Kai tik įvyksta mirtina eismo nelaimė, iškart ieškoma jos priežasčių: gal per greitai važiavo, gal girtas vairavo, gal pėsčiasis staiga išsuko į kelią ar tamsoje buvo be šviesą atspindinčių elementų, o gal eismo dalyvio paprasčiausiai pagautas žioplys?... Tačiau neretai ne paskutinėje tokių spėjamų priežasčių eilėje atsiduria ir liūdnas, bet, ko gero, ir kiek raminantis supratimas, jog avarijos išvis negalėta išvengti, nes ji buvo... užprogramuota mistinių jėgų.

Išskyrė amžiams

Būtent taip pastaruoju metu kalbama apie gegužės pradžioje Marijampolės kraštą sukrėtusią avariją, per kurią žuvo du jaunuoliai – Želsvos miestelyje gyvenę Mantas A. ir Lukas K. Vienam buvo 19 metų, kitam – 18.

Miestelio gyventojų teigimu, abu vaikinai buvo itin artimi draugai, nors pastaruoju metu mokėsi jau ne kartu: Mantas A. buvo gimnazijos Marijampolėje abiturientas, o Lukas K. krimto miškininkystės mokslus Kaune. Tragiška avarija amžiams išskyrė draugus.

Paskutines savo gyvenimo valandas abu vaikinai leido kartu, kaip ir dažnai būdavo, – tą nevėlų vakarą važinėjosi mopedu. Šis abiejų pomėgis abu draugus ir pražudė.

Avarijos priežastis tiriantys Marijampolės policininkai kol kas dar aiškinasi, kas kaltas dėl dviejų jaunų žmonių žūtimi pasibaigusios avarijos – jaunas mopedo vairuotojas ar automobilį „Audi A4“, su kuriuo mopedas susidūrė, vairavusi irgi jaunutė mergina (21 m.). Ji vairuotojos patirtį kaupia vos nuo pernykščio gruodžio.

Kartu automobilyje važiavo ir keleivė (22 m.). Abiem merginoms po avarijos prireikė rimtos medikų pagalbos. Net gydytojas, tą vakarą ėjęs į operacinę, nebesusivaldė nepriminęs kitiems, kad karas keliuose vis dar tęsiasi, jis vyksta čia pat – taip ir parašė paskubomis savo paskyroje socialiniame tinkle, eidamas operuoti vieną šios avarijos dalyvę.

Pastebėjus buvo vėlu...

Tragiška nelaimė įvyko prieš pusę aštuntos vakaro – buvo dar šviesu, eismas keliuose kiek pamažėjęs. Mopedu Želsvos miestelio link važiavę abu jaunuoliai žuvo netoli namų, kelio Marijampolė–Liudvinavas–Krosna 9-ajame kilometre. Čia, netoli įvažiavimo į Buktos kaimą, mopedas susidūrė su automobiliu „Audi A4“.

Tyrėjų duomenimis, tuo metu vaikinų ketinta mopedą apsukti, o tokio manevro nepastebėjo automobiliu važiavusios merginos, buvusios kelio įkalnėje ir lenkusios kitą transporto priemonę. O kai pastebėjo, buvo jau vėlu. Automobilis rėžėsi į mopedą, vaikinai nuo smūgio pakilo į orą ir bloškėsi į žemę. Nelaimėliai buvo be šalmų, užtat po įvykio buvo galima spėlioti, gal šalmai būtų išgelbėję gyvybes.

Automobilis po smūgio nulėkė nuo kelio, trenkėsi į sankasą.

Tyrimo versija iškelta pagal abiejų susidūrusių transporto priemonių apgadinimus, likusius po avarijos. Manoma, kad prireiks ir autotechninės ekspertizės. Liudijo ir automobiliu važiavusios abi merginos. Beje, automobilio keleivė – žuvusio Manto A. sesuo. Tai – kiek mistiška detalė, nes tyrėjai kol kas neturi duomenų, kad ir merginos, važiavusios automobiliu, ir vaikinai, važiavę mopedu, būtų iš anksto susitarę ar susitikti, ar kaip tik išvengti susitikimo vieni su kitais.

Paženklintas kelias

Vis dėlto, kad ir kokios avarijos priežastys paaiškėtų po tyrimo, atrodo, jos gali nublankti, nes šiuo metu labiausiai keiksnojamas... pats Marijampolės–Krosnos kelias. Šio kelio atkarpoje, besidriekiančioje apie 6–8 kilometrus, yra žuvę labai daug žmonių. Mistiškiausia, kad ne viena avarija šiame ruože nusinešė iškart dviejų ar net daugiau žmonių gyvybes.

Ne be reikalo minėtoje atkarpoje, pavažiavus apie 3 kilometrus nuo Marijampolės, jau nuo 2005-ųjų pavasario pakelėje, netoli Netičkampio kaimo, stovi didelis medinis kryžius, skirtas avarijų aukoms atminti, ir didelėmis raidėmis užrašytas patarimas pravažiuojantiesiems: „Vairuotojau, neskubėk į amžinybę“. „Akistata“ ne kartą yra rašiusi, kad drožėjo Skirmanto Šiaudžio sukurtą kryžių savo ir artimųjų lėšomis, mediena padedant Buktos miškininkams, pastatė Netičkampio kaimo ūkininkas Vytautas Senkaitis (tuomet 72 m.), nuolat kaupęs žinias apie vis naujas eismo nelaimes tame kelyje. Beje, 2006 metais V. Senkaitis ir pats buvo palytėtas mistikos skraistės – irgi tapo mirtinos eismo nelaimės auka.

O pats kelias, Marijampolės kelių policijos viršininko Rolando Gylio teigimu, „yra normalus – prieš keletą metų remontuotas, sutvarkytas“. Tik transporto srautas jame tam tikru paros laiku būna nemenkas.

Beprasmė rizika

Avarija, per kurią žuvo mopedu važiavę du draugai, iškart priminė vietos gyventojams kitą avariją, kai 2008-ųjų rudenį pačiame Želsvos miestelyje, esančiame prie pat to paties avarijomis paženklinto kelio, žuvo du Želsvos mokyklos dešimtokai, 16-mečiai, artimi draugai. Šiandien Eitvydui K. ir Edvinui J. būtų apie 25 metus.

Abu bendraklasiai žuvo iškart po Mokytojo dienos šventės mokykloje. Jie po 19-os valandos važinėjo Edvino J. šeimos galingu motociklu „Kawasaki“ ir jau ne pirmą dieną vietos gyventojus stebino bei šiurpino didžiuliu greičiu. Apie tai jau buvo informuoti ir policininkai, ir berniukų tėvai, tačiau abu nepilnamečius, dar net neturėjusius teisės sėsti prie motociklo vairo, sustabdė tik pati žiauriausia lemtis – žūtis.

Lemtingąjį vakarą abu berniukai lakstė motociklu po miestelį būdami be šalmų. Žmonės atkreipė dėmesį į didžiulį praūžusiųjų sukeltą garsą. Staiga motociklas rėžėsi į priešais važiavusį ir į šalutinį kelią jau sukusį traktorių „Valtra“ su priekaba. Šis nuo smūgio net pasisuko šonu kelis metrus, sulinko metalinės traktoriaus lingės. Abu motociklu važiavę berniukai žuvo – jų kūnai liko žiauriai sumaitoti, įvykio vieta kone gyvenvietės centre, visai netoli mokyklos, nusidažė krauju.

Naują, modernų traktorių vairavęs Želsvelės žemės ūkio bendrovės mechanizatorius Arūnas D. (36 m.) buvo ištiktas šoko. Vyras aiškino, kad jo kelyje motociklo nebuvo matyti – šis priešais atsidūręs akimirksniu, kai susidūrimo nebebuvo galima išvengti. Traktorininkas buvo blaivus. Liudininkai iškart pradėjo jį guosti, kad vaikinukai patys prisišaukė nelaimę, nes lėkė milžinišku greičiu, tarsi būtų norėję išbandyti motociklo galingumą. Žmonės pasakojo šiurpę, kai prieš tai šis „Kawasaki“ praskuodė pakeltu vienu ratu, ir tvirtino, jog motociklas važinėjo netgi be šviesų. Atsirado žinančiųjų, esą prieš tragediją vaikinukai remontavo motociklą, bet šviesos taip ir liko nesutvarkytos.

Vėliau buvo padaryta išvada, kad tik vairavimo patirties stoka, kelis kartus viršytas leistinas greitis ir beprasmė rizika pražudė bebaimius vaikinukus, tuokart atskridusius nuo Buktos kalno.

Primena du ąžuolai

O bene 1987-aisiais visai prie pat Želsvos esančiame Naujienos kaime irgi žuvo du jauni, ką tik 25 metų jubiliejus atšventę draugai Vitas K. ir Gintautas M. Jų žūties vietą ženklina 2 ąžuolai, artimųjų pasodinti po tragedijos.

Tą šaltos žiemos vakarą abu bičiuliai, kaip keleiviai, ir dar 2 vyrai kolūkio pienovežiu važiavo iš darbo į namus. Pusiaukelėje pienovežis staiga susidūrė su didžiule krovinine mašina. Vėliau buvo nustatyta, kad tragediją prišaukė slidus žiemos kelias ir vairuotojų neapdairumas. Nuo smūgio atsidarė pienovežio durelės ir abu minėti draugai iškrito iš mašinos. Abu vaikinai, patekę po ratais, žuvo. Pienovežio vairuotojas nepatyrė jokių sužalojimų, o trečiasis keleivis – menkus. Beje, bene po metų mistiškai – kitos avarijos – mirtina auka tapo ir dar vienas tos pienovežio avarijos dalyvis, tarsi avarijos būtų persekiojusios jį. Vyras žuvo važiuodamas motociklu.

Vėlių kerštas?

Kodėl minėtose apylinkėse kelias tiesiog traukia avarijas ir jų aukas, „Akistatai“ dar prieš bene 20 metų paaiškino jau minėtas Netičkampio kaimo ūkininkas V. Senkaitis. Jis teigė, kad tai vėlių kerštas. Mat dabar jau bene prieš 60 metų, dar kolūkių laikais, kai Netičkampio gyvenvietė garsėjo kaip pavyzdinis „Šešupės“ kolūkis, o netolima Želsvos gyvenvietė – kaip net sovietų sąjungoje žinomas „Želsvelės“ kolūkis, pro jas buvo klojamas asfaltas. Darbams reikėjo smėlio. Sunkiasvorės mašinos šį turtą gabeno iš kadaise buvusių Netičkampio ir Gustaičių kapinaičių (arčiausiai tiesiamo kelio).

„Tose kapinaitėse, kurios ilgus metus buvo kaip nemenkas piliakalnis, ilsėjosi dar 1914 metais čia kritusios karo aukos – vokiečiai ir kazokai, – kadaise pasakojo V. Senkaitis. – Priešininkai kovėsi durtuvais – taip pasakojo dar mano tėvai. Per mūšius žuvo per 600 žmonių. Jų kūnai vietoje buvo ir užkasti. O po to, kai darbininkai kasė smėlį tiesiamam keliui, piliakalnį išrausė, sužemino. Pats atsimenu, kaip ten tada mėtėsi žmonių kaukolių, kaulų, nesuirusių kareiviškų odinių ilgaaulių batų.“

Vietos gyventojai piktinosi vykusiais draskymo darbais, kuriuos vadino kapinaičių ir žmonių palaikų išniekinimu. Anot jų, daugybė kaulų kartu su smėliu buvo išvežta ir papilta naujajame kelyje. Esą šitaip nepagarbiai išmėtyti kariavusių ir žuvusių kitataučių kūnų likučiai gali būti viena iš didžiausių dabartinių eismo nelaimių priežasčių – vėlės keršija, kad buvo išniekintos, ir užgulė kelią prakeiksmu...

Juodos lemties aukos

Galima tikėti, galima tik nusišypsoti ir numoti ranka, tačiau mirtinų eismo nelaimių minėtoje kelio atkarpoje vien per 10–13 pastarųjų metų buvę labai daug: žuvo automobiliu po maudynių važiavusi jauna marijampolietė su mažamečiu sūneliu, jauno studento spausto didelio automobilio greičio aukomis tapo pusamžiai sutuoktiniai iš netolimo Meškučių kaimo, jauna vairuotoja pražudė kartu važiavusį savo vyrą, skirtingu laiku žuvo keli pėstieji, keli vairuotojai, keli keleiviai, 2013-ųjų vasarą visai netoli minėto kryžiaus žuvo automobiliu važiavęs žinomos TV laidų vedėjos brolis Kęstutis G. (25 m.)....

Tokias mirtimi paženklintas kelio atkarpas policijos pareigūnai vadina juodosiomis dėmėmis, o ekstrasensai linkę lyginti su garsiuoju Bermudų trikampiu (Mirties trikampiu, esančiu JAV). Esą todėl kartais ir negalima objektyviai paaiškinti kai kurių įvykių – belieka tik pripažinti egzistuojančią paslaptį ir susitaikyti su skaudžia lemtimi.

Irena ZUBRICKIENĖ