Mūsų šalies gėlininkai, pasiryžę auginti puansetijas, neslepia – tai įnoringa gėlė, kuriai reikia ne tik labai išskirtinių auginimo sąlygų, bet ir nemenkų investicijų. Todėl retas kuris ryžtasi užsikrauti sau tokį rūpestį, nors pripažįsta, kad prieš šventes šios gėlės Lietuvoje tampa vis populiaresnės. Tačiau specialistai sako, kad dažname name ar bute prieš Kalėdas puansetijas galėtų pakeisti kita šiuo metų laiku žydinti, bet kur kas mažiau auginimo sąlygoms reikli gėlė – kalėdiniai plokšteniai.  

Koją pakišo dujų kaina

Lietuvoje kalėdines gėles – puansetijas augina tik keli ūkiai. Vienas jų – Alytaus rajono Punios kaimo Žemaičių ūkis, per šį sezoną išauginęs ir pardavimui pražydinęs 30 tūkstančių puansetijų. Šeimos versle aktyviai dirbantis sūnus Eimantas Žemaitis teigė, kad auginti puansetijas jiems gerai sekėsi, bet koją pakišo dujų kaina. Dujomis jie šildo 35 arų šiltnamį, kuriame per 6 mėnesius ir užauginamos šilumamėgės šventinės gėlės.

Žemaičių ūkio vadovo skaičiavimu, dujų kaina šį sezoną jiems šoktelėjo net šešis kartus. E.Žemaitis neneigė, kad auginti puansetijas ūkiui šiemet yra didelė prabanga. Jie suskaičiavę, kad šiais metais šiltnamio šildymui išleis apie 60 tūkst. eurų, nes dujos brango, o lapkritį ir gruodį Lietuvoje prasidėjo žiemiški orai.   

Dėl pabrangusių dujų ir išaugusių gėlių auginimo kaštų Žemaičiams šiemet teko kelti kalėdinių gėlių pardavimo kainas. Anot E.Žemaičio, gali būti, kad ūkis vis tiek patirs nuostolių – apie 20 tūkst. eurų, jeigu ne daugiau. Tikslesnius skaičius žinos, kai išparduos kalėdines gėles. Jo teigimu, kuo ilgiau pardavinės, tuo didesnių nuostolių jos neš ūkiui, nes reikia šildyti šiltnamį, prižiūrėti gėles. Gerai tai, kad gėlių kaina stabili, ji nekinta, o pardavimo laikotarpis palyginti trumpas – vienas mėnuo. Tad jas stengiasi parduoti nuo lapkričio vidurio iki gruodžio vidurio. Tik prekybos centruose jomis prekiaujama iki pat Kalėdų.

Žemaičių ūkio gėlininkams užauginti puansetijas prireikia pusės metų. Auginimo ciklas prasideda liepą, o sezonas baigiasi gruodžio viduryje. „Jeigu būtume šią vasarą žinoję, kokios bus kainos vien tik už šildymą, būtų buvę naudingiau jų nebeauginti, tiesiog išmesti daigus“, – teigė E.Žemaitis.

Augina vietinei rinkai

Puansetijų daigus Žemaičiai perka Italijoje, Olandijoje, Lenkijoje. Iš visur jų užsisako, kad sumažintų riziką, nes vienur jie gali pasitaikyti geresnės, kitur – prastesnės kokybės. Be to, kokybė nemažai priklauso ir nuo veislės. Vis didėja spalvų įvairovė, bet Žemaičių gėlių ūkyje apie 90 proc. puansetijų yra tradicinės raudonos spalvos. Žemaičių šiltnamyje šiemet pražydintos ir pastelinių spalvų puansetijos, kurios traukia akį spalvos išskirtinumu. Rinkdamiesi veisles, vis dar daro atranką.

„Turime pagrindinę – raudonos spalvos – puansetijų liniją, bet tarp raudonų yra 10 skirtingų atspalvių. Dar vis pabandome įsileisti naujų raudonos spalvos veislių, nes ir klientai Kalėdoms daugiausia dar ieško raudonos spalvos gėlių“, – sakė ūkio savininko sūnus.

Gėlininkystės ūkiui itin svarbu, kad pats augalas išaugtų tinkamo dydžio, nemestų lapų, kad užaugintos gėlės ilgai išliktų dekoratyvios, būtų gražios spalvos. Tokios jos būna greitai nuperkamos.

E.Žemaitis „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo, kad puansetijų sodinimo darbai užtrunka maždaug apie 1–2 savaites. Po to 35 arų šiltnamyje puansetijas prižiūri vienas žmogus. Kai prasideda rinkimo ir pakavimo darbai, triūsia nuo 2 iki 5 žmonių komanda. Tada supakuotas gėles dar turime patys išvežioti užsakovams po visą Lietuvą. Darbų apimtys priklauso nuo užsakymų kiekių, kur ir koks būna jų poreikis. Kalėdinės karalienės iš Žemaičių ūkio realizuojamos tik Lietuvoje, tačiau vėliau  prekybininkai bei tarpininkai kažkiek jų galbūt ir eksportuoja.

Besiryžtančiųjų – vienetai  

Auginti puansetijas Lietuvoje gal norėtų ir daugiau patyrusių gėlininkų, nes artėjant šventėms jos yra labai paklausios, tačiau augintojus atbaido įvairūs sunkumai. Žemaičių ūkis gerai žino, kad šias gana įnoringas gėles užauginti sunku, todėl ir tiek mažai besiryžtančių.

Anot E.Žemaičio, reikia sukaupti daug žinių – žinoti, į kokias durpes ir į kokios spalvos vazonus sodinti, kaip ir kada laistyti, nes gali užpulti ligos, kenkėjai, o laiku nesužiūrėjus, galima visą derlių prarasti. Kitas jų įnoris – reikia daug šilumos. Augimo pradžioje joms dieną naktį turi būti palaikoma apie 20 laipsnių šiluma, tik lapkričio pabaigoje Žemaičių šiltnamyje temperatūra buvo sumažinta iki 15 laipsnių, bet ir tai gana daug. Kaip teigia Žemaičiai, puansetijos – tikrai daug išteklių, energijos reikalaujančios gėlės, todėl dar nežino, ar augins jas kitais metais.

„Priklausys nuo dujų kainos. Prie tokių kaštų kaip šiemet, ypač, kai ateina šalčiai, tikrai neapsimoka auginti. Žiemos laikotarpiu šildymas kainuoja nuo 500 iki tūkstančio eurų per parą. Kai ateis dar didesni šalčiai, gali būti, kad šildymas joms per parą kainuos net apie 2 tūkst. eurų“, – išaugusias išlaidas šildymui skaičiavo E.Žemaitis.

Artėjant gruodžiui Žemaičių ūkyje buvo nuspręsta taupyti – atskirti pusę šiltnamio ir užtraukti agroplėvele, kad nereikėtų šildyti tuščio ploto, nes gėlių kiekiai sparčiai mažėjo. Kai puansetijų šiltnamis ištuštės, jame bus sodinamos ir pražydinamos tulpės, kitos pavasario ir vasaros sezono gėlės.   

Nemažus kiekius puansetijų šiemet užaugino ir Prano Rimanto Olisevičiaus gėlininkystės ūkis Barboniškio kaime (Ukmergės r.). Pakalbinti šio ūkio vadovų VL nepavyko.

Įsivertino riziką

Pačiame Lietuvos–Lenkijos pasienyje esantis Ingos ir Vyto Šteinių gėlininkystės ūkis (Juodelių k., Kalvarijos sav.) – vienas didžiausių gėlininkystės ūkių Kalvarijos krašte. Nors gėlininkystė yra pagrindinis Šteinių šeimos pragyvenimo lėšų šaltinis, tačiau sutuoktiniai kalėdinių gėlių neaugina, pasidaro sau savotiškas žiemos atostogas. 

Anot šio gėlių ūkio šeimininkės Ingos, jie nesiima auginti didelę paklausą prieš Kalėdas turinčių puansetijų dėl galimos konkurencijos – šiam ūkiui didelis priešas yra iš Olandijos bei Lenkijos atvežamos puansetijos, nes užsienio gėlininkai jas sugeba pateikti Lietuvos pirkėjams kur kas mažesne kaina. Anot I.Šteinienės, jiems su vyru auginti puansetijas neverta, nes auginimo kaštai būtų labai dideli, be to, puansetijas reikia auginti dar ilgiau negu chrizantemas, kurios yra vienos paskutiniųjų Šteinių ūkio gėlių rudenį. Išparduoda viržius, chrizantemas ir sulig lapkričio 1-ąja užbaigia gėlių auginimo sezoną.  

Jeigu imtųsi auginti Kalėdoms skirtas gėles, kiltų nemažai rūpesčių, nes lapkričio bei gruodžio mėnesiai būna šalti. Šteiniai domėjosi ir žino, kad užauginti puansetijas tikrai labai brangiai kainuotų ir labai prasitęstų gėlių auginimo sezonas. Be to, abejoja, ar jų išaugintos gėlės Kalėdoms turėtų tokią didelę paklausą, kaip turi vasarinės bei rudeninės gėlės. Olandai sugeba užauginti ir pasiūlyti pigiau. Olandiškų gėlių prieš Kalėdas gėlininkė mato Lietuvos prekybos centruose. „Priveža pigiau ir mes tiesiog negalime konkuruoti su jais“, – neslėpė realybės I.Šteinienė.

Juodelių kaimo gėlininkė „Valstiečių laikraščiui“ minėjo, kad savo ūkio šiltnamius jie šildo labai trumpą laiką. Pradeda šildyti vasario mėnesį, kai Olandijoje įsigyja gėlių daigelius. Naują gėlių auginimo sezoną pradeda nuo našlaičių bei daugybės kitų pavasarinių ir vasarinių gėlių. Šildo tol, kol atšyla orai, o rudenį jų auginamos chrizantemos auga be papildomo šildymo.
Trijų mėnesių žiemos pertrauką Šteiniai išnaudoja produktyviai – per tą laiką pasiruošia kitam auginimo sezonui. Dabar valo, tvarko ir dezinfekuoja du turimus šiltnamius. Laisvą laiką panaudoja ir pamalkavimui, nes šiltnamius šildo kietuoju kuru – malkomis ir akmens anglimis. Šiemet itin išaugusius šildymo kaštus stebi ir Šteiniai. Bet, anot I.Šteinienės, ne tik šildymo kaštai išaugę, praėjusį pavasarį jiems brango gėlių vazonėliai, kurių reikia daug, ūgtelėjo ir gėlių daigelių kainos. Praėjusi žiema buvo labai šalta ir pavasaris šaltas, tai išaugo galutinės produkcijos savikaina, nors Šteiniai augalų kainų šiemet dar nedidino.

„Bet kitais metais jau tikrai kelsime kainas, nes dabar kitam sezonui pirkome durpes, jos jau pabrangusios, anglis pirkome – taip pat kaina pakilusi. Pranešė, kad ir daigeliai bus brangesni, ir vazonai. Kai viskas brangsta, nori nenori, turėsi kelti gėlių kainą“, – vardijo Kalvarijos krašto šiltnaminių gėlių augintoja.  

Nereiklūs kaktusai žiedais dėkoja kasmet

Renata Čanovienė, Vytauto Didžiojo universiteto Botanikos sodo oranžerijos kuratorė

Nežinau, ar puansetijos ateityje Lietuvoje gali likti tik kaip eksponatas, bet jas auginti ir prižiūrėti yra sudėtinga. Mūsų oranžerijoje jos norimo vaizdo neturi. Jos išlieka, bet mes neperkeldinėjame jų į tamsią vietą, specialių sąlygų pražysti nesudarome, tai jos, galima sakyti, beveik nežydi. Namų sąlygomis nerekomenduočiau su jomis užsiiminėti. 

Mes auginame žiemą pražystančius kaktusus plokštenius, bet tarp jų dauguma – tikrieji plokšteniai, pražystantys maždaug mėnesiu anksčiau, dar prieš Kalėdas. Gruodį jie jau beveik nebežydi. Turime ir kalėdinių plokštenių.

Pražystantį kaktusą auginti, manau, kur kas lengviau negu puansetijas. Dauguma, ypač senesnės kartos žmonių, juos augina. Jie žydi labai gausiai, daug kas dėl žiedų juos mėgsta. Jiems nereikia daug priežiūros. Kaip bebūtų keista, šie kaktusai namų sąlygomis išbūna daug geriau nei pas mus, Botanikos sodo oranžerijoje.

Kalėdiniai kaktusai nėra tokie reiklūs kaip puansetijos ir dauginami labai paprastai. Svarbiausia, jų neperlaistyti ir nelaikyti saulėkaitoje vasarą. Daugelis šiltuoju metų laiku išneša į lauką. Pagrindinė sąlyga, kad jis gerai ir gausiai žydėtų, – rudeniop, kai dienos jau trumpėja, palaikyti šiek tiek vėsiau, šiek tiek tamsiau, ir tada kaktusas sukrauna pumpurus. Tokia nedidelė ir nesudėtinga sąlyga. Palaikius vėsiau, reikia atsinešti į šildomą kambarį. Tai būtų rugsėjo pabaigoje. Paskui jis atsidėkoja žiedais. Kiti, pas ką kambariai yra šaltesni, net ir nenešioja nei į lauką, nei iš vieno kambario į kitą, ir kaktusai žydi.

Puansetijų gimtinė yra centrinė Amerika. O gausiai žydintys kaktusai daugiausia atkeliavę iš Pietų Amerikos rytinės dalies. Dažniausiai auga pačioje pakrantėje, sausesniuose miškuose. Vis dėlto – tai yra kaktusas. Ir jam nebereikia tiek drėgmės, kaip drėgnų atogrąžų augalams. Veši ne tik gimtinėje, bet ir Lietuvoje. Galima rasti užaugintų labai didelių, mačiau tiesiog iš vazono lipančių, kurie gražiai atrodo ir auga nemažai metų.