Pamažu nykstant mažiesiems ūkiams, o kaimuose daugėjant senų žmonių, sumažėjo ir laikomų arklių skaičius. Anksčiau ūkių šeimininkams arkliukai pasitarnaudavo įvairiuose darbuose. Dabar gi kaimuose retame kieme galima pamatyti arklį, nes senyvo amžiaus kaimiečiai nebepajėgia apdirbti nė mažų sklypelių, nebe jų jėgoms pasirūpinti ir keturkoju pagalbininku.

Dažniausiai išvežama

Na, o tie arkliukai, kuriuos nedidelių ūkelių šeimininkai vis dar laiko, neretai tampa vagių taikiniu. Tai nemenkas laimikis arkliavagiams, nes tokį gyvulį galima nepigiai įsiūlyti ir ūkininkui, ir mėsos perdirbimo įmonei.

Šių metų vasarą arkliavagiai smarkiai „pasidarbavo“ Suvalkijoje. Vien liepą į Marijampolės apskrities vyriausiąjį policijos komisariatą kreipėsi kelių skirtingų vietovių gyventojai, ganyklose pasigedę savo arklių.

Liepos 13-osios naktį Vilkaviškio rajono policijos pareigūnai arkliavagius užklupo, tačiau vienas bandė pradingti rugių lauke. Pasitelkę VSAT pareigūnus su tarnybiniu šunimi, gausios pareigūnų pajėgos apie 2 valandas, lyjant lietui, „šukavo“ rugių lauką, kol vagišių (58 m.) sučiupo.

Pasirodė, jog vagys gviešėsi Girėnų kaimo (Vištyčio sen., Vilkaviškio r.) gyventojo arklio. Jį pareigūnai rado gyvą ir sveiką.

Kadangi vagišius pasirodė beesantis su stažu – įtariamas ir kitomis vagystėmis, tai teismas pareigūnams leido jį sulaikyti 15 parų. Vyksta ikiteisminis tyrimas.

Vieną ankstų liepos rytą Baraginės kaimo (Marijampolės sen., Marijampolės r.) gyventojas atėjo į ganyklą ir apstulbo neberadęs nakčiai palikto savo arklio. Apieškojęs gretimus laukus bei apklausinėjęs kaimynus, vyras suprato, kad jo gyvulį nugvelbė vagys. Arklio savininkas nuostolius įvertino 1000 eurų ir kreipėsi į policiją.

Nesnaudė arkliavagiai ir Valstybės dieną. Policijos pranešimuose rašoma, kad būtent liepos 6-ąją iš Kaniūkų kaimo (Babtų sen., Kauno r.) gyventojo laukų pavogtas grynaveislis arklys. Nukentėjelis savo ristūną įvertino 3000 eurų.

Griežtos bausmės

Arkliavagystė daugelyje senųjų įstatymų buvo laikoma ne šiaip eiline vagyste, bet ganėtinai sunkiu nusikaltimu. Netekęs arklio dažnas valstietis būdavo pasmerkiamas visiškam skurdui, tad nusikaltimas vertintas ne tik kaip nuosavybės pagrobimas, bet ir kaip tam tikra nežmoniško, žiauraus elgesio su žmogumi forma.

Senuosiuose rusų teisynuose arkliavagiai buvo prilyginami itin įžūliems, profesionaliems nusikaltėliams ir jie buvo baudžiami atimant viską, ką jie turi bei išvarymu iš bendruomenės. Vėliau sugautas arkliavagis tapdavo vergu. Kai kur Rusijoje tokie nusikaltėliai buvo baudžiami mirtimi.

Senųjų germanų teisėje už arklio vagystę buvo baudžiama užmėtymu akmenimis ir persmeigimu kuolu.

Lenkijos teisėje buvo numatytos griežtos bausmės – net ir mirties bausmė – už stambių naminių gyvūnų vagystę.

Pagal 1468 metų Kazimiero Jogailaičio teisyną kartuvės arkliavagių laukė ir Lietuvoje.

Šeši arkliai

Tačiau šiuo metu Lietuvoje tokių drastiškų bausmių nenumatyta net už žiauriausius nusikaltimus, o arkliavagiai teisiami kaip ir visi vagys – pagal BK 178 straipsnį (vagystė), kuriame bausmės ribos gana plačios – nuo baudos iki 7 metų laisvės atėmimo. Tad pavogusiam tik arklį belangė beveik ir negresia.

Štai šį pavasarį Panevėžio miesto ir rajono policijos komisariato tyrėjai bei šio miesto apylinkės prokuratūros prokuroras Bronius Šiaudinis baigė ir į teismą atidavė neįprastą ikiteisminį tyrimą. Spaudai išplatintame Generalinės prokuratūros pranešime buvo rašoma, jog į teisiamųjų suolą sodinamas arklių vagystėmis apkaltintas Kėdainių rajono gyventojas Deivis Butkus (34 m.).

Ikiteisminio tyrimo duomenimis, o vėliau buvo įrodyta ir teisme, bedarbis D. Butkus Panevėžio rajono gyventojų arklius vogė 2016 metų gegužės-gruodžio mėnesiais. Buvo įrodyta, kad šis vyras pavogė bent 6 arklius. Dauguma šių gyvulių dingo iš ganyklų, kur šiltuoju metų laiku buvo paliekami ganytis, o vienas arklys buvo pavogtas pernai gruodį – iš nerakinto tvarto, esančio savininkės (85 m.) sodybos kieme. Nuostolius arklių savininkai vertino nuo 500 iki 1500 eurų. Iš viso apvogtiesiems buvo padaryta daugiau nei 4000 eurų žala.

Atiduodamas bylą į teismą prokuroras B. Šiaudinis džiaugėsi, kad išaiškinti šias Panevėžio rajone pernai pasipylusias arklių vagystes padėjo budrūs gyventojai. „Pamatę po apylinkes važinėjantį nematytą krovininį automobilį lenkiškais numeriais, jie užsirašė jo numerį, o vėliau apie tai informavo policijos pareigūnus“, – sakė prokuroras.

Išvežė į Lenkiją

Kolegos iš Lenkijos atsiliepė į Lietuvos teisėsaugos pareigūnų teisinės pagalbos prašymą, buvo nustatytas ir apklaustas automobilio savininkas, Lenkijos pilietis. Jis paaiškino, kad automobiliu naudotis buvo leidęs vienam lietuviui, kuris Lietuvoje supirkdavo arklius ir veždavo į Lenkiją. Nustatyta, kad D. Butkus, važinėdamas dviračiu po kaimus, stebėdavo, kur ganosi arkliai. Pritaikęs momentą, jis gyvulį išsivesdavo į nuošalią vietą, pavyzdžiui, negyvenamos sodybos ūkinį pastatą. Vėliau kaltinamasis skambindavo supirkėjui, kad nori parduoti arklį. Pastarasis už arklius D. Butkui mokėjo po 400-600 eurų, o po to juos išveždavo į Lenkiją. Čia vyko aukcionai ir papjauti Panevėžio rajono gyventojų gyvuliai atsidūrė ant gurmaniškų patiekalų mėgėjų stalo.

Tyrėjų apklaustas supirkėjas tikino nežinojęs, kad superka vogtus gyvulius, o pareigūnai nerado jo kaltę patvirtinančių faktų.

Tik paskutinis arklys, gruodį pavogtas iš Vadoklių seniūnijos gyventojos tvarto, buvo surastas dar nespėjus išvežti į kaimyninę šalį ir grąžintas savininkei.

Rašė skundą

Priremtas įkalčių D. Butkus dėl arklių vagysčių prisipažino, todėl byla Panevėžio apylinkės teisme buvo išnagrinėta sutrumpinta įrodymų tyrimo tvarka.

Birželio pradžioje arkliavagiui buvo perskaitytas nuosprendis: dveji metai nelaisvės ir priteista atlyginti materialinę žalą – iš viso 4100 eurų.

Išklausyti nuosprendžio dėl arklių vagystės kaltinamasis neatvyko. Jis tuo metu jau buvo įkalintas už kitus nusikaltimus, už kuriuos 3 metų ir 2 mėnesių bausmę jam buvo skyręs Kėdainių rajono apylinkės teismas.

Nors kaltę D. Butkus ir pripažino, tačiau liko nepatenkintas apylinkės teismo nuosprendžiu, todėl, tikėdamasis švelnesnio verdikto, jį apskundė. Arkliavagis virkavo, jog labai gailisi dėl įvykdyto nusikaltimo, kad vienai likusiai žmonai sunku auginti mažamečius vaikus, žadėjo daugiau nebenusikalsti.

Rugsėjo pradžioje Panevėžio apygardos teismas išnagrinėjo D. Butkaus apeliacinį skundą ir jį atmetė, palikdamas galioti ankstesnįjį nuosprendį. Bylos medžiagoje konstatuojama, jog bausmės švelninti nėra pagrindo, nes apeliantas už panašius nusikaltimus teisiamas jau ne pirmą kartą (teistas už vagystes ir chuliganizmą).

TIK FAKTAI:

Arkliena yra ypatinga mėsa, išsiskirianti daugybe vertingų savybių, kurias savo veikaluose minėjo tokie garsūs mąstytojai kaip Herodotas, Strabonas, Abu Ali, Avicena.

Japonijoje itin paplitęs žalios arklienos patiekalas „basashi“. Ji patiekiama supjaustyta gabaliukais, kurie mirkomi sojos padaže su imbieru ir svogūnais.

Vokietijoje arkliena itin populiari tarp gurmanų. Jos galima rasti šalies specializuotose parduotuvėse. Vokiečiai iš arklienos gamina dešreles, guliašą, marinuoja kepsnius.

Iš arklienos pagaminti troškiniai, dešrelės, kepsniai ir saliamis ypač populiarūs Italijoje, Sicilijos ir Sardinijos salose.

Tradicinė kazachų virtuvė taip pat neapsieina be arklienos. Kazachstane itin mėgstamos arklienos dešros, vadinamos „kazy“.

Lietuvių papročiai nėra susiję su arklienos valgymu. Arklys tautosakoje įvardijamas geriausiu žmogaus draugu. Istorinėse knygose minima, kad su kunigaikščiu Vytautu iki Juodosios jūros joję lietuviai arklius – apšlubusius ar sužeistus – valgydavo, tačiau tai buvo daroma dėl susiklosčiusių aplinkybių. Apskritai, lietuviams tai buvo ir kol kas yra nepriimtina.

Specialistai tvirtina, jog arkliena – pati švariausia mėsa, nes arkliai nėra imlūs parazitų sukeltoms ligoms, tarp jų ir karvių pasiutligei. Arklių mėsa yra dietinė, hipoalerginė, pranašesnė už kitas mėsos rūšis visaverčiu baltymų, vitaminų A, E, B1, B2 bei geležies, vario ir kalio kiekiu.

Tai nepakeičiamas produktas sergantiems anemija, alergija maistui bei kai kuriomis kitomis ligomis. Arkliena mažina blogojo cholesterolio kiekį kraujyje, puikiai reguliuoja medžiagų apykaitą.

Ši mėsa lengvai virškinama – jautiena visiškai suvirškinama per 24 val., o arkliena – per tris! Arklių taukai yra tarpinis gyvulinės ir augalinės kilmės riebalų produktas, skatinantis tulžies išsiskyrimą.

Aurelija ŽUTAUTIENĖ