Iki 2013-ųjų vasario kurį laiką Jonavos rajone gyvenęs latvis Edgaras Baltinis (48 m.) savo gimtinės nebematys dar ilgai. Jau ketverius metus jis gyvena už grotų Lietuvoje, nes 2013-ųjų vasarį nužudė vyrą Jonavos rajone. Negana to, ir už grotų atsidūręs žudikas nelinkęs gyventi ramiai – 2015-aisiais jis Marijampolės pataisos namuose nužudė dar vieną vyrą. Neseniai teismas nusprendė, kad latvis į laisvę turėtų išeiti tik po 25 metų.

Nuosprendžio skaičiai

Šis 25 metų terminas už grotų latviui E. Baltiniui pasibaigs 2040 metais, kai dukart žudikas „zonoje“ bus sutikęs jau tris savo jubiliejus (50 m., 60 m., 70 m.) ir jau įkopęs į aštuntąją dešimtį. Vilties kalėti trumpiau dar negesina galimybė išgirsti švelnesnį nuosprendį apeliacinės instancijos teisme arba sulaukti malonės.

Kita vertus, du žmones nužudęs E. Baltinis vertas ir įkalinimo iki gyvos galvos bausmės. Tokią teismas jam galbūt būtų paskyręs, jeigu abu nužudymai būtų įvykdyti tuo pačiu metu. Latvis žudė spontaniškai ir lengvabūdiškai elgdamasis – be jokios labai rimtos priežasties, apimtas staigaus įtūžio, o tokių situacijų bene kiekvieno žmogaus gyvenime būna juk neretai. Todėl po antro nužudymo Kauno apygardos teismas nustatė, kad E. Baltinis yra pavojingas visuomenei, ir suteikė jam pavojingo recidyvisto „titulą“.

Baltinis 2015-ųjų lapkritį, kalėdamas Marijampolės pataisos namuose (PN), nužudė kitą kalinį – Artūrą B. (41 m.). Už šį nusikaltimą teismas paskyrė žudikui 14 metų nelaisvės bausmę.

O į Marijampolės PN šis latvis buvo patekęs po to paties teismo nuosprendžio, kuriuo E. Baltinis 2014-ųjų gruodį buvo nuteistas kalėti už kito vyro (61 m.) nužudymą 2013-ųjų vasarį laisvėje, Jonavos rajone. Tuokart teismas žudikui skyrė 16 metų nelaisvės bausmę.

Dabar, po antro nužudymo, abi bausmės subendrintos, tad ir susidarė 25 metų kalinimo bausmė, kurią nuteistasis pirmuosius penkerius metus turi atlikti kalėjime, o likusią bausmės dalį – jau lengvesnėmis kalinimo sąlygomis, tai yra pataisos namuose.

Be laisvės atėmimo, žudikas teismo dar įpareigotas atlyginti nužudyto kalinio seseriai turtinę ir moralinę žalą – beveik 21 250 eurų.

Latvis E. Baltinis Lietuvoje per keletą metų nužudė du lietuvius (Policijos nuotr.)

Išpuolis prieš šeimą

Kadaise vidurinį išsilavinimą Latvijoje įgijusiam, šeimą turėjusiam, bet vėliau našliu tapusiam E. Baltiniui du nužudymai Lietuvoje nebuvo pirmieji jo padaryti nusikaltimai. Vyras jau buvo teistas Rygoje, kur teismas paskyrė jam 2 metus kalėti, taip pat 3 metų nelaisvės bausme buvo nuteistas ir Sankt Peterburge (Rusija). Po šios bausmės laisvėje latvis gyveno tik pusketvirtų metų, o tada, būdamas girtas, tapo žudiku Jonavos rajone, Užusalių kaime, kuriame tuo metu gyveno.

Tuokart girtas E. Baltinis nesugebėjo kitaip išspręsti staiga kilusio konflikto – tik kirviu. Juo latvis smogė savo priešininkui (61 m.) mažiausiai 29 kartus į įvairias kūno vietas. Nelaimėlis nuo patirtų sužalojimų iškart mirė.

Tuomet E. Baltinis dar skriaudė ir nužudytojo sugyventinę – įrėmė jai krūtinę atsuktuvo smaigalį. O kai moterį puolė ginti kartu buvusi jos mažametė dukra, žudikas mergaitę stipriai pastūmė rankomis, ji nugriuvo ant grindų. Dar neatsikvošėjęs E. Baltinis tampė mažametę už plaukų ir keliskart smogė jai ranka. Galiausiai parvertė ir moterį, ir jos dukrą ant lovos ir, laikydamas jas prispaustas, atsuktuvu sudavė mažiausiai 6 kartus moteriai į pilvą, kaklą ir krūtinę, o mažametei lipniąja juosta surišo rankas, užklijavo burną ir reikalavo gerti alkoholio, įrėmė atsuktuvo smaigalį į krūtinę.

Pavargęs lieti smurtą ir kiek atgavęs sveiką nuovoką, E. Baltinis išeidamas pagrobė nukentėjusiųjų mobiliuosius telefonus ir spruko.

Bėglys buvo surastas kitą dieną gretimame kaime. Nuo tada jis – „zonos“ gyventojas.

Po žiauraus nužudymo Jonavos rajone latvis buvo nuteistas už tai, taip pat už nežymų mažametės sveikatos sutrikdymą ir atvirą svetimo turto pagrobimą.

Norėjo į kitą „zoną“

Nuteistas žudikas buvo įkalintas Marijampolės PN. Čia po kurio laiko jis pradėjo dirbti kirpėju, per dienas tvarkydavosi tam skirtoje patalpoje. Greta – ir siuvėjo patalpa tose pačiose ūkio patalpose „zonoje“. Čia dirbo kalinys Artūras B. (41 m.), klaipėdietis. Vyrai vienas kitą pažinojo neblogai, pabendraudavo.

Sunku pasakyti, ar latvis tik nebuvo iš anksto suplanavęs siuvėją, kuris kasdien už grotų būdavo bene arčiausiai jo, nužudyti – vien dėl to, kad, tapęs įtariamuoju, būtų išvežtas į kitą kalinimo įstaigą. Juk ilga nelaisvės bausme nuteisti kaliniai neretai veržiasi iš įprastos vietos, kad pajudėtų, įveiktų nuobodulį, galų gale – dingtų iš įkyrėjusių tų pačių veidų aplinkos. Juolab kad siuvėjo nužudymo byloje vienas kalinys liudijo anksčiau girdėjęs, jog latvis buvo kalbėjęs apie kitą „zoną“, planavęs padaryti kokį nors nusikaltimą ir šitaip ištrūkti iš Marijampolės PN. O kitas kalinys, tuo metu dirbęs „zonoje“ suvirintoju, liudijo, kad lemtingąją dieną E. Baltinis buvo atėjęs pas jį pasiskolinti plaktuko – esą tik vinį įkalsiąs. Vėliau tuo plaktuku buvo nužudytas siuvėjas Artūras B.

Be to, E. Baltinis, nužudęs kalinį, tuoj pat susikrovė savo asmeninius daiktus į du krepšius ir pats prisistatė „zonos“ pareigūnams, pasakė, ką padaręs. Tuomet laukė, kol su savo krepšiais bus išvežtas iš Marijampolės PN į Lukiškes. Visos šios detalės ir perša mintį, kad nusikaltimas siuvėjo patalpoje buvo iš anksto apgalvotas, jam ruoštasi.

Kirpėjas prieš siuvėją

Tačiau pats E. Baltinis ir po nusikaltimo, ir teisme tikino, kad viskas įvykę neplanuotai – staiga. Anot latvio, tą dieną siuvėjas Artūras B. jo, kirpėjo, paprašęs paskolinti plaukų kirpimo mašinėlę. Sakęs, kad labai greitai grąžinsiąs. Bet po kelių valandų siuvėjas paaiškinęs latviui, kad mašinėlę esą kažkas pavogęs. E. Baltinis tokia versija nepatikėjęs ir įtūžęs.

Staiga kilęs ginčas tuoj pat perpildęs latvio kantrybės taurę. Esą labiausiai latvį užgavę siuvėjo įžeidūs žodžiai latvio motinos ir kitų jo artimųjų adresu. Tuomet E. Baltinis griebęsis plaktuko...

Po egzekucijos, kurios detalių esą neprisimenąs, latvis nuėjo į savo patalpas, persirengė ir po kurio laiko sugrįžo pas siuvėją. Pamatęs jį gulintį be gyvybės ženklų, kruvina galva, iškart supratęs, kad tai – jo smūgių plaktuku rezultatas. Tuomet užrakinęs siuvyklos patalpas, parėjęs į savo pastogę, susirinkęs asmeninius daiktus ir patraukęs budinčių pareigūnų link. Prisipažinti.

Netrukus pareigūnai, apžiūrėję siuvyklą ir leisgyvį Artūrą B. joje, jau kalbėjosi su latviu apie siuvėjo sužalojimą ir pokalbį įrašė. E. Baltinio liudijimas beveik nepakito ir gerokai vėliau, jau teisme. Tik teisme vyras, ir toliau pripažindamas savo kaltę, ginčijo plaktuku smogęs Artūrui B. 5 kartus – esą iš tiesų tai dvigubai mažiau.

O sunkiai sužalotas Artūras B., dėl patirtų smūgių ištiktas komos, buvo išgabentas į ligoninę, tačiau po trijų dienų joje mirė.

Specialistai nustatė, kad du smūgiai metaliniu plaktuku Artūrui B. į galvą buvo mirtini, sulaužę galvos kaulus ir prišaukę kraujo išsiliejimą, o dar trimis smūgiais buvo sužalotos kitos nelaimėlio kūno vietos. Taip pat nustatyta, kad auka ir spardyta. Nelaimėlis net nesigynęs – vadinasi, latvio smūgiai jam buvę netikėti.

Nors latvis savo kaltės neneigė, tačiau tai dar patvirtino ir DNR tyrimai (buvo tiriamas plaktukas, abiejų vyrų drabužiai ir pan.).

Teismas, skirdamas E. Baltiniui 14 metų nelaisvės bausmę už kalinio nužudymą, pažymėjo, kad kaltinamasis tikslių nužudymo aplinkybių nenurodė, tikino praradęs atmintį. Tačiau teismas nutarė, kad tai – gynybinė kaltinamojo taktika.

Tėvažudžio likimas

Šioje nužudymo byloje dar reikia priminti, kad ir latvio nužudytas klaipėdietis Artūras B. Marijampolės PN kalėjo už nužudymą. Dar 2011-ųjų birželį jis namie, kilus tarpusavio konfliktui, spyriais ir rankų smūgiais sunkiai sužalojo savo tėvą (63 m.). Nelaimėlis po kurio laiko mirė. Įtariamas sūnus slapstėsi kelias savaites, girtavo, net nedalyvavo tėvo laidotuvėse, kol galiausiai buvo sulaikytas.

Teismas nustatė, kad žudiku Artūrą B. pavertė alkoholis. Būtent dėl girtavimo tėvas ir bardavęs sūnų – kildavę pykčiai. Ne kartą dėl to buvo kviečiami ir policininkai.

Teisiamas Artūras B. nebuvo linkęs pripažinti savo kaltę ir tikino, kad jis esą buvęs per silpnas nužudyti tėvą, o šis smurtą galėjęs patirti kur nors už savo namų sienų. Tačiau tokių duomenų tyrėjai nenustatė.

Artūras B. anksčiau jau buvo teistas 3 kartus, pastaruoju metu niekur oficialiai nedirbo, girtavo.

Po teismo nuosprendžio už tėvo nužudymą (15 metų kalėti) klaipėdietis į laisvę turėjo išeiti apie 2025-uosius. Tačiau kartu kalėjęs latvis E. Baltinis, nužudydamas klaipėdietį, jį iš „zonos“ „išleido“ gerokai anksčiau. Deja, amžinybėn.

Irena ZUBRICKIENĖ