Kaip rodo teismų praktika, aukštesniosios instancijos teismai apeliacinius skundus dažniau atmeta nei patenkina – pamalonina tik kaip gausių loterijų dalyvius. Tačiau bene kiekvienas nuteistasis, nepatenkintas jam paskelbtu teismo nuosprendžiu, pasinaudoja teise jį apskųsti, nes turi vilties, kad dar bus išgirstas. Vėliau dauguma tokių lieka nusivylę – irgi kaip loterijose. Neseniai taip nutiko dviem žudikams iš Jonavos rajono ir šiaulietei „dekabristei“.

Buvo ne iš baugščiųjų

„Dekabristėmis“ „Akistata“ ne kartą yra pavadinusi moteris, kurių vyrai ar sugyventiniai patenka į pataisos namus ir tada prašo arba net reikalauja savo moterų, kad šios bet kokia kaina slapta pristatytų jiems draudžiamų kalėjime turėti daiktų, kol galop tai sutikusios padaryti paklusnios moterys įkliūva pačios ir net nuteisiamos kalėti. Taip, kaip ir jų vyrai, dėl kurių jos ištikimai aukojosi – kaip tikros 19-ojo amžiaus Rusijos dekabristų žmonos, vykusios kartu su jais į tolimąją tremtį.

Beje, pastaruoju metu tokių moterų, tiekiančių savo kalintiems vyrams (ir sugyventiniams, broliams, sūnums) draudžiamus daiktus – mobiliuosius telefonus, kvaišalus, lyg ir sumažėję. Bent jau įkliūvančiųjų. Gal taip yra ir dėl to, kalinių moterys vis daugiau išgirsta apie nuteistas geradares, paklususias savo kalintiems vyrams. Kai kurios turbūt ir pabūgsta dėl savo likimo.

Bet šiaulietė Laima Semionova (40 m.) – ne iš tų, pabūgusiųjų. Ji mažiausiai 3 kartus slapta paklusniai gabeno draudžiamų daiktų savo kalinčiam sutuoktiniui Aleksandrui Semionovui (40 m.). Šis jau net 12 kartų teistas vyras (ir už nužudymą) už grotų pradėjo „draugauti“ su kvaišalais. Kad jų turėtų, pasikinkė ir savo žmoną L. Semionovą.

Paskutinį kartą ši mažamečio vaiko motina įkliuvo 2016-ųjų spalį, kai nuvyko į planuotą pasimatymą su sutuoktiniu Marijampolės pataisos namuose. Tąkart įžvalgios pareigūnės akių nuo atvykėlės nenuleido, nes ši buvo labai nervinga, jaudinosi, neatsakinėjo į klausimus. Atlikus moters išorės apžiūrą ir pareigūnėms įspėjus, kad viešnia bus vežama į miesto ligoninę vidinei apžiūrai, L. Semionova tik tada pati parodė išeinamojoje angoje slėptą cilindro formos paketą (10 cm x 4 cm dydžio) su kvaišalais (per 300 tablečių psichotropinės medžiagos). Juolab kad moterį jau buvo „įtaręs“ ir keturkojis „zonos“ pėdsekys. Taigi iki pat paskutinės minutės šiaulietė stengėsi praslysti, kaip daro tik jau įgudę nusikaltėliai.

Sutuoktinio pavergtoji

L.Semionova ir buvo jau įgudusi – bedarbė moteris, keletą kartų jau teista, savo kalinčiam sutuoktiniui draudžiamų lauktuvių (heroino) buvo nešusi ir 2016-ųjų birželį. Kai tuokart įkliuvo, tai laukė teismo bausmės už padarytą nusikaltimą, bet belaukdama, po kelių mėnesių (spalį), ir vėl drįso aplankyti vyrą su draudžiamomis lauktuvėmis.

Tai buvo iš viso jau trečias panašus kartas – dar anksčiau L. Semionova buvo įkliuvusi ir eidama pas tuomet dar Alytaus pataisos namuose kalėjusį savo sutuoktinį.

Tokią įžūlią (ar gal drąsuolę?) kalinio „dekabristę“ Marijampolės apylinkės teismas šių metų vasarą nuteisė kalėti 8 metus už 2016-ųjų spalio nusikaltimą, tačiau ši bausmė akimirksniu dar pailgėjo, nes buvo pridėta ankstesniosios bausmės (už 2016-ųjų birželio nusikaltimą), dar nebaigtos atlikti, dalis. Taigi galutinė teismo bausmė įžūliai drąsuolei – net 11 metų gyvenimo už grotų ir dar 4 mėnesiai viešųjų darbų, neatlygintinai triūsiant po 30 valandų per mėnesį.

Šį Marijampolės teismo nuosprendį L. Semionova iškart apskundė Kauno apygardos teismui (KAT), o šis neseniai, jau išnagrinėjęs apeliacinį skundą, paskelbė, kad Marijampolės teismas parinkęs teisingą bausmę – švelnesnės bausmės nėra ko ieškoti. Taigi L. Semionova, sutuoktinio planų uoli vykdytoja, turi kalėti 11 metų.

Beje, pats A. Semionovas taip pat nuteistas už kartu su žmona vykdytus nusikaltimus, nes juk žmona ne šiaip sau sugalvodavusi, kokių lauktuvių jam vežti į „zoną“. Įrodžius, kad kalinys A. Semionovas tai organizavo ir vadovavo minėtiems nusikaltimams, jam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė. Kadangi prie šios bausmės dar pridėta ir ankstesnės bausmės neatliktoji dalis, iš viso A. Semionovas turi gyventi už grotų dar 16 metų. Šio nuosprendžio kalinys nebeskundė.

Tragiškos išgertuvės

Savo apeliaciniais skundais nieko nepešė ir du žudikai, apskundę jiems paskelbtą pirmosios instancijos teismo (KAT) nuosprendį. Neseniai Lietuvos apeliacinis teismas (LApT), išnagrinėjęs šių nuteistųjų – Ruklos miestelio (Jonavos r.) gyventojų Gintaro Andriukaičio (31 m.) ir Egidijaus Vėželio (37 m.) – skundus, paskelbė, kad juos atmeta ir palieka galioti KAT nuosprendį, nes šis yra teisingas.

„Akistata“ jau yra rašiusi, kad G. Andriukaitis ir E. Vėželis 2017-ųjų sausio 18-osios pavakarę, girtaudami G. Andriukaičio motinos Gretos Andriukaitienės (49 m.) bute Rukloje, žiauriai sumušė kartu girtavusį kaimyną Valerijų V. (40 m.), buvusį buto šeimininkės širdies draugą. Esą už paskleistas apkalbas ir vagiliavimą.

Beje, rankų sudėjusi tuokart, per smurto išpuolį, nesėdėjo ir pati G. Andriukaitienė, todėl ji KAT irgi buvo pripažinta kalta dėl nužudymo kaip bendrininkė bei sulaukė 10 metų nelaisvės bausmės, tik šio nuosprendžio nuteistoji nebeskundė.

Dėl patirtų sužalojimų Valerijus V. ligoninėje mirė po kelių dienų.

Teismo ekspertai nustatė, kad nelaimėlis buvo patyręs mažiausiai 30 įvairių smūgių į visas kūno dalis, ypač į galvą ir į krūtinę, šonus. Jis daužytas kumščiais, spardytas kaip futbolo kamuolys, galop dar plaktuku tvatytas per galvą mažiausiai 10 kartų. Bet mirtis nelaimėlį, nebepajėgusį apsiginti nuo smurtautojų, ištiko ne nuo galvos traumų, o nuo labai sunkių krūtinės sužalojimų.

Sumuštas vyras tądien buvo neblaivus, kaip ir jo budeliai.

Klaidino pareigūnus

Smurtautojai, vos supratę, ką padarė, sumuštąjį skubiai išnešė į daugiabučio laiptinę ir Bendrojo pagalbos centro telefonu pranešė, esą laiptinėje radę žiauriai sumuštą, leisgyvį žmogų. Laukdami medikų, budeliai, vaizduodami pilietiškus žmones, vėl parsitempė nelaimėlį į G. Andriukaitienės butą ir atvykusiems medikams aiškino, esą radę žmogų, todėl priglaudę, kad jis nenumirtų, ir dar pagalbą iškvietę.

Tačiau netrukus paaiškėjo tikroji tiesa, nes name atsirado liudytojų, mačiusių, kur ir kas Valerijų V. per išgertuves G. Andriukaitienės bute mušę ir spardę. Taip pareigūnus klaidinę kaltininkai liko it musę kandę.

Dar šių metų pavasarį Valerijaus V. nužudymo aplinkybes ir priežastis detaliai išnagrinėjęs KAT paskelbė, kad žudikai yra visi trys to išgertuvių vakarėlio egzekutoriai: anksčiau 10 kartų už vagystes ir plėšimus jau teistas G. Andriukaitis už nužudymą tuokart sulaukė 12 metų laisvės atėmimo bausmės, praeityje 3 kartus teistas E. Vėželis buvo pasiųstas kalėti 10 metų, anksčiau neteista G. Andriukaitienė – irgi 10 metų nelaisvės.

Apeliacinis neišgirdo

Šiuo nuosprendžiu skundėsi ir todėl apeliacinius skundus LApT įteikė tik abu nuteisti vyrai. Griežčiausiai nuteistas G. Andriukaitis teigė, kad nuo jo esą 5–6 smūgių Valerijus V. negalėjęs numirti, todėl prašė teismo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš nužudymo į nežymų sveikatos sutrikdymą. O E. Vėželis savo tuokart suduotų smūgių nelaimėliui nedailino, tik prašė LApT sušvelninti bausmę.

Bet LApT teisėjų kolegija pareiškė: „smurtą prieš auką naudojo visi bendrininkai, todėl už nužudymą atsako visi kūno sužalojimus nukentėjusiajam padarę asmenys, nepriklausomai nuo to, kas ir kokio pobūdžio smurtinius veiksmus tuokart atliko“.

Taigi KAT paskelbtas nuosprendis po LApT teisėjų kolegijos sprendimo įsiteisėjo. Dar kartą skųstis savo dalia abu vyrai gali kreipdamiesi jau tik į Aukščiausiąjį Teismą.

Beje, abu žudikai vyrai įpareigoti atlyginti nužudytojo dviem dukroms moralinę žalą – sumokėti abiem po 5000 eurų (tik jiems ieškinius pateikė nukentėjusiosios), o Ligonių kasai už sunkiai sužaloto Valerijaus V. gydymą 4 paras (iki mirties) teismas priteisė po 161 eurą jau iš visų trijų nuteistųjų.

Apkaltintoji gudravo?

Galima pasvarstyti, kodėl KAT nuosprendžio neskundė 10 metų nelaisvės bausme nuteista G. Andriukaitienė. Greičiausiai moteris pabūgo, kad aukštesniosios pakopos teismas gali ir nebūti jos pusėje, kai svarstys, ar ji prisidėjusi prie svetimo žmogaus nužudymo, ar prie šeimos nario – savo sugyventinio. Mat ši moteris ir Valerijus V. buvo sugyventiniai. Bent taip kalbama šių žmonių gyvenamojoje aplinkoje. O KAT patikėjo teisiamosios G. Andriukaitienės tikinimu, kad Valerijus V. – jau tik anksčiau buvęs jos sugyventinis, nes pastaruoju metu moteris su juo nebegyvenusi, tik šiaip kartais pabendraudavusi. Esą moters širdyje jau buvęs E. Vėželis...

Kaip žinia, už savo šeimos nario nužudymą kaltiesiems skiriamos griežtesnės bausmės (8–20 metų nelaisvės) nei už ne savo šeimos nario nužudymą (7–15 m. nelaisvės).

Irena ZUBRICKIENĖ