Lietuvos policijos duomenimis, per metus, sukčiams pasinaudojant mobiliaisiais telefonais, padaroma per 300 nusikalstamų veikų, o jų turtinė žala per metus siekia per 242 000 eurų. Naujausia policijos statistika skelbia, kad sukčiai Lietuvoje jau mėgino apgauti vieną iš keturių šalies gyventojų.

Patiklūs pensininkai

Kaip byloja jau apie 14 metų Lietuvoje egzistuojanti telefoninių sukčių veiklos istorija, jie vis ieško ir vis randa naujų apgaulės būdų, tačiau iš „mados“ neišeina ir senieji scenarijai, tebekraunantys sukčiams turtus.

Dažniausiai apgaudinėjami pensininkai, ypač vieniši. Jie, įtikinti paskambinusių apgavikų, šiems atiduoda visas savo santaupas – net ir savo laidotuvėms atidėtus pinigus. Nors apie tai kone kasdien pavyzdžiais kalbama per televizijos žinias ir rašoma spaudoje, tačiau žmonės tokie patiklūs, kad netikėtai jiems paskambinusio sukčiaus kalba pasirodo tokia įtaigi, jog belieka skaičiuoti savo santaupas ir perduoti jas neva kilniam tikslui.

Štai keli pastarųjų dienų faktai. Kaunietis pensininkas (83 m.) popietę įsileido į namus svečią, paspaudusį durų skambutį. Nepažįstamasis prisistatė esąs valstybės tarnautojas, būtinai turįs patikrinti, ar pensininkui banke buvo išduoti tikri, o ne suklastoti eurai, mat esą pastaruoju metu taip labai dažnai nutinka. „Pareigūnas“ maloniai bendravo ir tuo papirko senuką, patikėjusį, kad tereikia turimus pinigus parodyti – jie tuoj pat bus grąžinti. Tuomet svečias dar paaiškino, kad technika, kuri neva nustato, ar eurai yra tikri, yra prie namo stovinčiame automobilyje. Bet kaip išėjo su senuko pinigais, taip ir negrįžo. Kaunietis suprato 1200 eurų padovanojęs aferistui.

Lygiai tokiu pat būdu neseniai nukentėjo ir kaunietė pensininkė (83 m.). Iš jos neva suklastotų eurų ieškotojas, „Kauno policijos komisaras“, apgaule išviliojo 250 eurų.

Net 20 000 eurų neseniai prarado ir garbaus amžiaus Grinkiškio miestelio (Radviliškio r.) gyventoja (88 m.). Moterį apgavo dvi romų tautybės viešnios. Nors šeimininkė buvo nelinkusi su jomis bendrauti, šios per pradėtą pokalbį sugebėjo pasiekti, kad senutė reikšmingai pažvelgtų į savo staliuko lentyną, ant kurios buvo jos pinigai. O tada, kai čigonės išėjo, atrodė, nieko nepešusios, pensininkė pasigedo ant tos lentynos buvusių visų savo pinigų – net 20 000 eurų.

Burtažodis: „vaikai“

Liūdniausia, kad, kaip skaičiuoja šalies policija, net 80 procentų Lietuvos gyventojų su savo artimaisiais niekada nekalbėjo, kaip reaguotų sulaukę įtartinų skambučių ar laiškų. Žinoma, tokie pokalbiai išgelbėtų nuo sukčių ne visas šių aferistų pasirinktas aukas, tačiau patiklių gyventojų patirti nuostoliai tikrai būtų mažesni. Mat vos tik sukčiai pajunta, kad nusižiūrėtas senjoras turi artimųjų, iškart atstoja.

Štai vienos Prienų gyventojos (90 m.) patirtis. Jai į laidinį telefoną sukčiai yra skambinę iš viso jau mažiausiai 10 kartų, ir iki šiol garbaus amžiaus moteris dar nepasidavė. Ji ir pati yra labai nuovoki, šviesaus proto, ir su savo vaikais aptaria kiekvieną dienos faktą. Taip prieniškė neseniai papasakojo dukrai, kad jai skambino neva giminaitė Regina ir skundėsi esanti ligoninėje, sunkiai kalbanti dėl stipriai sužalotos burnos, be to, netyčia sužalojusi ir svetimą mergaitę, tad reikia pinigų žalai atlyginti, tada nebūsią problemų. Dukrai tapo aišku, kad Reginos vardą mama pati sukčiams išdavė, kai, tiksliai nesupratusi, kas paskambino, paklausė: „Ar tu čia, Reginute?“ Sukčiams tik to ir tereikėjo. Tačiau 90-metė buvo smalsi – paklausė, kuri gi čia Regina skambina, nes ji turinti dvi artimas Reginas. Tuomet iš „Reginos“ telefono ragelį perėmė antras sukčius – „policininkas“. Jis į močiutės klausimą apie esą Reginos pavardę sureagavo piktai: „Tai dar mane pradėsite tardyti?“ Bet pensininkė, nors ir pati kaito sunervinta, tačiau tebebuvo įtari: „Jeigu nesakote pavardės, visai nekalbėsiu“. Sukčius „policininkas“ tik nusikeikė praradęs kantrybę ir numetė ragelį.

Kitą dieną ta pati prieniškė sulaukė antro „pareigūno“ skambučio. Šįkart – dėl neva padirbtų eurų, kuriais ji esą atsiskaičiusi parduotuvėje. Moteris pasakė, kad pati į parduotuvę nevaikšto – ją apiperkantis sūnus. Tuomet sukčius tarėsi, kada jis galėtų ateiti į namus ir patikrinti turimus eurus. Moteriškė patarė paskambinti po valandos, kai kartu bus ir jos sūnus. Bet sukčiai tą vakarą nebeskambino – juk žinojo, kad senutė namie bus ne viena.

Trečią dieną iš eilės sukčiai vėl paskambino. Kokį apgaulės scenarijų jie būtų pasakoję, nespėta išgirsti. Mat tuo metu kartu su 90-mete mama buvo ir dukra, ji perėmė iš motinos telefono ragelį ir prisistatė. Tą pačią akimirką ragelyje pasigirdo besikartojantis „pypt pypt pypt...“ – dukra sukčiams buvo nereikalinga.

Galbūt šis pasakojimas garbaus amžiaus skaitytojus pamokys, kad jiems nereikia kalbėtis su paskambinusiais nepažįstamaisiais – geriau pasakyti šiems (kad ir pameluoti), jog visus tokius reikalus tvarko vaikai, tad galima jiems paskambinti padiktuotu numeriu. Sukčiai turėtų atstoti, nes senukų vaikai jiems nereikalingi.

Būtina pranešti

Minėtu sėkmingu atveju vis dėlto padaryta klaida, mat policininkai ragina gyventojus visada pranešti į policiją, jeigu jiems skambino sukčiai – net ir nenukentėjus. Pareigūnams labai reikalingi skambinusių sukčių telefono numeriai. Jeigu skambinta į tokį telefoną, kuriame skambinusiojo numeris nerodomas, pareigūnai pagal tikslų skambinimo laiką gali tą numerį atrasti pokalbių išklotinėse. „Mes negalime detaliai atskleisti, kam mums reikalingi tų sukčių telefono numeriai, kad nepamokytume saugiau elgtis pačių sukčių, tačiau gyventojai turi žinoti, jog minėti duomenys policijoje fiksuojami, kaupiami, analizuojami, sekami ir panašiai, – „Akistatai“ paaiškino patyręs Marijampolės policijos pareigūnas Gintaras Čekanavičius. – Tie duomenys gali praversti ateityje – ir sukčius nustatant, ir apsaugant kitas jų nusižiūrėtas aukas.“

Policija skelbia, kad kas trečias telefoninis sukčius (33,3 proc.) prisistato esąs policininkas. Kas devintas (11 proc.) – neva finansinių institucijų darbuotojas, artimasis, šeimos narys ar draugas, neva dėl patirtos traumos „kalbantis keisčiau“.

Kartu policijos pareigūnai nuolat kartoja, kad jie, kaip ir bankų bei kitų finansinių įstaigų darbuotojai, niekada neprašys iš gyventojų jų asmeninių finansinių dokumentų ir slaptųjų duomenų, nes tai būtų neteisėta.

Taikosi į vaikus

Tokią tiesą turėtų žinoti ne tik pensininkai, į kuriuos sukčiai nusitaikę labiausiai, bet ir vaikai. Pastaruoju laiku sukčiai graudžiu skambučiu nuskriaudė ne vieną mažametį. Šie tuo metu, kai paskambino sukčiai, namie buvo vieni ir lengvai patikėjo jų pasekta liūdna „pasaka“.

Vilkaviškio krašte nukentėjo Kybartų miestelio šeima. Mažametis vaikas (11 m.) apie 18 valandą sulaukė nepažįstamo vyro, prisistačiusio policininku, skambučio. „Policininkas“ sakė, kad berniuko artimuosius ištiko nelaimė, o kad greitai būtų viskas gerai, reikia pinigų ir brangenybių, apie kurias policijoje neva pasakoję tėvai. Viso gėrio paimti tuoj ateisiąs kitas „pareigūnas“. Berniukas patikėjo ir išsigandęs surado viską, ko prašytas. Jis į namus atėjusiam sukčiui atidavė savo susitaupytus 185 eurus ir mamos papuošalus.

Neseniai sukčiams pavyko apgauti ir Smalininkų miestelio (Jurbarko r.) mažametę (11 m.) gyventoją. Jie veikė lygiai taip pat, kaip Kybartuose. Po skambučio, per pietus, atėjus į namus nepažįstamam vyrui, mergaitė atidavė planšetinį kompiuterį, 2 mobiliojo ryšio telefonus, 900 eurų bei teisėtai laikomą graižtvinį šautuvą su šoviniais. Iš viso tai – 3 500 eurų vertės turtas. Tačiau jau po 3 valandų policijos pareigūnai Marijampolėje sulaikė 4 įtariamuosius – du 16-mečius, 14-metį ir pilnametį (22 m.). Jie buvo uždaryti į areštinę. Pareigūnams pavyko surasti šautuvą bei kitus sukčių paimtus daiktus, dalį pinigų. Beje, tie daiktai buvo paslėpti Marijampolės prekybos centre „Maxima“, daiktų saugojimo kamerose.

Belieka pakartoti, kad įvairaus plauko sukčiai visada taikosi į labiausiai pažeidžiamas visuomenės grupes – patiklius senjorus, nelaimės ištiktus žmones, vaikus.

Tik faktai:

Su sukčiais galima susidurti ir socialiniuose tinkluose – apsimetę draugais, jie prašo paskolinti pinigų.

Anksčiau sukčiai, pradėję savo apgavystes, skambindavo tik paryčiais ir naktimis, kad savo melu lengviau įtikintų iš miegų pažadintą nusižiūrėtą auką, tačiau pastaruoju metu sukčiai skambina ir dieną.

Šešis iš 10 kartų (tai yra 60 proc.) sukčiai prašo gyventojų padengti artimųjų neva padarytą žalą, dažnai reikalauja paskolinti pinigų ar atskleisti savo elektroninės bankininkystės duomenis.

Policininkai ragina gyventojus visada kuo plačiau skleisti savo patirtį susidūrus su sukčiais – kad ir socialiniuose tinkluose, jog dauguma žmonių mokytųsi iš kitų klaidų.

Reikia žinoti, kad pastaruoju metu sukčiai įžūlėja – atėję pas apgautą žmogų paimti telefonu neva sutartų pinigų, neretai naudoja ir smurtą – žmogui pradėjus aiškintis, puola šį smūgiais ar net turimais žalojančiais daiktais, kad tik neliktų be grobio.

Irena ZUBRICKIENĖ