Jau ne tik Aukštaitijos krašto žemdirbiai, bet ir Suvalkijos lygumose ūkininkaujantys žmonės prakalbo apie žemės ūkio ekstremalią padėtį. Navasodų kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkų brolių Pauliaus ir Ąžuolo Gvazdaičių šių metų viltis sujaukė beveik be atokvėpio lijęs lietus, – jis sunaikino gausų žirnių derlių dideliuose plotuose. Nuostoliai siekia 50 tūkst. eurų.

Užarė 60 ha

Abu broliai dirba savęs negailėdami. Paulius teigė, kad oficialiai jiedu su broliu jau nėra jaunieji ūkininkai, nes savuose ūkiuose triūsia 8–9 metus, o jaunuoju gali būti ūkininkaujantis ne ilgiau kaip 5 metus. Beje, broliai kartu 2011 metais dalyvavo viename televizijos projektų, kur ūkininkai ieškojo žmonų. Tačiau Paulius iki šiol viengungis, o Ąžuolas jau sukūręs šeimą, bet be televizijos projekto pagalbos.

Prakalbus apie šių metų javapjūtę, 27 metų ūkininkas P.Gvazdaitis neneigė, kad padėtis tragiška. Pokalbio dieną, nors lauke silpnai lijo, jis pradėjo lėkščiuoti bei aparti 60 ha nenuimtų žirnių lauką. Iš viso abu broliai savuose ūkiuose šiemet žirnių augino 90 ha, iš jų nukulti jiems pavyko vos 30 ha žirnių. „Kiek gamta leido, tiek pasiėmėm, prigraibėme iš 30 ha“, – nuostolingą žirnių kūlimą prisiminė ūkininkas.

Jaunesniojo brolio Pauliaus teigimu, jie patys klaidų lyg ir nepadarė, žirnių auginimo patirties tikrai turi, juos augina ne vienus metus. Tačiau dviem savaitėmis vėlavęs, itin šlapias pavasaris labai nutolino sėjos darbus, o paskiau ir derliaus ėmimą. Broliai ūkyje yra įsirengę vaizdo kameras, kurios užfiksavo, kaip rugpjūčio 19 dieną pradėjo kulti žirnius.

Nors vienas kitas žirnis ankštyse dar buvo žalias, ilgiau nelaukė, – žirniai jau buvo beveik sunokę. Tačiau pirmąją žirniapjūtės dieną pradėjo lyti ir beveik nenustojo.

Šiemet žirniai Gvazdaičių ūkyje byrėjo gana neblogai – kūlė virš 5 tonų iš hektaro. „Visi, kas buvo atvažiavę pažiūrėti laukų, pavydėjo mums, sakė: „Va čia tai žirniai, retai kur tokie derlingi užauga.“ Bet buvo, kaip buvo“, – atsidusdamas kalbėjo ūkininkas.

Jis analizavo, kodėl jiems nepasisekė su žirniais. Žino, kad kai kurie ūkininkai šiemet žirnių nokimą paskubino purkšdami laukus desikantais. Tačiau Paulius su Ąžuolu šios minties kategoriškai atsisakė. Tie, kurie purškė, nusikūlė – nupurkšti žirniai per tris dienas išdžiūvo.

Ardamas žirnių lauką ūkininkas su žirnių derliaus praradimu jau buvo susitaikęs. Sunkiausia abiem broliams buvo rugpjūčio mėnesį. Po poros savaičių lietingo laikotarpio žirniai vis labiau linko prie žemės, kol visai sukrito. Ant žemės sugulusių žirnių neiškulsi, dar pabandė graibyti, bet vos kelias tonas nukūlė, bet ir juose buvo 25 proc. drėgmės – net patys neišbyrėjo.

„Sunkūs metai visiems, ne tik mums. Jei pusę žirnių būtume nusikūlę, kokius 50 ha, jau būtume patenkinti, nes derlingumas buvo labai geras“, – apgailestavo šeimininkas.

Broliai Paulius (kairėje) ir Ąžuolas (dešinėje), įsigydami angarą, grūdų talpyklas, valomąją ir džiovyklą įsipareigojo bankui, bet net sapne nesapnavo, kad bus tokie sudėtingi metai. Gvazdaičių ūkio nuotr.

Gyvena taupiai 

Gvazdaičiams šiemet neteks išbandyti ir itin lauktos modernios džiovyklos, nors džiovyklos bokštų montavimo darbai jau baigiami. „Šiemet nepajusime to efekto, to malonumo. Jau net neskubame. Nėra ką laukuose kulti ir ką džiovinti“, – sakė apgailestaudamas ūkininkas.

Pasak ūkio šeimininko, jie su broliu šiais metais stengėsi, dirbo abu nuo aušros iki sutemų, vienbalsiai nusprendė pataupyti ir bokštų pamatus suręsti patys. Darbo buvo daugybė. „Pirmą kartą darydamas gauni gerą pamoką. Bet tokius objektus, kaip angaras, bokštai, džiovykla kartą gyvenime stataisi. Jau ir mes turėsime patirties, bet jos mums nereikės“, – apie pastangas taupyti pasakojo Paulius.

Be žirnių, šiemet broliai Gvazdaičiai augino žieminius kviečius, rapsus. Šias kultūras pavyko laiku nuimti, derlius – vos ne rekordinis. Nusikūlę kviečius, iš karto ėmėsi žirnių, bet tinkamo oro jau nebuvo.

29-erių Ąžuolas ir 27-erių Paulius per abu ūkius dirba 170 ha žemės, iš kurios pusė nuosavos, pusė – nuomojamos. Visus darbus planuoja abu, o pagal darbų apimtį jiems reikėtų dviejų pagalbininkų. Tačiau jų nesamdo, nes taip sutaupydami pinigų ūkiui modernizuoti. „Visas pajamas investuojame, o patys labai taupiai gyvename, neišlaidaujame“, – paaiškino Paulius, ir pridūrė, kad samdydami žmones ir mokėdami jiems atlyginimus negalėtų taip sparčiai modernizuoti savų ūkių.

Jis sakė, kad rugsėjo antroje pusėje dar bandys pasisėti žieminių kviečių, nes ir jų sėja šiemet komplikuota. „Vis sinoptikai lietų praneša, nežinia, kaip juos reikės pasėti. Traktoriumi per vandenį važiuoju, buksuoju ir ariu. Jau negalime sau leisti ilgiau laukti“, – rudens darbus skubino Paulius.

Paulius Gvazdaitis parodė sukritusių, iš ankščių išbyrėjusių žirnių lauką, kuriame dar sugraibė, ką galėjo. Gvazdaičių ūkio nuotr.

Ekstremali padėtis

Kai vyriausiajam sūnui Ąžuolui sukako 18 metų, jam tėtis Algirdas Gvazdaitis perdavė pusę savo ūkio žemės, o po metų, kai pilnametystės sulaukė Paulius – likusią pusę, ir pats iš ūkininkavimo pasitraukė. Trečiam, jauniausiam sūnui nebeliko žemės, nors ir jis prisirišęs prie ūkio. „Maksimalią paramą gali paimti, kai 40 ha turi, tai tėtis mums abiem su broliu po tiek žemės ir perdavė“, – pasakojo Paulius, neneigdamas, kad šiek tiek plotus praplėtė.

Ūkininkas tikino, kad dabar jų ateities planai – kaip išgyventi. Pernai Gvazdaičių ūkiuose žiemkenčiai iššalo. Pavasarį persėjo vasarinėmis kultūromis, bet jų – mažesnis derlius. Be to, pernai gamta nedavė visų vasarinių grūdinių kultūrų laiku nusikulti, todėl grūdai buvo tik kaip pašariniai, dalis – sudygo. Už tokius grūdus supirkėjai siūlė menkesnę kainą. Broliai atsigriebti tikėjosi šiais metais.

Gvazdaičiai savo ūkio padėtį vadina ekstremalia, tačiau ją aptarę su Marijampolės savivaldybės ūkininkų sąjungos vadovu Sigučiu Jundulu, junta, kad kol kas šalies valdžiai ūkininkų nuostoliai nerūpi. „Kam duoti, jeigu galima nieko neduoti. Tu kreipsiesi ar nesikreipsi, nieko tau neduos. Yra Rokišky, Panevėžy, kituose Lietuvos rajonuose, kur jau tikrai skęsta laukai, bet ir šių vietovių ūkininkai nežino, ar sulauks pagalbos“, – stebėjosi ūkininkas.

Nuostolių tik daugėja

Eugenijus Alesius, Marijampolės savivaldybės administracijos Žemės ūkio skyriaus vedėjas

Iš tiesų, šie metai nelepino ūkininkų nuo pat pavasario. Vėlyvas pavasaris neleido anksti pasėti, vasaros prasti orai neleido laiku subrandinti derliaus. O vėliau dar prasidėję lietūs trukdė javapjūtei. Žemdirbiai, galima sakyti, vogė derlių iš laukų. Žieminius javus nukulti sekėsi, tačiau vasariniai javai ne visi nukulti. Gar ir žirnių, pupų yra nekultų. Žemdirbiai patirs nemažų nuostolių. Marijampolės savivaldybėje šiuo laikotarpiu dar gali būti iki 1 000 ha nekultų javų: žirnių, pupų, vasarinių kviečių, miežių, vasarinių rapsų. Sėja praktiškai nepradėta, nes negalima įdirbti žemės, labai šlapia ir kasdien lyja. Nukentėjo visi ūkininkaujantieji, žemės ūkio bendrovės, tik vieni mažiau, kiti daugiau. Nemanau, kad bus skiriama pagalba dėl tokių gamtos išdaigų. Tik galiu pasakyti, kad reikėtų pačiam ūkininkui fiksuoti nenukultų javų plotus, juos fotografuoti, nes daugelis ūkininkų turi įsipareigojimų Nacionalinei mokėjimo agentūrai, tad reikės pagrindimo, kad negalėjo jų įvykdyti dėl nenugalimos jėgos.