Maisto, degalų, elektros, šildymo kainos kyla ne tik Lietuvoje, bet ir mūsų kaimyninėse šalyse. Tačiau kol vienos šalys trypčioja vietoje, Lenkija paruošė „antiinfliacinių“ priemonių paketą, kuriame numatomas ir tam tikrų mokesčių mažinimas. Jau nuo vasario pusei metų mūsų kaimynė užsimojo maisto produktams PVM tarifą sumažinti iki nulio, o degalams šis tarifas mažės nuo 23 iki 8 proc.

Mūsų smulkieji prekybininkai baiminasi, kad dalis pirkėjų dar entuziastiškiau keliaus anapus sienos. Šį kartą pildyti ne tik pirkinių krepšius, bet ir degalų bakus.

Dvi priežastys

Žemės ūkio kooperatyvo „Lietuviško ūkio kokybė“ vadovas Mindaugas Maciulevičius naujienas iš Lenkijos seka su nerimu. Pasak jo, lietuviai dar nepamiršę kelionių maršrutų į netolimojo užsienio prekybos centrus, o nuo vasario pigesnio maisto ieškančių „turistų“ gali būti dar daugiau nei įprastai. „Tai didelis akstinas gyventojams, nes pas mus PVM tarifas maisto produktams 21 proc., pas lenkus bus nulinis. Logiška, kad penktadaliu pigesnis maistas tikrai paskatins žmones  vykti už valstybės sienos apsipirkti. Negana to, pas mus brangsta elektra, dujos, degalai. Tai liečia ir smulkiuosius gamintojus, ūkininkus, kurie bus priversti bent simboliškai kelti kainas. O dabar toks stiprus spaudimas iš kaimynų tikrai daliai žmonių atneš nemažai neramių dienų dėl savo verslo“, – neabejoja M.Maciulevičius.

Be to, jei anksčiau lietuviai į Lenkijos prekybos tinklus plūdo dėl pigesnių maisto produktų, dabar prisidėjo dar vienas pretekstas – visai šalia už sienos bus ir pigesni degalai.

Nemes kelio dėl takelio

Devynis prekybos taškus keturiuose Lietuvos miestuose turinčio „Lietuviško ūkio kokybės“ kooperatyvo vadovas tikisi, kad jų pirkėjai lenkiškų kainų viliotiniu per daug nesusižavės. Pasak jo, ūkininkų turgeliuose lankosi išskirtinės, kokybiškos produkcijos gerbėjai, todėl viliamasi, kad pirkėjai „kelio dėl takelio nemes“.

„Mūsų ūkininkai gali didžiuotis natūralia produkcija, o štai lenkai nėra garsūs mažųjų gamintojų produktais. Jie daugiau orientuojasi į masinę gamybą. Jeigu jie turi gerų, kokybiškų gaminių, šie yra labai brangūs ir vykti ten dėl jų neapsimoka“, – lietuviškų produktų kokybę kaip pagrindinį kozirį prieš lenkišką asortimentą įvardija pašnekovas.

Dalinasi srautus

Nors mažieji mūsų gamintojai ir smulkieji ūkininkai tikisi geriausio, garsiai svarstoma ir apie potencialias netektis. Kaip žinia, mobilūs ūkininkų turgeliai dažniausiai įsikuria prie didžiųjų prekybos tinklų tam, kad būtų galima pasidalyti pirkėjų srautus. Taigi šiuo atveju aritmetika paprasta. Mažiau pirkėjų prekybos centruose – mažiau jų užsuks ir į turgavietes. „Labiau gąsdina tai, kad jei bus mažiau žmonių prekybos centruose, tai savo kailiu pajus ir su prekėmis atvykę ūkininkai, mažieji gamintojai“, – nežiūrėti pro pirštus į besiklostančią situaciją Lenkijoje ragina jis, nes tai tiesiogiai paveiks ir mūsų prekybininkus.

Jei anksčiau lietuviai į Lenkijos prekybos tinklus plūdo dėl pigesnių maisto produktų, dabar prisidėjo dar vienas pretekstas – visai šalia už sienos bus ir pigesni degalai.

Padovanos milijardą

Vidas Juodsnukis, Lietuvos šeimos ūkininkų sąjungos pirmininkas, sako besistengiantis neprarasti ūpo ir tikisi, kad lenkų mokestinės aplinkos pokyčiai iš esmės didelės įtakos mažiesiems ūkiams nepadarys. Jis primena, kad didžioji dalis smulkiųjų ūkininkų nėra PVM mokėtojai, todėl jiems vadinamasis Lenkijos klausimas iš esmės nėra labai aktualus. „Ar pirkėjai nesusivilios mažesnėmis kainomis? Mes šį kelią jau esame praėję. Noriu pabrėžti, kad lenkai sugeba užauginti pigesnę produkciją, nes jiems ir iki šiol galiojo lengvatinis tarifas, o štai mūsų stambiems daržovių ūkiams konkuruoti su jais sunku. Mažesnis PVM Lietuvoje tikrai praverstų. Neabejoju, kad Lenkijoje įsigaliojus nuliniam PVM tarifui mes, lietuviai, lenkų ūkininkams padovanosime apie milijardą eurų“, – preliminariai skaičiuoja V.Juodsnukis.

Kainos mažės

Ekonomistai viešojoje erdvėje jau spėjo suabejoti Lenkijos sprendimo nauda. Esą toks sprendimas skirtas pakelti esamos Vyriausybės reitingus, o pirkėjai naudos greičiausiai nepajus, taip jau atsitiko prieš dešimtmetį. Tačiau M.Maciulevičius laikosi nuomonės, kad sumažinus PVM tarifą prekybininkai nesiryžtų visą pelną pasilikti tik sau. „Netikiu, kad prekybininkai drįstų nesumažinti kainos galutiniam vartotojui, nes jiems svarbu apyvarta. Veikiant didelėje konkurencinėje aplinkoje pirkėjas pasirinks, kur jam labiausiai apsimoka pirkti“, – įsitikinęs M.Maciulevičius.

Masins ne maistas, o degalai

Kaip ateinančiam pusmečiui ruošis mūsų vietiniai prekybos centrai – nežinia. Lietuvos prekybos įmonių asociacijos direktorė Rūta Vainienė nedetalizavo, ar ruošiama skelbti daugiau akcijų, nuolaidų mūsų pirkėjams. Ji paaiškino, kad asociacija kainų politikos nekomentuoja, tai  atskirų prekybos tinklų reikalas.

Pašnekovė viliasi, kad labai žymaus maisto produktų kainų smukimo Lenkijoje neturėtų būti, mat ten ir iki šiol nemažai daliai maisto produktų galiojo lengvatinis – 5 proc. – PVM tarifas. „Lenkai jau kuris laikas ir taip turėjo lengvatinį tarifą maisto produktams. Manau, labiau suveiks tai, kad jie sumažino PVM tarifą degalams“, – apie tai, kad pirkėjus Lenkijoje labiau vilios pigesni degalai nei maistas, kalba R.Vainienė.

Grąžinti buvusį tarifą

Tuo metu Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacijos pirmininkę Zitą Sorokienę stebina tai, kad mūsų šalies Vyriausybė labai ramiai reaguoja į netrukus įvyksiančius mokesčių pertvarkos pokyčius už sienos. Jos nuomone, prasidėjus tikram brangymečiui, pats laikas peržiūrėti ne tik degalų, bet ir PVM tarifo mažinimo klausimus. „Atsibodo sena dainelė, kad sumažinus PVM, pagerėjimo žmonės nesulauks, esą viską „suvalgys“ verslas. Tai kvepia nepasitikėjimu pačiu verslu, manant, kad jis tik nori lobti. Galbūt pirmiausia verta pagalvoti apie anksčiau buvusio PVM tarifo grąžinimą. Nemanau, kad taip užsispyrusiai laikytis PVM nemažinimo pozicijos yra tikslinga. Situacija pasikeitė, todėl labai reikėtų, kad politikai atsisėstų ir kruopščiai suskaičiuotų, kokią naudą gautų žmonės ir šalies biudžetas priėmus tokį sprendimą. Jeigu lenkai šiuo sunkiu laikotarpiu priima tokius ryžtingus sprendimus, kodėl mes negalime to padaryti?“, – apie būtinybę ir Lietuvoje mažinti PVM tarifą būtiniausiems maisto produktams kalba Z.Sorokienė.

Šiuo metu Lietuvoje galioja bazinis 21 proc. PVM tarifas. Tačiau prieš kiek daugiau nei dešimt metų jis buvo trimis procentais mažesnis. 2008 m. gruodžio 23 d. Seimas nuo 18 proc. iki 19 proc. padidino PVM tarifą, reaguodamas į pasaulinės finansų krizės padarinius Lietuvos ekonomikai, jis įsigaliojo 2009 m. sausio 1 d. 2009 m. rugsėjo 1 d. PVM bazinį tarifą Seimas padidino nuo 19 iki 21 proc.

Seni įpročiai nesikeičia

„Jau seniau žmonės kalbėjo, kad lenkai turi mūsų valdžiai pastatyti paminklą, nes jie labai prisideda prie to, kad kiltų jų ekonomika. Tai iš dalies tiesa“, – ironizavo Z.Sorokienė.

Ne be reikalo sakoma, kad kiekviename juoke yra krislas tiesos. Peržvelgus socialinių tinklų grupes, skelbimų portalus, iš tiesų matyti išaugęs susidomėjimas kelionėms į Lenkiją. Įvairūs pavežėjai automobiliais, mikroautobusais, autobusais kviečia keliauti grupėmis į Lenkiją. Vieni siūlo ir priekabų nuomos paslaugas.

„Niekam nėra paslaptis, kad Lenkijoje prekių kainos yra gerokai mažesnės nei Lietuvoje. Lenkijos Vyriausybė priėmė nutarimą pusmečiui naikinti 21 proc. PVM mokestį maisto produktams. Tai reiškia, kad ir taip pigūs produktai tampa dar pigesniais. Mes siūlome pasinaudoti mūsų teikiama paslauga ir nuo sausio 29 dienos vykti mūsų autobusais iš Vilniaus ir Kauno autobusų stočių apsipirkti į Suvalkuose (Lenkija) esantį didžiulį prekybos centrą PLAZA“, – internete potencialius mažų kainų „medžiotojus“ vilioja kelionių į Lenkiją organizatoriumi ir gidu prisistatęs vyriškis.

Socialiniuose tinkluose netrūksta ir daugiau skelbimų. Susisiekus vienu iš nurodytų telefono numeriu, atsiliepė jaunas vyras. Jis sakė renkantis nedideles, iki trijų, penkių žmonių grupes apsipirkimams Lenkijoje.

„Žmonės vyksta ir po vieną, kiti kviečiasi kaimynus, gimines. Labai dažnai prašo paimti ir priekabą, nes nori pirkti ne tik maisto, bet ir baldus. Kelionės kaina vienam žmogui 40 eurų, jei reikalinga priekaba – kelionė žmogui atsieina 50 eurų“, – pasakoja vardo nenorėjęs atskleisti pavežėjas į Lenkiją.

Pasak jo, prieš Naujuosius metus pasklidus žiniai, kad Lenkija planuoja įvesti nulinį PVM tarifą maisto prekėms, klientų susidomėjimas „ekskursijomis“ po prekybos centrus dar labiau išaugo.  

Kiek daugiau skambučių dėl kelionių autobusais į prekybos centrus Lenkijoje sulaukia ir kelionių agentūra „Atntravel“. Tiesa, jos vadovas pasakoja, kad reisų nebeorganizuoja, nes nepavyksta surinkti didesnių grupių. „Aš manau, kad į Lenkiją labiau vyksta netoli pasienio gyvenantys žmonės. Jie iš to ir gyvena. Mums keliauti reikia iš Vilniaus, kelionė ilgesnė, ji labiau vargina. Tačiau tikrai girdėjau, kad žmonės į Lenkiją vyksta ir iš Estijos“, – sostinėje didelio susidomėjimo kelionėmis į Lenkiją sako nejaučiantis kelionių agentūros direktorius Vladimir Zibrov.