi trys

Savo kaltės toje pačioje disponavimo heroinu byloje nepripažino ir kartu su savo lyderiu dabar nuteisti du jam seniai ištikimi Jakštai – marijampoliečiai Mindaugas Svitojus (37 m.) ir Ričardas Gruodis (39 m.), vedę, šeimas turintys vyrai, anksčiau jau ne kartą teisti: M. Svitojus – dabar jau 5 kartus (už reketą, chuliganišką elgesį, itin stambias vagystes ir pan.), R. Gruodis – 4 (daugiausia už vagystes). Beje, abu šie Jakštai šių metų vasarį Kauno apygardos teismo nuosprendžiu buvo nuteisti kalėti atitinkamai 8 ir 6,5 metų už virtinę stambių ir įžūlių vagysčių su bendrininkais Marijampolėje ir jos krašte, kai turtingus gyventojus sugebėjo netrukdomi šiurpinti net porą metų. Jie buvo subūrę nusikalstamą grupuotę stambioms vagystėms jau po to, kai kartu su A. Jakštu disponavo heroinu iš kirgizų, – praėjus pusantrų metų. Tad galima manyti, kad vyrai tyliai palaukė, kaip policijos pareigūnai reaguos į reikalus su kirgizų narkotikais, o kadangi ilgai buvo tyla, tad bedarbiai nusikaltėliai pralobti sumanė kitokiu būdu.

Byloje dėl narkotikų A. Jakšto parankiniai dabar nuteisti irgi ilgai kalėti: M. Svitojus – 10,5 metų, o R. Gruodis – 10 metų. Tokios bausmės jiems paskirtos už neteisėtą disponavimą labai dideliu heroino kiekiu ir už tai, kad šis nusikaltimas įvykdytas dalyvaujant organizuotoje grupėje, kurios lyderiu pripažintas A. Jakštas.

Beje, nuteistas A. Jakštas tuo pačiu teismo nuosprendžiu dar įpareigotas „atiduoti“ beveik 14 500 eurų valstybei – tai yra konfiskuotina iš nuteistojo tokia suma pinigų, nes reikėtų konfiskuoti už narkotikus įsigytą butą, tačiau šis jau buvo parduotas kitam savininkui. Todėl nuspręsta konfiskuoti to buto vertės dydžio sumą.

Heroinas prie kelmo

Teismas, nagrinėdamas vadinamąją kirgizų heroino bylą, nustatė, kad 2009 metais 3 kirgizai, važinėdami į Lietuvą dėl naudotų automobilių, pradėjo kartu slapta vežiotis ir heroino. Jį paslėpdavo automobilvežio gesintuve, o Lietuvoje susitikdavo su Kirgizijos piliečiu Viktoru D. ir jo turimais kanalais savo prekę pelningai parduodavo. Vėliau Viktoras D. tapo teisėsaugininkų taikiniu, todėl 3 kirgizai, suvokę, kad su juo bendradarbiauti pavojinga, heroino pirkėjų ieškojo jau patys. Taip jie susipažino su vienu klaipėdiečiu, o paskui ir su marijampoliečiu A. Jakštu. Šis tuo metu dirbo autoservise Marijampolėje kartu su grupe savo garbintojų – kiek jaunesnių Jakštų, tad užsieniečiams susitikti su juo buvo paprasta – juk ir dėl nupirktų naudotų automobilių atsirasdavę reikalų su autoservisų meistrais.

Šio ryšio dėka ir buvo sutarta susitikti kur nors atokiau kirgizams ir A. Jakštui. Jau ne dėl automobilių remonto, o dėl heroino.

Kaip minėta, pats A. Jakštas ir jo abu ištikimieji bendrininkai, nuteisti kartu, tokias aplinkybes neigė ir vadino tai paistalais, tačiau teismas vadovavosi savo lyderį išduoti nusprendusių, todėl dabar jau tik buvusių jo draugų parodymais, sutampančiais su kirgizų liudijimu, taip pat kita bylos medžiaga, gauta legaliai slapta sekant kelis Jakštus (šifruojant jų pokalbius telefonu ir trumpąsias SMS žinutes).

Pirmas susitikimas įvyko 2009-ųjų lapkričio 12-ąją Gudelių kaime (Kazlų Rūdos sav.) esančioje kavinėje „Gudelių karčiama“. Tai daugeliui pravažiuojančiųjų gerai žinoma užeiga prie pat Marijampolės–Kauno kelio. Su atvykusiais kirgizais susitiko pats A. Jakštas ir keli jo žmonės. Buvo sutarta dėl heroino. Nutarta, kad pirmiausia Jakštai gaus mėginį, o po to ir visą norimą kiekį. Kirgizai teigė atsivežę iš savo gimtinės iki 7 kilogramų heroino.

Taip pat buvo nutarta, kad heroinas kirgizų bus padedamas sutartu laiku ir sutartoje vietoje – vienoje užsieniečiams vairuotojams gerai žinomoje automobilių stovėjimo aikštelėje, irgi tarp Marijampolės ir Kauno, netoli Gudelių. Prekė neturėjo būti perduodama iš pardavėjų rankų į pirkėjų rankas betarpiškai – heroiną reikėta padėti prie konkretaus kelmo. Viskas kirgizams buvo parodyta, kur ir kaip. Nutarta, kad „gėrį“, paliktą prie kelmo, paimsiąs Eduardas J., dešinioji A. Jakšto ranka, kaip jį vadino kirgizai.

Kirgizai įkliuvo

Praėjus kelioms dienos po pažinties „Gudelių karčiamoje“, 3 kirgizai – Ulanas A., Ulanas I. ir Azamatas M. – sutartoje vietoje, prie kelmo, paliko pirmąjį paketą su heroinu. Palaukę ir iš toliau pamatę, kad Jakštai paketą pasiėmė, kirgizai buvo ramūs.

Tokių pasimatymų prie kelmo buvo trys.

Kirgizai, po antrojo karto nebegavę pinigų iš Jakštų, vėl nuvyko į autoservisą Marijampolėje. Sužinota, kad heroinas esąs prastos kokybės. Nutarta jį grąžinti prie to paties kelmo ir gauti geresnio, kokybiškesnio. Tuo metu A. Jakštas savo bendrams jau pasakė, kad su kirgizais už heroiną visai neatsiskaitysiąs – esą reikia liepti jiems dingti ir taip užbaigti užmegztą ryšį. Taip ir buvo padaryta – paskutinį kartą į automobilių stovėjimo aikštelę pamiškėje nuvyko nemenka grupė Jakštų automobilių – jie vien savo dalyvavimu (esą per 30 žmonių) turėjo iškart pašiurpinti tris kirgizus, siunčiamus tučtuojau nešdintis. Šie ir dėl to, ir dėl likusios skolos, žinoma, nesikreipė į policiją, nes puikiai suprato, kad patys darė nusikaltimą.

Bet tie patys kirgizai savo „verslą“ Lietuvoje vystė toliau – jie turėjo realizuoti ir Jakštų grąžintą neva prastos kokybės heroiną, norėjo ir daugiau jo parduoti. Tik visai netrukus kirgizai su įkalčiais įkliuvo Lietuvos policijos pareigūnams, tad jų „verslas“ buvo nutrauktas.

Bylos „aritmetika“

O dėl kirgizų heroino, perduoto būtent Jakštams, dabar teismo nustatyta, kad per tris kartus (per 3 savaites) Jakštai iš kirgizų (nuo kelmo pamiškėje) įsigijo per 2480 gramų birios medžiagos, kurios sudėtyje buvo per 230 gramų heroino. O jau ir 10 gramų šios medžiagos yra labai didelis kiekis. Už disponavimą narkotikais tokiu kiekiu baudžiamieji įstatymai baudžia griežtai – laisvės atėmimu nuo 10 iki 15 metų.

Dar galima pridurti, kad su kirgizais buvo sutarta, jog už gramą heroino Jakštai mokės jiems 20 JAV dolerių, už kilogramą – 25 000–30 000 JAV dolerių. Bet Jakštai liko skolingi narkotikų pardavėjams 20 000 JAV dolerių.

Taip pat nustatyta, kad dalį iš kirgizų gauto heroino A. Jakštas pardavė savo pažįstamai čigonei marijampolietei Rūtai B. (46 m.), tik ne už pinigus, o už šios moters šeimos, turinčios neįgalų sūnų, butą. Šeima buvo priversta išsikraustyti į nuomojamą būstą, o jos turėtas butas buvo įgytas buvusios A. Jakšto uošvės vardu ir vėliau įformintas A. Jakšto sūnaus Elvio vardu. Po kurio laiko butas buvo perparduotas jau už didesnę kainą. Minėta čigonė, per A. Jakštą disponavusi labai dideliu kiekiu heroino, turėtų būti teisiama vėliau.

„Pasiklydęs gyvenime“

Jau minėta, kad savo lyderį A. Jakštą šioje kirgizų heroino byloje „nuskandino“ jo dešiniąja ranka laikytas Eduardas J., kirgizų vadintas Ediku, ir išvykose dėl heroino taip pat dalyvaudavęs Martynas R. Abu tikino galiausiai nusprendę bendradarbiauti su teisėsaugininkais, nes pavargę gyventi „nuo teismo iki teismo“. Tuo metu jie kaip tik buvo „zonoje“.

Marijampolės policijai daugybę metų labai gerai žinomas Edikas, nuo 16 metų teistas jau 11 kartų, yra chuliganas ir vagis. Pareigūnai jį jau seniai vadina Jakštų gaujos nariu. Juos abu ilgai siejo artima draugystė ir bendri reikalai, sportas, o 2010-aisiais Eduardas J. netgi buvo A. Jakšto antrosios santuokos pagrindinis liudytojas.

Vėliau šių vyrų draugystė pradėjo blėsti. Anot A. Jakšto, dėl to, kad Eduardas J., anksčiau būdavęs kategoriškai prieš narkotikus, pats pradėjo juos vartoti. Būtent dėl šios priklausomybės A. Jakštas ragino teisėsaugininkus netikėti esą šio narkomano paistalais prieš jį byloje dėl heroino. Bet teismas gavo duomenų, kad narkotikų vartojimas Eduardo J. gyvenime – jau praeitis. Jų Jakštinis vartodavęs tik 2011 metais, kai kalėjo Alytaus pataisos namuose ir dėl to prisidarė skolų, bet iš jų išlipti padėję artimieji.

Pats Edikas tikino nutaręs liudyti tiesą kirgizų byloje dėl to, kad pagaliau supratęs, jog yra „pasiklydęs gyvenime, apsispręsti padėjusi ir šeima“.

Išgarsintas šaulys

Kitas A. Jakšto „išdavikas“ – Martynas R. Jis anksčiau teistas 7 kartus ir šiuo metu atlieka 10,5 metų nelaisvės bausmę už tai, kad 2012-ųjų birželį su bendrais chuliganiškai, būdamas piktas ant kelių vyrų, apšaudė jų namą prie Marijampolės ir taip nužudė name buvusią merginą bei sužalojo moterį. Martynas irgi labai susijęs su kvaišalais – ilgai pats jiems vergavo (anot paties, iki 2012-ųjų). Todėl A. Jakštas vėl tikino, kad liudijimas prieš jį – tai narkomano šmeižtas, siekiant švelnesnės bausmės už nušautą merginą. Bet juk, anot teismo, nuosprendis dėl tų šaudymų jau įsiteisėjęs, tad savo nuoširdžiu liudijimu Martynas R. negalėjo tikėtis jokios geresnės kalinio dalios sau.

Kita vertus, juk ir kiti liudytojai, kalbėję A. Jakšto ir jo bendrininkų naudai, anot teismo, yra vienaip ar kitaip susiję su narkotikais ir jų vartojimu, tačiau jų parodymai teisiamiesiems buvo reikalingi ir naudingi – kai kurie tokie liudytojai į teismą buvo pakviesti kaltinamųjų iniciatyva.

Taigi ir Eduardas J., ir Martynas R. taip pat buvo kaltinami kirgizų heroino byloje, tačiau dėl to, kad jie nuoširdžiai padėjo teisėsaugininkams nustatyti tikrąją tiesą apie organizuotos grupės narių padarytus nusikaltimus, tyrimas jų atžvilgiu buvo nutrauktas dar iki teismo.

Įtraukė ir savo sūnų

Teisiamųjų suole šalia M. Svitojaus, R. Gruodžio ir A. Jakšto, savo tėvo, nesėdėjo ir Elvis Jakštas (26 m.). Jis, bylos duomenimis, taip pat dalyvaudavęs Jakštų reikaluose dėl kirgizų narkotikų. Tyrimas jo atžvilgiu buvo nutrauktas dėl to, kad vaikinas staiga 2013-ųjų liepą mirė Ispanijoje. Artimųjų teigimu, jį pakirto netikėtas sveikatos pablogėjimas. Mirusysis buvo parvežtas palaidoti į savo gimtąją Marijampolę. Garsiojo A. Jakšto sūnus irgi buvo jau teistas ir kalėjęs.

Beje, kirgizų heroino byloje taip pat yra duomenų, kad, A. Jakštui supratus, jog teisėsaugininkai turi neginčijamų įrodymų dėl Jakštų kaltės, buvo nutarta griebtis paskutiniojo šiaudo – esą pačiu blogiausiu atveju pateikti tyrėjams versiją, kad sandėryje dėl narkotikų su kirgizais dalyvavęs ne A. Jakštas, o jo sūnus (šis tuo metu jau buvo miręs)...

Šioje byloje teisiamojo dalios išvengė dar ir marijampolietis Tomas P., nes dar iki teismo tyrėjai nustatė pritrūkę jo kaltės įrodymų.

Nusikaltėlio „karjera“

Ar dabar, A. Jakštui ir aktyviausiems bei ištikimiausiems jo pagalbininkams atsidūrus už grotų, Marijampolės policijos pareigūnai turės mažiau darbo dėl Jakštų darbelių, galima tik spėlioti. Teisėsaugininkai labai norėtų, kad nuo 1993-iųjų aktyviai veikusi nusikalstama grupuotė jau būtų tik primiršta kriminalinio pasaulio istorija.

Jakštai, vadovaujami A. Jakšto, kuris buvo ryškus gaujos lyderis ir bendraudavo su kitų miestų organizuotomis grupėmis bei turėdavo nusikalstamų ryšių užsienyje, nuo pradžių užsiėmė turto prievartavimu, kaip buvo labai madinga Lietuvoje 1990–1996-aisiais, plėšimais, vagystėmis, vėliau – kontrabanda, sukčiavimu, narkotikų platinimu. Viskuo, kas neša greitą ir gerą pelną.

Pats A. Jakštas, kadaise įgijęs vidurinį išsilavinimą, sukūręs šeimą, pirmą kartą teisiamųjų suole už chuliganišką elgesį atsidūrė 1989-aisias, bet už grotų dar nepateko. Po to vėl už chuliganizmą buvo teisiamas po metų. Po 5 metų – jau ir už turto prievartavimą, reketuojant verslininkus. Dar vėliau A. Jakštas vėl Marijampolėje pasižymėjo kaip chuliganas, o paskui išvyko į užsienį, kur irgi greitai įkliuvo. Tik po to Jakštų lyderis sugebėjo ne vienus metus gyventi nebeįkliūdamas – iki tol, kol jau nebenuslopino savo apetito, susipažinęs su minėtais kirgizais.

Beje, A. Jakštas teisme neneigė bendravęs su tais kirgizais, bet esą tik dėl to, kad jie buvę kažkieno apgauti, nuskriausti, o jį susiradę dėl pagalbos. Mat Marijampolėje seniai sklando gandai, kad nukentėję žmonės neretai pirmiausia, ieškodami teisybės, kreipiasi ne į policiją, o į nusikalstamo pasaulio lyderius – pavyzdžiui, dėl pavogtų automobilių ir panašiai.

Irena ZUBRICKIENĖ