Teismų statistika liudija, kad įkliuvę vadinamieji šeimos, artimos aplinkos smurtautojai realios laisvės atėmimo bausmės sulaukia itin retai, jeigu lyginsime su policijos turima rėkiančia statistika apie smurtą artimoje aplinkoje. Mat tokių faktų, dėl kurių į šeimas operatyviai kviečiami atvykti policininkai, šalyje priskaičiuojama netgi po kelis tūkstančius per mėnesį. Tačiau vienas kaunietis už smurtą artimoje aplinkoje neseniai pasiųstas kalėti net 9 metus.

Kas trečia moteris

Jau lygiai 5 metai, kai Lietuvoje veikia Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas. Nors visada buvo žinoma, kad smurtavimas šeimose – sena „tradicija“, tačiau dabar policijos pareigūnai teigia, kad tik minėtas įstatymas visiems atskleidė, kokiu didžiuliu mastu tai vis dar vyksta.

Dažniausiai dėl smurto artimoje aplinkoje kenčia moterys – skaičiuojama, kad vienokį ar kitokį sutuoktinio ar sugyventinio smurtą yra patyrusi ar tebepatiria kas trečia Lietuvos moteris.

Tad ne be reikalo dėl smurto artimoje aplinkoje visuose Lietuvos kampeliuose nuolat vyksta daugybė seminarų, pasitarimų, mokymų, akcijų, o dėl pačios problemos susirūpinusi ir pati šalies prezidentė Dalia Grybauskaitė. Jos žodžiais, smurtas prieš moteris yra grubus žmogaus teisių pažeidimas, paliekantis gilius randus šeimose ir ištisose visuomenėse; tai ne tik suluošinti gyvenimai, bet ir didžiulės gydymo, teisinės, socialinės pagalbos išlaidos – vadinasi, smurto prieš moteris kainą sumoka visi Lietuvos gyventojai.

Skųstis nėra gėda

Kovoti su smurtu artimoje aplinkoje dar labai trukdo smurto aukų, kurios būna nuolankios, kantrios ir linkusios susitaikyti ar išvis nutylėti, pozicija. Nors dėl smurto besikreipiančių moterų daugėja, tačiau vis dar išlieka nemažai moterų, kurios savo asmeninę dramą slepia po devyniais užraktais. Štai Marijampolės apskrities policijos psichologė Laura Krupavičiūtė teigia, kad šeimoje smurtą patiriančios moterys pačios prisipažįsta, kad dėl to joms ir gėda, ir bejėgiškumo jausmas apėmęs, ir net kaltės.

„Paradoksas: aš jaučiuosi kalta, kad tas „geras žmogelis“ prieš mane smurtauja, mane žemina?! Ne, mielos moterys, jūs nesate kaltos, kad neišlyginote jam marškinių ar nepašildėte vakarienės, kad paprašėte pinigų, kai jis buvo blogos nuotaikos! Jūs nesate kaltos ir nėra gėda apie tai kalbėti! Nes kai tylime, tai leidžiame vyrui elgtis taip, kaip jam paranku. Mielos moterys, prie smurto prisitaikyti neįmanoma, psichologiškai jam pasiruošti – irgi. Yra pagalbos linijos moterims, policija, tad jeigu prieš jus smurtaujama – tik netylėkite! Pasipasakokite artimiems žmonėms, kurie nėra įtraukti į konfliktą, tėvams, seserims, broliams, draugams, kolegoms, nes tai nėra gėda – tai yra drąsu. Jeigu neturite artimų žmonių, į ką kreiptis, taigi veikia moterų krizių centrai, pagalbos linijos, galų gale kreipkitės į policiją. Jūs nesate vienos“, – įtaigiai dėstė psichologė L. Krupavičiūtė, neseniai susitikusi su būriu Vilkaviškio krašte gyvenančių moterų.

Slėpėsi po kauke

Kaunietė Milda (24 m., vardas pakeistas), dirbanti buhaltere, patyrusi sugyventinio smurtą, jau po pirmojo karto taip ir darė, kaip rekomenduoja minėta psichologė, tačiau jauna moteris tik stebuklo dėka liko gyva, o patirtas košmaras ją vis dar persekioja ir kasdienėse mintyse, ir sapnuose. Gal tik dabar, kai Kauno apygardos teismas neseniai pasiuntė Mildos kankintoją Andrių Kalasiūną (31 m.) 9 metams už grotų, Milda pagaliau įveiks savo baimę ir, žinodama, kad smurtautojas ilgai nebepasirodys, sugebės gyventi šviesiais ateities planais.

Su A. Kalasiūnu Milda susipažino 2012-ųjų vasarį. Vėliau abu tapo pora, dar vėliau kartu ir apsigyveno. Tačiau vos trys bendro gyvenimo mėnesiai Mildai labai apkarto. Įsitikinusi, kad sugyventinis yra ne jos gyvenimo džiaugsmas, o kartėlis, kaunietė nutarė jį palikti. Tai taip sunervino A. Kalasiūną, kad jis tapo nebevaldomas – elgėsi lyg išprotėjęs.

Iš šalies vertinant Mildos skaudžią patirtį gyvenant su A. Kalasiūnu, būtų galima teigti, kad ši mergina klaidą padarė jau tada, kai leidosi į artimus santykius su A. Kalasiūnu – žmogumi, kuris pasipasakojo jai gyvenęs jau su trimis moterimis ir su visomis išsiskyręs po to, kai jos kreipėsi į policiją dėl jo smurtinio elgesio, netgi grasinimo nužudyti. Žinoma, iš pradžių Milda patikėjo atviraujančio, rūpestingo ir dėmesingo jai, ramaus elgesio A. Kalasiūno žodžiais, esą visos tos jo moterys jį tik apkalbėjusios. Bet vėliau paaiškėjo, kad po ramybės kauke slepiasi įtarus, pavydus, persekiojimo manijos apimtas isteriškas smurtautojas.

Baugi kasdienybė

Pirmą kartą tvirtas noras palikti A. Kalasiūną Mildą aplankė 2013-ųjų rugpjūtį, kai abu lankėsi Trakuose, buvo įsikūrę viešbutyje. Per staiga kilusį konfliktą Milda patyrė savo mylimojo smurtą ir iškart neketino to slėpti – kreipėsi į policiją.

Po to kurį laiką pora nebendravo, bet paskui vėl susitaikė, o ikiteisminis tyrimas dėl smurto Trakų policijoje buvo nutrauktas. Esą Mildai pagailo neva iki ausų įsimylėjusio A. Kalasiūno, kuris po incidento Trakuose, kai nebendravo su Milda, įsivėlė į kitą konfliktą – sumušė žmogų, už tai pateko į areštinę. Vėl atsidūręs laisvėje A. Kalasiūnas pasakojosi Mildai apie neva savo sielos kančias, mylimosios ilgesį ir įtikinėjo, kad pasikeitė, nes daug ką gyvenime esą supratęs.

Po kelių mėnesių, per Naujuosius metus, Milda vėl kentėjo nuo savo draugo, bet į policiją nesikreipė, nes smurtautojas labai atsiprašinėjo, buvo rūpestingas, kaltę kurį laiką bandydavo išpirkti gėlėmis. Paaiškėjo, kad A. Kalasiūnas įsisiautėdavo dažniausiai tada, kai Milda, pas jį paviešėjusi, prieš naktį pakildavo eiti namo.

Tad 2014-ųjų balandį pora jau apsigyveno kartu. Bet... idilė truko neilgai. A. Kalasiūnas savo išvaizdžią mylimąją laikė savo nuosavybe – trokštamu visada turėti daiktu, galbūt papuošalu. Vyras pradėjo Mildą įtarinėti dėl neva artimo bendravimo su kitais vyrais, grasindavo, kad iškart užmuštų, jeigu sužinotų, kad ji jam neištikima, neretai laikydavo savo moterį bute užrakintą, o į langų rėmus įmontavo rakinamas rankenas, kad prireikus Milda negalėtų pabėgti iš pirmajame aukšte esančio buto.

Kartą A. Kalasiūnas per konfliktą paliko Mildą Lenkijos pakelėje, miške, kai abu buvo nuvykę į šią šalį. Moteris buvo mušama, jai grasinta nužudymu.

Tuomet Milda jau galutinai nusprendė skirtis ir apie tai pasakė A. Kalasiūnui, išėjo iš jo buto ir grįžo pas mamą, nes teigė pavargusi nuo kasdienio nerimo ir baimės, nematydama bendros ateities su A. Kalasiūnu.

Egzekucija mašinoje

Bet A. Kalasiūnas buvo nelinkęs lengvai paleisti „savo nuosavybę“ – rašomomis žinutėmis baugino Mildą, nurodinėjo grįžti, antraip grasino ją užmušti. Vieną vakarą Milda vis dėlto nuėjo į A. Kalasiūno namus – norėjo susirinkti bute likusius savo daiktus. Butą pati atsirakinusi mergina rado sugyventinį, kurį ketino palikti, lovoje su kita mergina. Tai buvo faktas, galutinai padėjęs apsispręsti. Iš buto Milda bėgte išbėgo.

Po kelių dienų A. Kalasiūnas patykojo Mildos prie jos automobilio, grubiai ištraukė ją iš mašinos, tąsė ir stumdė, pagriebė jos rankinę, iš šios paėmė jos telefoną ir savo automobiliu išvažiavo. Milda iškart nuvyko skųstis į policiją. Netrukus policijoje jau buvo ir patrulių pričiuptas A. Kalasiūnas. Jis iškart atidavė Mildai jos telefoną. Konfliktas buvo lyg ir išspręstas. O netrukus Milda apsižiūrėjo, kad jos telefone daug duomenų pradingę, įeita į internetą ir ištrinta jos anketa vienoje pažinčių svetainėje.

Bet šis A. Kalasiūno išpuolis buvo tik vyro didžiulio įtūžio pradžia. Jau kitą dieną šis kaunietis, laiką leisdamas su merginų ir vaikinų kompanija, vienoje Kauno gatvių pamatė Mildą su drauge, todėl nutarė ją „patikrinti“: prisėlinęs prie Mildos automobilio, „nuleido“ jo ratą, kad mergina negalėtų išvažiuoti ir ieškotų pagalbos, o tada tokio Justo, su kuriuo susipažino tik tą vakarą, paprašė užverbuoti Mildą, esą „jo buvusią merginą“, sužinoti, ką ji sakys apie savo širdies draugą, kaip elgsis su nauju vaikinu ir pan.

Galiausiai A. Kalasiūnas pagrasino užmušti Justą, kai šis, paties nusiųstas, su Milda užtruko neva per ilgai ir dar parvežė ją namo. Todėl smurtautojas, tamsoje prisivijęs Mildą prie jos namų, pradėjo mušti, sugriebė už ilgų jos plaukų, vilko žeme savo automobilio link. Buvo jau naktis, bet mušamos ir grobiamos merginos pagalbos ir kančios kupiną šauksmą išgirdo ne vienas namo gyventojas. Viena moteris šūktelėjo klausdama, ar kviesti policiją. Milda atsakė, kad būtinai kviesti. Tačiau A. Kalasiūnas skubiai įgrūdo Mildą į savo mašiną ir nuvažiavo, vairuojant jo bičiuliui Valdui. Galbūt todėl rūpestingoji moteris jau ir neskambino į policiją.

Mašinoje buvo ir dar viena mergina, vakarą leidusi kartu su A. Kalasiūnu ir kitais. Ji sėdėjo priekyje, bet ir girdėjo, ir matė, kas vyksta už jos nugaros. A. Kalasiūnas nuolat daužė Mildą ir spardė, žadėjo papjauti, užmušti, užkasti. Jis nepaisė vairuotojo ir keleivės raginimų nesmurtauti. Sumanęs išstumti Mildą iš važiuojančio automobilio, A. Kalasiūnas atplėšė mašinos dureles, stūmė Mildą, tačiau ši iš paskutiniųjų stengėsi laikytis. Jai padėjo ir vairuotojas Valdas, reikiamu momentu vis sumažindamas mašinos greitį. Bet vienu momentu Milda buvo išmesta į lauką – pataikė galva į žemės paviršių, patyrė sužalojimų, dar buvo ir mušama visai sužvėrėjusio ir nesivaldžiusio savo „džentelmeno“. Tai liudijo vėliau pamatyti jos išrautų plaukų kuokštai ir kūno sužalojimai bei sudraskyti drabužiai.

Vairuotojas neištvėrė

Bet savo priesako nužudyti Mildą budelis neįvykdė, nes Valdas, nepaisydamas grasinimų ir jam, galiausiai sustojo ir išlipo. Netrukus jis paskambino į policiją ir pranešė apie kankinamą merginą, nurodė mašinos požymius ir koordinates.

Laimė, policijos patruliams tuoj pavyko surasti jau kitur nuvažiavusią mašiną – ji buvo sustabdyta. Prie vairo jau sėdėjo itin gausių sumušimų žymių išmarginta Milda, anot vieno liudytojo, panaši į zombį, kuri akimirksniu apalpo, o čia pat sėdėjęs A. Kalasiūnas buvo girtas. Jis buvo sulaikytas. Milda atsidūrė ligoninėje, buvo gydoma.

Teismas nustatė, kad A. Kalasiūnas savo veiksmais išties pasikėsino nužudyti Mildą. Tokią išvadą lėmė ir jos, ir liudytojų parodymai, medikų išvados. Todėl griežtai A. Kalasiūnas ir nuteistas. Be to, jam dar nurodyta atlyginti Mildai padarytą žalą – sumokėti per 16 000 eurų, taip pat Ligonių kasai – 180 eurų.

Šis vienos poros gyvenimo pavyzdys iliustruoja, kokiais žiauriais egzekutoriais smurtauti linkusius asmenis paverčia pavydo, nesveikų fantazijų ir alkoholio „kokteilis“. O dar dažniau prieš savo artimus žmones smurtaujama, jeigu taip galima sakyti, švelniau. Kaip teigia vidaus reikalų ministru anksčiau dirbęs, o dabar šalies premjeru tapęs Saulius Skvernelis, labai plačiai vyksta „karas šeimose“, ir jį visiems drauge būtina stabdyti.

Tik faktai:

Kaunietį A. Kalasiūną pažįsta ne vienas Kauno policijos pareigūnas, nes šis vyras jau ne kartą buvo įkliuvęs dėl įvairių incidentų – kai brovėsi į butą, kai buvo įtariamas dėl išžaginimo, kai buvo baudžiamas už kitus teisėtvarkos pažeidimus.

Šis vyras vieną kartą iki dabartinio teismo jau ir teistas: 2015-ųjų birželį Kauno apylinkės teismas paskyrė iki tol neteistam A. Kalasiūnui 1,5 metų laisvės apribojimo bausmę už išpuolį Kauno žurnalistų namuose.

Žurnalistų namai Kaune buvo rasti nusiaubti 2013-ųjų balandžio 1-osios rytą; į patalpas buvo patekta pro terasą, išmušus langą antrame aukšte.

Buvo sugadinta ir išmėtyta daug dokumentų, išrakinėtas kompiuteris, aplaužyti DVD diskai, kasetės, sudaužyti televizoriai – niekas nedingo, tik buvo suniokota.

Už sugadintą turtą nuteistas chuliganas A. Kalasiūnas buvo įpareigotas atlyginti Žurnalistų namams padarytą žalą – sumokėti beveik 5000 eurų.

Irena ZUBRICKIENĖ