Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Kaimo verslininkai pagalbon pasitelks saulę ir robotus

Sunkmetį išgyvenančios kaime veikiančios įmonės ieško būdų,kaip išlikti ir nebijoti imtis inovacijų. Štai artimiausiuose UAB „Rimedis“, dirbančios Jungėnuose (Kalvarijos sav.), planuose –įsirengti saulės jėgainę. Jie patys pasigamins daug elektros, nereikės pirkti. Šunskų seniūnijoje (Marijampolės sav.) įsikūrusi UAB „Stevila“ ruošiasi statyti priestatą, kuriame įrengs robotizuotą metalo apdirbimo liniją.

Turi gerų idėjų

Artimiausiuose UAB „Rimedis“ planuose – iki šių metų vasaros, jei tik nebus trukdžių dėl COVID-19 pandemijos, įsirengti saulės jėgainę. Beveik 300 tūkst. eurų vertės projektas, kurio 50 proc. finansuos pati įmonė, sulauks ir europinės paramos. Anot UAB „Rimedis“vadovo Rimo Sujetos, darbų rangovo konkursas baigėsi vasario 15 dieną, beliko sulaukti, kol pasibaigs atrinkimo procedūros, apskundimo terminas.Kai paaiškės tikslus rangovas, medžio apdirbimo įmonė dar tiksliau žinos, kiek lėšų pareikalaus toks projektas.

„Patys pasigaminsime daug elektros, nereikės pirkti. Tam mūsų įmonė labai imli, nes vien už elektrą mokame apie 13 tūkst. eurų per mėnesį. Taip planuojame sumažinti išlaidas“, – kam reikalinga saulės jėgainė aiškino R.Sujeta. Tokio projekto įgyvendinimas Jungėnų kaime veikiančiai medžio apdirbimo įmonei – didelis iššūkis.

R.Sujeta: „Patys pasigaminsime daug elektros, nereikės pirkti. Tam mūsų įmonė labai imli, nes vien už elektrą mokame apie 13 tūkst. eurų per mėnesį. Taip planuojame sumažinti išlaidas.“

Lietuvoje galima rasti šio inovatyvaus projekto pavyzdžių,bet aplinkui, Kalvarijos savivaldybės teritorijoje, analogiško atvejo dar nebuvo. Jo teigimu, jie pagamintą elektros energiją nepardavinės, o panaudos savo gamybos reikmėms.„Negalima stovėti vietoje, nes tokios bendrovės užsidaro“, – įsitikinęs kaime veikiančios įmonės savininkas.

Produktyviausios bus vasaros

R.Sujeta pasakojo, kad COVID-19 pandemija šiek tiek pakoregavo ir jėgainės statybos planus. Pagal sumanymą, rangovo konkursas turėjo būti paskelbtas pernai spalį. Realūs statybos darbai tuomet būtų pradėti šių metų pavasarį. „Viskas nusikėlė, bet minties turėti saulės jėgainę neatsisakome“, – aiškino jis.

Pasak UAB „Rimedis“ direktoriaus, jie tikisi, kad viskas suksis greitai ir šiemetę vasarą, gal jau net birželį ar liepą, pradės naudoti nuosavos saulės jėgainės pagamintą elektrą. Jo teigimu, elektra gaminasi vasarą, kai daug saulės, todėl būtų gerai, jeigu jėgainė pradėtų veikti bent jau liepos mėnesį. Žiemą saulės nedaug, todėl elektros pasigaminimo galimybės kur kas mažesnės. Tad bendrovės planuose – vasarą prisigaminti tiek elektros, kiek reikia gamybai.

„Žinojau, kad tokie projektai yra įgyvendinami Lietuvoje. Mūsų įmonėje yra daugiau nei 50 darbuotojų (UAB „Rimedis“ dirba iš viso 98 darbuotojai),todėl dengiama50 proc. projekto įgyvendinimo lėšų, jeigu būtų iki 50 darbuotojų, paramos lėšomis galėtume dengti iki 60 proc. išlaidų. Kitas dalykas,mūsų skaičiavimais, įdėta pinigų suma atsiperka per 4 metus“, – projekto naudingumą Jungėnuose veikiančiai medžio gamybos įmonei pagrindė R.Sujeta. Jis pridūrė, kad tokio projekto atsiperkamumas jungėniškiams priklausys ir nuo to, kiek dosni bus saulė.

Jungėnuose (Kalvarijos sav.) ketvirtį amžiaus dirbantiems medžio apdirbėjams įsirengta saulės jėgainė sumažintų išlaidas – nereikėtų pirkti tiek daug elektros.

Sutrukdė šalčiai

UAB „Rimedis“ vadovas neneigė, kad vis besitęsiantis karantinas dėl COVID-19 vėl yra sulėtinęs jų gamybos tempus. Anot jo, susidėjo daug aplinkybių:žiemos šalčiai pakišo koją, tačiau gamyba nesustojo. Jungėniškius finansiškai palaiko ir verčia imtis inovacijų tai, kad jų produkcija turi paklausą užsienyje.Įmonės ceche pagaminti mediniai padėklai, vadinamosios medinės dėžės su lanksčiais, ir jų apvadai iš Jungėnų iškeliauja į Daniją, Vokietiją, Kiniją, Ispaniją.

Be medinių padėklų, rėmų, kuriuos eksportuoja į užsienį, įmonė užsiima medienos perdirbimu –vietos rinkai gamina įvairias lauko apdailos dailylentes, pjauna statybinę medieną pagal klientų poreikius, iš gamyboje atlikusių sausų pjuvenų gamina kūrenimui skirtas granules, pasistatę didelio pajėgumo džiovyklas, kuriose vienu metu gali išdžiovinti apie 200 kubinių metrų medienos, teikia transporto paslaugas.

UAB „Rimedis“, išauginta iš lentpjūvės,skaičiuoja 25 veiklos metus.

Planuoja statybas

Tuo tarpu Mokolų kaime (Marijampolės sav.)veikianti UAB „Stevila“šiemet neatsisako gamybos plėtros ir ambicingų planų pasistatyti robotizuotą metalo apdirbimo cechą.

Anot UAB „Stevila“ direktoriaus dr. Viliaus Senkaus, gamybos apimčių kritimas per šiuos metus svyravo nuo 20 iki 25 proc. COVID-19 pandemija ir du karantinai, anot vadovo, planus sujaukė visiems, nes pasaulis yra bendras. Nuo Afrikos iki Marijampolės – visi versle vienodi. Jo pastebėjimu, verslininkai nemato ateities, todėl elgiasi atsargiau, nenori investuoti, tuo pačiu sumažėja užsakymų.

Tačiau bendrovės vadovas stebi, kad vasarį situacija stabilizuojasi. Nepaisant karantino padaryto neigiamo poveikio, vos atšilus orams jų bazėje bus pradėtas statyti naujas robotų cechas.

V.Senkus pabrėžė, kad jie neužsiima masine gamyba. Gaminių detalės yra labai tikslios. Didžioji dalis gaminių pasistengus yra net dešimtadalio plauko storio tikslumo. Tai prilygsta itin sudėtingiems gaminiams. UAB „Stevila“ gaminių užsakovai – Vokietijos, Šveicarijos ir kitų ES šalių įmonės.

Metalo apdirbimu besidomintis jaunimas, pasak V.Senkaus, gali mokytis pas juos vietoje ir tapti profesionaliais staklininkais, tik reikia jų pačių noro ir ryžto.

Stakles valdys robotai

V.Senkaus teigimu, jų gamykloje pagamintos detalės naudojamos traukiniuose, naftos ir dujų gavybos pramonėje, automatizacijoje, pakavimo bei spausdinimo įrenginiuose ir kitur. Tokių detalių gamyba yra itin kruopštus ir atsakingas darbas. Siekiama, kad kiekviena UAB „Stevila“ pagaminta detalė prisidėtų prie to, jog užsakovų technika tarnautų nuo 20 iki 30 metų. Tam reikia kokybiško metalo ir detalių matmenų tikslumo. Jie gamina mažomis arba vidutinėmis serijomis – iki kelių šimtų detalių. Labai retai pasitaiko, jog gamina tūkstantį. Daug derinimų, nes nuolat kuriamos naujos detalės.

„Masinės gamybos procesas yra paprastesnis nei sudėtingų detalių gaminimas greitai ir mažomis serijomis“, – lygino V.Senkus

24 veiklos metus skaičiuojanti UAB „Stevila“ planuoja plėtrą – vos atšilus įmonė pradės statybas. UAB „Stevila“ plėsis natūraliai, be didelių paskolų. Jie jau yra aptarę naujo pastato statybą – iškils 800 kvadratinių metrų dydžio cechas. Gamyba bus automatizuota – prie staklių dirbs robotai. Vienas žmogus valdys 4–6 įrengimus.Taip tikimasi pasiekti didelį našumą.

V.Senkaus teigimu, žmonės, kurie sugebės valdyti naujas stakles ir robotus, kurs didelę pridėtinę vertę. Jų darbas ir atlyginimai turės būti labai orūs. Pasistačius naują automatizuotą-robotizuotą cechą atsiras ir karjeros siekimo galimybės. Vadovas to tikisi ne tik iš esamų, bet ir iš būsimų aukštos kvalifikacijos specialistų, ypač jaunimo.

Įvairūs verslai kaimą priartina prie miesto

Giedrius Surplys, Seimo Kaimo reikalų komiteto narys

Esu įsitikinęs, kad gyvam kaimui reikalingas ne tik žemės ūkis, bet ir kiti verslai. Kuo novatoriškesnės veiklos kaime, tuo daugiau galimybių, kad ten kursis jauni žmonės – Lietuvos kaimo ateitis. Europos Sąjungos lėšos, skirtos kaimui, gali būti naudojamos ne tik žemės ūkiui, bet ir verslo bei bendruomenių plėtrai. Tikiuosi, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė į kaimo politiką žvelgs plačiai ir ieškos būdų, kad kaime galėtų plėtotis aplinkai draugiški turizmo, medžio apdirbimo, o gal net informacinių technologijų verslai.

Rekomenduojami video