Garbaus amžiaus žmonės – ne tik bene aktyviausiai juos skriaudžiančių telefoninių sukčių taikikliuose. Pensininkus nusižiūrėję ir plėšikai. Šie išsiruošia apiplėšti ir pažįstamus, ir nepažįstamus senjorus, eina ir po vieną, ir būreliu, o grobis gali būti net ir vos keli eurai.

Išdygo prie lovos

Labiausiai plėšikų dėmesį traukia vieniši senukai, gyvenantys atokiau, arba ir senukų poros, gyvenančios be vaikų, turinčios sveikatos problemų. Tokius pensininkus lanko socialiniai darbuotojai, užeina kaimynai, pakalbina laiškininkai, tačiau savo nišą tokioje pagyvenusiųjų kasdienybėje randa ir nusikaltėliai.

Pagal šalies policijos užregistruojamų įvykių suvestines, senukų apiplėšimų jų pačių namuose užfiksuojama vidutiniškai po 3–4 per mėnesį.

Vienas paskutiniųjų – Marijampolės krašte. Atokiau nuo Valavičių kaimo viena gyvenanti pensininkė (80 m.) tą vėlų vakarą jau gulėjo lovoje prie įjungto televizoriaus – kaip ir kas vakarą. Staiga, anot jos, kambaryje atsirado trys kaukėti asmenys. Moteris po įvykio negalėjo pasakyti, kaip jie įėjo, nes namo durys esą buvo užrakintos, o laužimo garsų ji negirdėjusi. Vienas iš kaukėtųjų iškart pasilenkė prie išsigandusios namo šeimininkės ir, sugriebęs rankomis už gerklės, pradėjo smaugti, kartu įsakmiai reikalaudamas pasakyti, kur jos pinigai ir kiti vertingi daiktai.

Močiutė buvo ištikta šoko, tad po apiplėšimo negalėjo pasakyti, ar ji pati užpuolikams atidavusi savo turtą, ar jie jį susiradę, taip pat jai buvo sunku orientuotis, kiek laiko įsibrovėliai užtruko jos pastogėje.

Kai plėšikai išėjo, kiek atsigavusi pensininkė išbėgo iš savo namų, patraukdama gyvenvietės, kur gyvena jos dukra, link. Ši tuoj paskambino pagalbos telefonu.

Paaiškėjo, kad plėšikai iš pensininkės namo išėjo su visai nemenku grobiu – 2600 eurų, laikytais namie, ir įvairiais juvelyrikos dirbiniais.

„Ginklai“ negelbėtų

Iškart po nusikaltimo įtariamųjų sučiupti policininkams nepavyko. Pareigūnai teigė, kad šoko ištikta pensininkė skundėsi savo atmintimi, todėl negalėjo įvardyti įvairių detalių, operatyviai vedančių sėkmingo tyrimo link.

Tokių nusikaltimų būna neretai. Daug kam atrodo, kad sarginis šuo ir kiekvieną minutę pasiekiamas telefonas – vienišų senukų „ginklas“, saugantis nuo plėšikų, tačiau nusikaltėliai ir pensininkų keturkojus sugeba nutildyti, ir telefonus atimti. Štai ir apiplėšdami minėtą suvalkietę plėšikai kartu išsinešė jos mobilųjį telefoną, tad ir beliko nelaimėlei pėsčiomis skubios pagalbos ieškotis.

Net ir savigynai turimas ginklas arba, kaip dažniausiai mėgsta pensininkai, kirvukas prie lovos ar po pagalve būtų likęs šios močiutės nepanaudotas, nes nusikaltėliai moterį užklupo tyliai, netikėtai ir labai staiga.

Pirmiau – „žvalgyba“

Marijampolietę pensininkę labai gerai supranta dzūkė (70 m.) iš Laukinčių kaimo (Alytaus r.). Ši moteris plėšiko išpuolį išgyveno maždaug 10 dienų anksčiau. Nusikaltėlis vienišą pensininkę „aplankė“ irgi naktį.

Šio plėšiko būta įžūlesnio. Jis, atsliūkinęs tamsoje ir tyliai pasidarbavęs prie pensininkės namo lango, kurį greitai išėmė, po vidurnakčio įlindo į namą ir, pripuolęs prie jau miegojusios šeimininkės, iškart pagrasino jai peiliu ir pradėjo dusinti pagalve. Matyt, baimindamasis, kad auka rėks, skubiai iš paklodžių susuko juostas ir jomis surišo nelaimėlei rankas ir kojas, o burną užspaudė. Pats tuo metu ragino moterį pasakyti, kur jos pinigai. Įbauginta močiutė, baimindamasi paties tragiškiausio likimo, galvos mostu parodė, kad ant spintelės stovi sausainių dėžutė. Joje plėšikas kaipmat rado 10 eurų. Patikėjo, kad daugiau pinigų pensininkė namie neturi. Tuomet įsibrovėlis atsidarė aukos šaldytuvą ir iš jo pasiėmė maždaug pusę kilogramo rūkytos dešros.

Surištos pensininkės skriaudikas neskubėjo išeiti – jis dar apie porą valandų pagulėjo lovoje šalia persigandusios moteriškės.

Kai plėšikas galop susiruošė išeiti, savo auką jis dar kartą pagąsdino – įrėmė jai į kaklą čia pat rastą pincetą ir liepė nesiskųsti policijai.

Savo pančius moteris atsiraizgė tik ryte ir iškart nuėjo pas kaimynus, kuriems papasakojo apie nakties košmarą. Pensininkė neslėpė, kad plėšiką ji atpažino – tai tame pačiame kaime gyvenančio vyro sūnus, kuris prieš porą dienų buvo užėjęs pas ją ir prašęs duoti atsigerti. Tai moteris pasakė ir iškviestiems policininkams.

Manoma, kad tuokart, užeidamas pas pensininkę, „žvalgas“ jau rezgė apiplėšimo planą ir buvo užėjęs tam, kad apsižiūrėtų, kaip ji gyvena, ar yra daugiau žmonių, kaip išsidėstę kambariai, langai ir panašiai.

Greitas nuosprendis

Plėšikas – 5 kartus už vagystes ir plėšimą teistas Mindaugas Naruševičius (35 m.) – buvo sulaikytas labai greitai. Jis sučiuptas visai kitame Lietuvos regione – Ariogaloje (Raseinių r.), kur pastaruoju metu darbavosi pas ūkininkę, o iš ten retkarčiais parvykdavo į Dzūkiją pas tėvą. Sulaikytasis buvo suimtas. Jis teigė, kad apiplėšti Laukinčių kaimo vienišą gyventoją sugalvojęs dėl kelių eurų, kurių jam tąkart reikėję kelionei atgal į Raseinių rajoną. Mintis tai padaryti esą kilusi staiga, kai tą naktį neva užsukęs į pensininkės kiemą vėl atsigerti ir pamatęs prie šulinio paliktą peilį. Tuomet ir pagalvojęs, kad peiliu greitai išimtų namo lango stiklą...

Kadangi suimtasis pripažino savo kaltę, tikino, jog labai gailisi dėl savo tą naktį aptemusio proto, o močiutei padarytą žalą (12 eurų) iškart atlygino kaltinamojo sesuo, todėl baudžiamoji byla teisme buvo išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą – praėjus vos 9 dienoms po apiplėšimo. Tokia tvarka kartu leidžia iškart trečdaliu sumažinti skiriamą bausmę. Todėl iš Alytaus apylinkės teismo salės konvojaus pareigūnų išvedamas M. Naruševičius, pripažintas recidyvistu, žinojo, kad į pataisos namus keliauja trejiems metams, nors teismas paskelbė, jog skiriama trečdaliu didesnė – 4,5 metų nelaisvės – bausmė.

Ne tik kaimuose

Plėšikai vis naujų aukų žvalgosi ne tik kaimuose ir ne tik atokesniuose vienkiemiuose. Štai prieš kelias savaites į Klaipėdos policiją kreipėsi šio miesto gyventoja (75 m.) ir pasiskundė, kad į jos butą, likus 10 minučių iki vidurnakčio, staiga įžūliai įsibrovė du kaukėti vyrai. Jie įlipo per buto pirmajame aukšte langą. Įsibrovėliai nurodė tylėti ir prisistatė esą... policijos pareigūnai. Neva privalantys atlikti bute kratą.

Pensininkė gyvena kartu su savo sūnumi (46 m.), tad klausiamu žvilgsniu pažiūrėjo į jį, tačiau liko nieko nesupratusi.

O „policininkai“ tuo metu ne tik žvalgėsi po butą, bet ir pradėjo kilnoti įvairius daiktus. Moters sūnus, suvokęs, kad policininkai per langus nevaikšto, griebė telefoną, kad paskambintų į policiją. Tačiau dėmesingi nusikaltėliai buvo tam pasirengę – jie prikišo vyrui peilį ir keletą kartų smogė per veidą. Bet ilgiau įsibrovėliai jau nebuvo – matyt, eidami nesitikėjo bute rasti moters sūnų. Išbėgdami plėšikai išsinešė paskubomis surastą buto šeimininkės rankinę. Joje buvo jos asmens dokumentai, mobilusis telefonas ir šiek tiek pinigų. Patirtą materialinę žalą klaipėdietė įvertino 45 eurais. Policininkams beliko eiti įtariamųjų pėdsakais...

Laimė, kai plėšikai savo aukas palieka gyvas. O juk būna ir kitaip. „Akistata“ jau yra rašiusi, kaip birželio viduryje pensijų išnešiotoja Dotnuvoje (Kėdainių r.), viename name, rado žiauriai sumuštą namo savininkę (89 m.). Išdaužtas namo lango stiklas liudijo buvus „svečius“. Sužalota ir išgąsdinta vieniša senutė nieko detaliai negalėjo paaiškinti. Be to, ji po dviejų savaičių ligoninėje mirė, taip ir nesustiprėjusi po plėšiko išpuolio.

Tačiau policininkai po kurio laiko įtariamąjį – jau ne kartą teistą Šiaulių gyventoją (29 m.) – susekė, sulaikė ir pareiškė jam įtarimus jau ne dėl plėšimo, o dėl nužudymo. Paaiškėjo, kad plėšikas iš savo aukos namų išėjo nešinas 264 eurų vertės grobiu – pagrobė televizorių, mobilųjį telefoną ir piniginę. Tiek nusikaltėlis įvertino senutės gyvybę.

Policija pataria:

Nepalikite savo garbaus amžiaus artimųjų visiškai vienų – dėl priežiūros tarkitės su kaimynais, socialiniais darbuotojais, dažnai skambinkite jiems, jeigu negalite gyventi kartu.

Pensininkai turi turėti mobilųjį telefoną ir išmokti juo naudotis taip, kad vieno mygtuko paspaudimu galėtų paskambinti policijai ar  kitoms specialiosioms tarnyboms.

Neskubėkite atidaryti durų nepažįstamiems asmenims, įsitikinkite, koks jų atvykimo tikslas.

Kilus įtarimams, kad asmuo atvyko turėdamas blogų ketinimų, apie tai praneškite paskambinę policijai – pareigūnas patars, kaip elgtis konkrečiu atveju, arba atvyks.

Nelaikykite didesnių sumų pinigų ir vertingų papuošalų vietose, kurias lengvai gali aptikti pašaliniai asmenys.

Būkite budrūs ir netapkite nusikaltėlių auka!

Irena ZUBRICKIENĖ