Jau pirmosiomis dienomis, vos tik įvedus eurą, Lietuvoje buvo užfiksuota pranešimų apie padirbtus euro banknotus. Teisėsaugininkams tai nebuvo jokia naujiena, nes dar tuomet, kai Lietuvoje tik buvo svajojama apie šios valiutos įvedimą, lietuvių nusikalstamų gaujų prispausdinti netikri eurai jau buvo užtvindę visą Europą, o doleriai sklido plačiai po pasaulį. Keletas netikrų pinigų gamintojų ir šiomis dienomis sulaukė teismo verdikto.

Paliko laisvėje

Kauno apygardos teismas (KAT) spalio pradžioje paskelbė nuosprendį kauniečiams Giedriui Marcinkevičiui (50 m.) ir Algimantui Juodeliui (40 m.). Abu vyrai po teismo posėdžio iškeliavo į namus, nes teismas paliko juos laisvėje. Bylą nagrinėjęs teisėjas Jurgis Kiškis skyrė G. Marcinkevičiui ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, tačiau jos vykdymą atidėjo trejiems metams. Teismas taip pat nusprendė, kad G. Marcinkevičius turi sumokėti į valstybės iždą 4250 eurų – tiek, kiek jis uždirbo iš nusikalstamos veiklos.

Jo bendražygiui A. Juodeliui buvo paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausmė, o jos vykdymas atidėtas dvejiems metams. Teismas nustatė, kad šis vyras, platindamas klastotes, užsidirbo 2090 eurų. Tokią sumą jis skolingas valstybei.

Be to, bausmės atidėjimo laikotarpiu abu vyrai negalės per dienų dienas gulėti prie televizoriaus, o privalės dirbti. G. Marcinkevičius įsidarbino sukirpėju-siuvėju, A. Juodelis – dizaineriu.

Vidutinės kokybės

Padirbinėtojai įkliuvo per pernykštę balandžio 1-osios Kauno apskrities policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos operaciją. Ji buvo surengta Dainavos mikrorajone. Tuomet rasta klišė, kuria, anot specialistų, gamintos anksčiau po visą Lietuvą pasklidusios padirbtos eurų šimtinės su skirtingais serijų numeriais.

Per operaciją A. Juodelis buvo sulaikytas su įkalčiais – ką tik išėjęs iš G. Marcinkevičiaus išsinuomoto buto Partizanų gatvės penkiaaukštyje, kuriame ir buvo įrengtas pogrindinis eurų gamybos fabrikėlis. Vyro kišenėje tuomet rastas paketas su 100 vienetų padirbtų 50 eurų banknotų. Atlikus kratą G. Marcinkevičiaus bute, aptikti dar 228 vienetai tokių pačių klastočių. Pasak pareigūnų, klastotės buvo vidutinės kokybės, banke jos būtų iškart atpažintos, bet prekeivius jomis apgauti galima.

Eurų klastotės jau buvo spėjusios pasklisti ne tik po Lietuvą, bet ir po Europą. Už sėkmingą operaciją Kauno policija sulaukė Europolo padėkos.

Teisme G. Marcinkevičius pasakojo, kad 50 eurų falsifikatus jam pasiūlė gaminti kažkoks kirgizas Saška, kuris Kaune supirkinėdavo ir remontuodavo automobilius. Jis tuos padirbtus pinigus ir išsiveždavo į Kirgiziją. Tačiau, kai kilus krizei automobilių verslas sustojo ir Saška Kaune nebepasirodė, klastotes G. Marcinkevičius gamino ir toliau. Birštone sutikęs savo seną pažįstamą A. Juodelį pasiūlė jam platinti padirbtus pinigus.

„Darė labdarą“

Padirbtos šimtinės teisėsaugininkams pateko dar 2008 metais, tačiau, kas jas gamino, taip ir nebuvo nustatyta. Tada iš apyvartos išimta daugiau nei pusketvirto tūkstančio šių klastočių.

Tad pas G. Marcinkevičių radus tų padirbtų dolerių gamybai naudojamą klišę prokurorai pabandė įrodyti, kad jis ir buvo tas netikrų šimtinių gamintojas. Tačiau teismą G. Marcinkevičius sugebėjo įtikinti, kad šią klišę jam atnešęs mūsų jau minėtas pažįstamas kirgizas Saška.

Kirgizas dingo palikęs šimtinių klišę, o G. Marcinkevičius, kuris, beje, buvo uostęs poligrafijos mokslų, ėmėsi 50 eurų gamybos. O A. Juodelis teisme tikino neturėjęs iš G. Marcinkevičiaus klastočių platinimo nė cento pelno. Jis tikino esą tik padėjęs žmogui, daręs savotišką labdarą ir tikėjęs, kad praturtėjęs G. Marcinkevičius atsimins ir jį.

Perskaičiavo metus

Beveik tuo pačiu metu, kai kauniečiai pinigų padirbinėtojai klausė nuosprendį Kauno apygardos teisme, kiti du netikrų pinigų platintojai sulaukė Lietuvos Apeliacinio teismo (LApT) verdikto. Šiems vyrams nuosprendžio vykdymas neatidėtas. Jie pinigų patys negamino, o tik nusipirko pagamintų ir už juos pirkosi įvairių gėrybių Alytaus parduotuvėse, tad galima teigti, kad teisėjai jiems buvo griežtesni.

Saulius Busilas (34 m.) ir Norbertas Ažukas (55 m) nemalonumų prisidarė vos tik eurui pasirodžius šalyje. Pernai sausį litus pakeitus naujai valiutai, vyriškiai neatsispyrė pagundai apmulkinti prekybininkus ir prisipirkti, ko tik širdis geidžia. Nustatyta, kad jie įsigijo 16 netikrų eurų banknotų ir juos išleido Alytaus batų taisykloje, kioske, parduotuvėse, turgavietėje. Bendra vertė siekė 800 eurų. Iš kur buvo įsigyti netikri eurai, nei tyrėjams, nei teismui nepavyko nustatyti.

Vyrai už netikrus pinigus pirko maisto, alkoholio ir cigarečių. Už tokius darbelius jie pirmiausia išklausė KAT nuosprendį. Kovo 18 dienos nuosprendžiu šis teismas S. Busilui skyrė pustrečių metų laisvės atėmimo bausmę. Saulius nesutiko su tokiu teismo sprendimu ir nuosprendį apskundė LApT. Nuosprendį apskundė ir kaltinimą byloje palaikęs prokuroras. Jis skunde nurodė, kad S. Busilui skirta laisvės atėmimo bausmė yra per švelni. Prokuratūros įsitikinimu KAT teisėjai privėlė klaidų – bausmė neteisingai subendrinta su Marijampolės apylinkės teismo nuosprendžiu už kitus nusikaltimus. S. Busilą prokuroras prašė už grotų laikyti ne 2 su puse metų, o beveik 4 metus. Apeliacinis teismas tenkino prokuroro prašymą ir S. Busilui bausmę pailgino iki 3 metų 9 mėnesių.

Kartu su S. Busilu nuteistas N. Ažukas nuosprendžio neskundė.

Bausmė pasivijo

Padirbtų eurų pirko ir klaipėdietis Dainius Eidukas (43 m.), tačiau tai jis darė dar prieš septynerius metus ir pirko jų žymiai daugiau.

2009-aisiais D. Eidukas nurodė dviems savo bendrininkams, tarp kurių buvo ir tuometinė jo žmona, nuvykti į Italijos Respubliką ir, susisiekus su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, nupirkti iš jo Dainiaus užsakytų netikrų eurų ir parvežti juos į Lietuvą.

Ta komanda nuvyko į Italijoje esantį Montičiari miestą ir, susitikę su jiems nurodytu asmeniu, už 10 000 eurų iš jo įsigijo 1164 vienetus dvidešimties, penkiasdešimties ir šimto eurų kupiūrų netikrų banknotų, kurių bendra vertė – 114 380 eurų.

Mašina, kuria važiavo lietuviai, Italijoje pateko į avariją, buvo gerokai sumaitota, bet užtat ji tapo suklastotų eurų slėptuve. Į Lietuvą sudaužytas automobilis, prifarširuotas netikrų eurų, buvo atgabentas vilkiku ir pastatytas automobilių stovėjimo aikštelėje Kaune. Pareigūnai, apžiūrėję automobilį, paslėptas klastotes surado.

Už šį nusikaltimą Klaipėdos apygardos teismas (KLAP) 2011 metų birželio 1 dienos nuosprendžiu, D. Eidukui skyrė 7 su puse metų laisvės atėmimo bausmę. Skelbiant nuosprendį šis su Storinių gauja siejamas klaipėdietis jau buvo pasprukęs į Ispaniją ir ten slapstėsi 5 metus.

2014 metų balandžio 4 dieną jis buvo sulaikytas Ispanijos Karalystėje pagal išduotą Europos arešto orderį. Kadangi Ispanijoje jis irgi buvo ieškomas už vagystę, tai jo perdavimas Lietuvai užtruko. Jis buvo atidėtas tol, kol D. Eidukas atliko bausmę.

Praėjusių metų gruodžio 3 dieną, D. Eidukas pagaliau buvo perduotas uostamiesčio pareigūnams ir netrukus stojo prieš teismą.

Šį kartą Klaipėdos miesto apylinkės teismas D. Eiduką teisė už vengimą atlikti laisvės atėmimo bausmę. Subendrinus jam paskirtą bausmę su dar iki šiol neatliktos bausmės dalimi, vyrui skirta 7 metų ir 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Milijoniniai nuostoliai

Lietuvoje euras buvo įvestas pernai sausio 1 dieną. Ir iš karto rinkoje plūstelėjo netikrų eurų banga. Tuomet per vieną mėnesį buvo pradėta apie 200 ikiteisminių tyrimų, o iš apyvartos buvo išimta apie pustrečio šimto suklastotų banknotų. Lietuvoje labiausiai padirbinėjama 50 eurų kupiūra.

O štai Europos centrinio banko (ECB) duomenimis, padirbinėtojai dažniausiai gamina 20 eurų kupiūras. Pernai jos sudarė net 46,2 procentų tarp surastų netikrų pinigų. ECB taip pat pranešė, kad pernai iš apyvartos išimta daugiausia padirbtų eurų nuo 2002 metų. Iš viso konfiskuota ir sunaikinta 899 000 eurų, o tai 60 000 daugiau nei 2014 metais. Ankstesnis rekordas buvo užfiksuotas 2009 metais. Tuomet buvo konfiskuota 860 000 padirbtų kopiūrų. ECB tvirtina, kad padirbtų eurų kupiūrų nėra labai daug palyginus su tuo, jog apyvartoje cirkuliuoja 18 milijardų kupiūrų.

ECB duomenimis, pernai pinigų padirbinėtojai Europos finansų sistemai atnešė 39 milijonus eurų nuostolių. Padidėjęs padirbtų eurų kiekis verčia bankininkus imtis didesnių apsaugos priemonių. Dėl to pernai lapkritį buvo pradėtos spausdinti 20 eurų kupiūros su aukštesniu apsaugos lygiu. Dar anksčiau buvo pradėtos spausdinti naujos 5 ir 10 eurų kupiūros, o kitais metais planuojama išleisti ir naują 50 eurų kupiūrą. Kaip tik 50 eurų banknotas yra labiausiai naudojamas iš visų eurų banknotų nominalų. Jų apyvartoje cirkuliuoja daugiau nei 8 milijardai, o tai yra 45 procentai visų šiuo metu apyvartoje esančių banknotų. Naujasis banknotas pasirodys balandžio 4 dieną.

Aukštos kvalifikacijos

Lietuvoje pernai teismuose pagal Baudžiamojo kodekso 213-ąjį straipsnį – netikrų pinigų ar vertybinių popierių gaminimas, laikymas arba realizavimas – išnagrinėtos 39 bylos. Per 2015 metus teismus pasiekė 45 užbaigtos bylos. Įstatymų leidėjai už tokį nusikaltimą numato baudą, laisvės apribojimą, areštą arba laisvės atėmimą iki 10 metų. Pernai rezonansinių bylų nebuvo ir didelių bausmių skirti nereikėjo, nors apskritai pinigų padirbinėtojai iš Lietuvos yra pagarsėję visame pasaulyje kaip itin profesionalūs pinigų klastotojai.

Kai kurios jau anksčiau į rinką paleistos kupiūros buvo tokios kokybiškos, kad jų neatpažindavo nei patyrę ir specialius aparatus turintys kasininkai, nei bankomatai. Jose buvo hologramos, vandens ženklai, kitos apsaugos priemonės. Po ankstesnių netikrų pinigų padirbėjų demaskavimo į Lietuvos kriminalistinių tyrimų centrą atvažiuodavo ekspertai iš užsienio pažiūrėti į suklastotus eurus kaip į retenybę. Svečiai yra pripažinę, jog mūsų šalis – viena pirmaujančių Europos Sąjungos šalių, kurioje eurų klastotojai pasiekę itin aukštą meistriškumo lygį.

Slapta operacija

Policijos pareigūnus padirbti eurai sunerimti privertė pernai, kai masiškai pasirodė net 15-oje šalių. Buvo nustatyta, kad pinigai gaminami toje pačioje spaustuvėje. Buvo klastojami 50 eurų nominalo vertės banknotai. Ypač daug padirbtų eurų išplito Latvijoje, Lietuvoje ir Vokietijoje. Tuomet ir buvo gauta informacijos, jog eurai gaminami Kaune.

Tikrindami ją, Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnai nedelsdami pradėjo kriminalinės žvalgybos tyrimą. Atliekant tyrimą buvo išaiškinta organizuota 8 asmenų grupė, kuri, įtariama, gamino ir jau buvo pradėjusi platinti dalį 50 eurų nominalo vertės banknotų.

LKPB tyrėjai, surinkę pakankamai duomenų apie organizuotos nusikalstamos grupės, galbūt, vykdomą ir dar planuojamą vykdyti nusikalstamą veiklą, siekdami užkardyti labai didelio kiekio suklastotų piniginių vienetų išplatinimą, surengė slaptą policijos operaciją. Jos metu buvo sulaikyti įtariami asmenys, Kaune ir Kauno rajone aptiktos dvi netikrų eurų spaustuvės.

Sulaikytųjų gyvenamosiose vietose ir automobiliuose buvo atlikta daugiau nei 10 kratų. Pareigūnai, be jau paminėtų rastų spaustuvių ir aptiktų beveik 3,5 mln. eurų netikrų aukštos kokybės ruošinių, rado ir paėmė visus būtinus komponentus (įrangą, priemones, preparatus) netikriems pinigams gaminti. Taip pat rasta jau visiškai padirbtos 343 kupiūros 50 eurų nominalo vertės (17 150 kupiūrų netikrų eurų). Be to, operacijos metu aptikta ir paimta netikriems eurams gaminti skirtos ofsetinės spausdinimo ir pjaustymo staklės, įrenginiai negatyvams ir klišėms gaminti, rasta lazerinių spausdintuvų, savadarbis įrenginys netikriems eurams gaminti šilkografijos būdu, halogramos.

Įtariamų nusikalstamos grupės narių amžius yra nuo 27 iki 47 metų. Pažymėtina, kad pagrindinis įtariamasis – organizuotos nusikalstamos grupės organizatorius – jau yra anksčiau ne kartą teistas už nusikaltimus, susijusius su netikrų pinigų gamyba ir platinimu dideliais kiekiais.

Sulaikytos nusikalstamos grupės užmojai buvo itin dideli – nustatyta, kad buvo ilgai eksperimentuojama gaminant netikrus eurus, stengiamasi pasiekti itin geros klastočių kokybės. Dauguma netikrų eurų buvo išvežami iš Lietuvos. Kadangi įtariamieji Lietuvos policijai yra neblogai žinomi, tai manoma, kad ateityje jie planavo savo nusikalstamą verslą perkelti į kitas šalis ir eurus platinti tik užsienyje.

Policija laiku užkirto kelią padirbtiems pinigams patekti į rinką, nes įtariamieji jau buvo pagaminę ypač geros kokybės beveik 3,5 mln. netikrų eurų. Visi šie ruošiniai paimti per slaptą policijos operaciją.

Laimės neatnešė

Pati didžiausia pareigūnams žinoma eurų klastotojų gauja irgi veikė Kaune. Europos šalių pareigūnai, susidūrę su vis didėjančiu eurų klastočių srautu, sulaikė nemažai žmonių, tačiau nė vienas jų nebuvo susijęs su eurų gamintojais. Pareigūnams vis dėlto pavyko nustatyti, kad suklastoti eurai keliauja iš Lietuvos. Tada Europos centrinis bankas Kaune pagamintiems 100 ir 50 nominalo eurams suteikė indikatyvus, pagal kuriuos buvo atpažįstama, kad tai – kauniškių falsifikatai.

Klastotojų pėdsakai Lietuvoje buvo užčiuopti 2004 metų pavasarį. LKPB ONTP pareigūnams teko tapti poligrafijos žinovais – jie smulkiai išanalizavo kiekvieną rimtesnę Kauno spaustuvę, kad nustatytų, ar jos techninės galimybės yra pakankamos falsifikuotų pinigų gamybai. Tyrimas vyko sunkiai, nes iki tol pinigų klastotojai neturėjo ryšių su nusikalstamu pasauliu, anksčiau nebuvo teisti. Ir vis tik 2004 metų lapkričio 6-ąją LKPB ONTP pareigūnams kartu su antiteroristinių operacijų rinktinės „Aras“ vyrais įsiveržus į gyvybės ženklų nerodančią spaustuvę, joje spausdinimo mašina kaip tik ir spausdino 50 nominalo eurus. Gamybos vietose aptikta beveik 9 mln. padirbtų eurų, taip pat daugybė klišių, reikalingų spausdinant netikrus eurus ir JAV dolerius, kitos įrangos. Pareigūnai rado ir didelį kiekį tikrų eurų. Per operaciją atlikta apie 40 kratų įvairiose Lietuvos vietose, sulaikyta 13 įtariamųjų.

Po teismo klastotojų grupė prarado viską, ką užgyveno iš padirbtų eurų – butus, sklypus, automobilius, papuošalus, o svarbiausia – laisvę. Grupuotės nariai buvo nuteisti kiekvienas pagal nuopelnus – nuo 7 su puse ir mažiau laisvės atėmimo metų.

2009 metais paskelbtame Kauno apygardos teismo nuosprendyje sakoma, kad „teisiamųjų veikla padarė didelės žalos Europos valstybių finansinei sistemai ir sumenkino mūsų valstybės autoritetą ir prestižą“. Europos centrinio banko duomenimis, tuomet per pusantrų metų iš apyvartos įvairiuose kraštuose buvo išimta apie 140 000 vienetų šios grupuotės pagamintų 100 eurų kupiūrų klastočių, kurių vertė tikraisiais pinigais – daugiau kaip 13 mln. eurų. Pasak bylą teismui rengusių prokurorų, tai buvo viena didžiausių ES pinigų klastotojų grupių.

Bausmės negąsdino

Anot senovės metraščių, pirmieji šiuolaikinio pavidalo pinigai – monetos – pradėti naudoti maždaug prieš 5000 metų. Tose pačiose molio lentelėse ir dantiraščiuose jau užsimenama ir apie monetų padirbinėtojus. Falsifikatoriai būdavo ilgam įkalinami, verdami aliejuje, jiems kapojamos rankos ar galvos, į burnas pilamas išlydytas švinas – niekas nepadėjo.

Mūsų kraštuose – ne kitaip. 1566 ir 1588 metų Lietuvos Statutuose už pinigų padirbinėjimą buvo numatyta mirties bausmė sudeginant ant laužo.

1919 metais Lietuvai tapus nepriklausomai ir 1922 metais įsivedus litą, banknotų padirbinėtojų buvo nedaug. Ne tik dėl to, kad gana greitai vėl netekome nepriklausomybės. Kita, svarbesnė priežastis – tuo metu dar nebuvo kompaktiškos spausdinimo technikos.

Tobulino klastotojas

Sovietmečiu rublių padirbinėtojų irgi buvo labai mažai. Baugino Baudžiamojo kodekso straipsnis, už netikrų pinigų gamybą, spekuliaciją valiutinėmis vertybėmis grasinęs kalėjimu iki 15 metų arba net išimtine mirties bausme.

Sovietų Sąjungos laikais išgarsėjo tik vienas klastotojas – Viktoras Baranovas. Jis savo daržinėje padirbinėjo 25 ir 50 rublių nominalo banknotus taip kokybiškai, kad jo klastotes net Valstybinis bankas iš pradžių palaikė tikrais pinigais. Kol buvo pasodintas kalėti 12 metų, V. Baranovas spėjo išplatinti apie 23 000 rublių.

Sovietmečiu pati gražiausia ir rečiausia buvo 25 rublių kupiūra. Kiekvienas, gavęs tokį pinigą, stengėsi jį saugoti. Kai1963 metais vairuotojas iš Stavropolio V. Baranovas susidomėjo pinigų gamyba, jis nusprendė pasigaminti kaip tik tokio nominalo pinigus. Nors tuo metu sovietų kosminiai laivai ir raketos jau buvo užkariavę erdvę, tačiau net elementarus kopijavimo aparatas buvo didžiausia retenybė. Tokie aparatai buvo stebimi ir KGB, tad V. Baranovas nusprendė pinigų gamybos stakles pasidaryti pats.

Dažų, formų ir staklių gamyba užtruko net 12 metų. Bet užtat pinigai išėjo puikūs! Šis vairuotojas, maišydamas dirbtinę celiuliozę su gamtine, sugebėjo pagaminti popierių, sugalvojo, kaip išgauti vandens ženklus ir kaip pagaminti klišę, tačiau vis tiek įkliuvo. Milicija ir KGB visur turėjo savo ausis, tad vairuotoją, ko gero, kažkas įskundė.

Teismas V. Baranovui skyrė 12 metų nelaisvės, tačiau padirbtais pinigais susidomėjo bankininkai. Netrukus nuteistasis jau konsultavo valstybinės pinigų ir vertybinių popierių („Goznako“) gamybos specialistus. Vadinamasis V. Baranovo „vario nuodijimo metodas“ buvo geresnis nei valstybinės įmonės, tad netrukus sovietinių pinigų gamybos technologija buvo patobulinta pagal pinigų padirbinėtojo išradimą.

Petras KURMELIS