Kviečiame susipažinti su apibendrintais duomenimis iš visoje Lietuvoje stebimų pasėlių.

Per visą Lietuvą nuvilnijęs lietus atgaivino augaliją ir vasarojų. Tačiau lazda turi du galus – padidėjo rizika varpų fuzariozei stipriai išplisti, ypač jeigu javai žydėjo vyraujant lietingam orui. Tai  gali ne tik sumažinti derlių, bet ir grūdus užteršti mikotoksinais.

25-tos metų savaitės stebėjimų duomenimis, žieminių kviečių pasėliai skirtingai išsivystę: vieni jau formuoja grūdą, kiti – tik žydi. Daugelyje regionų plinta kviečių dryžligė (randama 16–100 proc. pažeistų augalų), kuri pažeidė net pirmus (vėliavinius) lapus. Tuose regionuose, kur iškrito daugiau kritulių, susidarė palankios sąlygos  septoriozei (randama 8–100 proc. pažeistų augalų) ir miltligei (randama 8–88 proc. pažeistų augalų) plisti.

Prasidėjus pieninei brandai (BBCH 73), fungicidų naudoti nebegalima!

Bulvių laukai vieni formuoja žiedynus, kiti jau pradeda žydėti (BBCH 51–60). Laukuose plinta lapų sausligė ir virusinės ligos: lapų susisukimas, paprastoji mozaika, garbanė ir dryžligė. Nuo virusinių ligų fungicidų nėra!

Kai prognozuojami lietingi orai, reikėtų rinktis didesnio veikimo spektro fungicidus, kad jie apsaugotų ir stabdytų ne tik maro, bet ir sausligės plitimą. Bulvėms augant sparčiausiai, purškiama sisteminiais fungicidais, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10–14 dienų. Po žydėjimo, vyraujant palankioms maro sukėlėjui vystytis oro sąlygoms, kas 5–10 d. purškiama translaminarinių ir kontaktinių fungicidų mišiniais arba kas 5 d. – kontaktiniais fungicidais. Po žydėjimo, esant nepalankioms ligai plisti sąlygoms, kas 7–10 d. purškiama kontaktiniais fungicidais. Pagal turimas galimybes reikėtų rinktis skirtingas veikliąsias medžiagas turinčius fungicidus.

Bulvienojams apsaugoti naudodami fungicidus, nepamirškite pridėti ir insekticidų!

Vasarinių javų pasėliai skirtingai išsivystę: nuo BBCH 37 (pasirodo paskutinysis lapas) iki BBCH 61 (žydėjimo pradžios).

Vasarinių miežių pasėliuose plinta tinkliškoji (randama 16–100 proc. pažeistų augalų) ir rudadėmė (randama 8–96 proc. pažeistų augalų) dryžligės, taip pat miltligė (randama 12–80 proc. pažeistų augalų).

Vasarinių kviečių pasėliuose plinta dryžligė (randama 8–100 proc. pažeistų augalų), miltligė (randama 8–88 proc. pažeistų augalų).

Purkšdami augalų apsaugos produktus per javų žydėjimą, nemaišykite su jokiomis trąšomis!

Augalų apsaugos produkto parinkimas pagal veikliąją  medžiagą:

Varpų fuzariozės:

Dimoksistrobinas,

Metkonazolas, Tebukonozolas, Protiokonozolas.

Miltligė:

Fenprofimorfas, Fenpropidinas, Metrafenonas, Spiroksaminas, Cyprokonazolas.

Lapų septoriozė:

Epoksikonazolas, Metkonazolas, Protiokonazolas, Difenokonazolas;

Chloratholonilas;

Boskalidas, biksafenas.

Kviečių dryžligė:

Pyraklostrobinas, Azoksistrobinas, Fluoksastrobinas, Pikoksistrobinas, Trifloksistrobinas;

Protiokonazolas, Propikonazolas;

Boskalidas, Biksafenas.

Tinkliškoji dryžligė:

Pyraklostrobinas, Azoksistrobinas, Fluoksastrobinas, Pikoksistrobinas, Trifloksistrobinas;

Protiokonazolas, Propikonazolas;

Baskalidas, Biksafenas.

Ramularija:

Epoksikonazolas, Protiokonazolas, Metkonazolas;

Chloratholonilas;

Boskalidas.

Agrometeorologinių stočių duomenimis, birželio 13–20 d. Biržų, Marijampolės, Kėdainių, Kauno, Kelmės, Raseinių, Šakių, Širvintų, Jurbarko, Akmenės, Varėnos, Šiaulių, Mažeikių, Rokiškio, Vilniaus, Skuodo, Pasvalio rajonuose susidarė palankios sąlygos varpų septoriozei plisti: