LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Net ir sušvelninus karantino sąlygas ir leidus laisvesnę prekybą, našlaičių ir kitų vasarinių gėlių augintojų šiemet laukia nemenki iššūkiai – pradėti prekiauti augalais jie galės tik dabar.
Negana to, gėlininkai šiltnamiuose išaugintus vienmečius augalus turi parduoti nedelsiant, vos pradėjus žydėti, kitaip skaičiuos nuostolius, kurie jau ir taip nemenki.
Verčia įsipareigojimai
Martyno Medono gėlininkystės ūkis netoli Igliaukos (Marijampolės sav.) karantino laikotarpiu įprastų darbų šiltnamiuose nesustabdė – samdomų žmonių neturi, dirba tik šeimos nariai.
Be tūkstančio vazonėlių našlaičių, skirtų kapams ir želdynams, Medonų ūkyje šiemet išauginta ir daug gražių svyrančių našlaičių, kurios tinka sodybų ir balkonų apželdinimui. Šeimininkai suskaičiavo, kad šių dekoratyvių našlaičių yra pardavę tik apie ketvirtadalį. Supranta, kad bus kaip bus, tačiau gaila ir labai gražių gėlių, ir įdėto darbo.
Šiemet pagal išankstinius užsakymus M.Medono ūkis išaugino daugiamečių saulučių, kurios jau iškeliavo pas užsakovus. Šiltnamiuose pradeda žydėti begonijos, yra priauginta surfinijų. Pastarosios vos pražydusios paprastai būna išnešiojamos artėjant Motinos dienai. Gėlininkai tikisi, kad taip bus ir šiemet.
Medonai tradiciškai augina įvairiausių gėlių: nuo pavasarinių našlaičių iki rudeninių chrizantemų, kurių daigelių gėlininkai užsisakė dar rudenį, kai apie karantiną niekas nė nesapnavo. Kiek daigelių užsisakė, tiek turėjo ir pasiimti.
[caption id="attachment_104757" align="alignnone" width="300"]
M.Medonas nuogąstauja, kad visoms našlaitėms nespės rasti naujų šeimininkų.[/caption] „Pagal šiandieninę situaciją, galbūt jų užsisakėme per daug, bet kas žinojo, kad taip nutiks, pernai gėles žmonės labai pirko“, – sakė gėlių ūkio įkūrėja Danutė Medonienė, kurios pėdomis dabar seka sūnus Martynas. Jų teigimu, daigo per dieną niekas neparuošia, o užsakymai kitiems metams priimami rugpjūčio–rugsėjo mėnesiais. Gėlininkystėje tenka bendradarbiauti su kitais. Tada esame vienas su kitu „surišti“, o įsipareigojimų negalima staiga nutraukti, tenka juos tęsti.
Prekyba vietoje
D.Medonienė pasakojo, kad šiuo laikotarpiu išsirinkti gėlių atvažiuoja tik pavieniai pirkėjai. Gėlininkai laikosi griežtos tvarkos – į savo valdas įsileidžia tik po vieną asmenį ir patys laikosi visų higienos reikalavimų. Jeigu kuris nors Medonų ūkyje dirbantis šeimos narys susirgtų, anot Danutės, būtų katastrofa. Todėl labai stengiasi apsaugoti ir atvykstančius, ir save. Bet verslas ne toks paklausus, koks būdavo šiuo metų laiku.
Praėjusią savaitę pabjurus orams, kai, kaip liaudyje sakoma, net šuns neišvysi į lauką, pirkėjų srautas buvo beveik sustojęs – daigelių prireikė vos keliems. Kai prieš Velykas oras buvo itin geras, Medonai jautė pagyvėjimą. Teko net skelbimą pakabinti ties šiltnamiais, kad atvykusieji lauktų mašinoje.
„Geriau, jei ateis po vieną, o ne visi iš karto, kad nebūtų chaoso. Gėlių pirkėjai per karantiną supratingi, visi laikosi mūsų nurodytų reikalavimų, saugaus atstumo. Manau, orams vėl pasitaisius, prasidės pirkimai, nes vis tiek artėjant Motinos dienai dauguma tvarkys artimųjų kapus“, – vylėsi D.Medonienė.
Slegia paskola
M.Medono gėlininkystės ūkis nugriovė seną šiltnamį ir vietoj jo pasistatė naują, kuris, tikisi, tarnaus ilgai. Taip pat buvo pagerintos sąlygos augalams augti – dabar čia erdvu ir palankesnė oro temperatūra. Tačiau ūkio modernizacija ir naujos technologijos nemažai kainavo. Teko imti paskolą iš banko, nes pagal parengtą projektą ūkis negavo paramos.
„Niekada gyvenime nebuvome pasiėmę paskolos verslui, o pernai sugalvojome modernizuoti ūkį, atsinaujinti. Jeigu augintume daržoves, būtume gavę paramą, o gėlių verslo neremia“, – apmaudo neslėpė ūkio šeimininkai, per karantiną turintys padengti įsipareigojimus bankui.
Medonai balandį visada pilnu tempu prekiaudavo mugėse, kur pardavinėdavo daigus, žydinčias našlaites. Šiemet dėl karantino šių pajamų neturės – mugėse nesurinko planuotų lėšų. Daug gėlių vazonėlių jie tiekdavo prekybai į kioskelius ir parduotuves visoje Lietuvoje, deja, per karantiną ir šie verslai sustojo. Tad gėlininkams beliko prekyba iš ūkio.
Dėl lėšų stygiaus ūkis šiemet negalės pasisamdyti talkininkų, todėl visus darbus turi pasiskirstyti tarpusavyje. Dirba labai daug – pradeda 7 val., o ilsėtis grįžta 21 val.
[caption id="attachment_104756" align="alignnone" width="300"]
D.Medonienė kasdien dirba nuo ankstyvo ryto, nes daigams ir gėlėms reikalinga nuolatinė priežiūra.[/caption] Pasak D.Medonienės, smulkiajam verslui niekada nebuvo lengva, o šiemet – ypač sunku. „Mums prireikė sustoti ir atėjo laikas pagalvoti, ar tikrai reikia tiek bėgti, verstis per galvą. Galbūt reikia auginti mažiau“, – svarstė ilgametė gėlininkė iš Suvalkijos, net per karantiną neprarasdama racionalaus mąstymo ir optimizmo.
Jos teigimu, dabar svarbiausia būti sveikiems ir darbingiems, nes pavasarį gėlių šiltnamiuose tikrai yra ką veikti. Anytai pritaria ir marti Viktorija, teigdama, jog viskas kenčiasi, todėl „įjungus“ sveiką protą paaiškėja, kad ne vien jiems blogai – visiems blogai. Antras dalykas, jie dar ir šeimos pagausėjimo – antrosios dukros – sulaukė, tad ir izoliacija nepasijuto.
Jau turgavietėje
20 metų šiltnamyje gėles pardavimui auginantis vilkaviškietis Romas Juška „Valstiečių laikraščiui“ sakė, kad prekyba kol kas atsigauna vėžlio žingsniu, o kaskart įėjus į nuosavą šiltnamį ištinka šokas, nes gėlių prisiaugino net daugiau nei pernai.
Negana to, gėlininkas guodėsi, kad atnaujinus prekybą Vilkaviškio turgavietėje, jį bei kitus prekiautojus augalais turgaus administracija „ištrėmė“ į kitą galą, kur, pasak Romo, anksčiau pardavinėdavo drabužius. Todėl pirkėjams dabar sunku jį rasti.
Vilkaviškio turgavietėje prekybą jis pradeda 6 val. ryto trečiadieniais ir šeštadieniais. Ankstesniais metais vyras pasiekdavo ir Kalvarijos, Marijampolės, Griškabūdžio (Šakių r.) turgus. Šiemet išvykęs atokiau dar nebuvo, nes tą daryti draudė karantinas. Kai galės, atnaujins prekybą ir aplinkinėse savivaldybėse.
Šiemet jis turi labai daug gražių gėlių, kurioms augti buvo itin palankios sąlygos, augalėliai puikiai šaknijasi. Iš viso jis priskaičiuoja arti 100 rūšių gėlių pardavimui. Vilkaviškiečio šiltnamiuose pavasariu džiaugiasi įvairiaspalvės našlaitės. Jis yra priauginęs krūminių, svyrančių bei pusiau svyrančių pelargonijų, taip pat kelių spalvų krūminių bei svyrančių verbenų. Jį džiugina bakopos. Gėlininkas siūlo naujieną – pirmą kartą išaugino didžiažiedžių svyrančių fuksijų. Vyras yra sukūręs nemažai vazoninių „miksų“, parduoda ir įsišaknijusius daigelius, bet neslepia, kad jais prekiaujant bus jaučiama didžiausia krizė.
Kaip parduos visas gėles, jų augintojas teigė net nežinantis. Tiesa, kai kurios gėlės bus siūlomos vėliau, bet, pavyzdžiui, surfinijos jau žydi ir tiesiog prašosi parduodamos. Augintojo teigimu, lauke jos iškenčia ir 1–2 laipsnių šaltį, todėl jas išsinešęs pratina pabūti lauke. Romas vardijo, kad pradeda žydėti ir begonijos, bet jas sodinti lauke dar kurį laiką bus per šalta. Vilkaviškiečio auginamos pajūrinės gvaizdės dar nežydi, bet jam patinka, nes tai labai gera gėlė kapams puošti, kantriai atlaikanti sausras.
Su gėlėmis Romas draugauja pats, o kai nesuspėja – pasisamdo pagalbininkę. Anglijoje dirbanti dukra taip pat padeda tėčiui reklamuodama jo verslą. „Dabar mums, gėlininkams, svarbiausia, kad netrukdytų parduoti. Turbūt esu per daug smulkus, kad į mane kas nors kreiptų dėmesį ir suteiktų paramą“, – kalbėjo vilkaviškietis R.Juška, neturintiems ką veikti siūlydamas auginti gėles. Veiklos tuomet tikrai nepritrūks, nors kaip bus su pelnu – nežinia.
