Dzūkė Loreta Zajankauskienė savo žemėje Kurdimakščių kaime (Lazdijų r.) augina ne bulves, o 2 tūkstančius levandų krūmų. Levandų žiedų derlių panaudoja perdirbimui. Kartu su savo mama Jūrate Stirbiene iš levandų žiedų gamina eterinį aliejų. Šiandien jos plačiai atveria vartus ir lankytojus nemokamai kviečia į Levandų žydėjimo šventę – festivalį.   

Sužydi liepą

Levandų ūkio savininkė dėl karštų orų bangos šią vasarą nesikrimto – jos levandas lietuviški karščiai veikė puikiai, jų net laistyti nereikėjo. Egzotiškų gėlių augintoja aiškino, kad levandos – pietų kraštų augalas, joms kuo daugiau šilumos, tuo geriau. Birželio paskutinę savaitę levandos jau krovė žiedus, o jų augimvietė ėmė švelniai mėlynuoti.

Ūkio savininkė L.Zajankauskienė iš patirties žino, kad iškilaus levandų grožio, kai jos sužydės gausiai, laukti liko jau nedaug. Kai būna pats jų žydėjimas, moteris kasmet pakviečia pasigrožėti levandomis ir kitus – šiemet, liepos 9 dieną, savo levandyne rengia šeštąjį Levandų festivalį. Tikisi, kad tą dieną jau mėlynuos ir kvepės visas levandų laukas.

„Labai bijojau, kad šiemet gal nespės pražysti, bet dabar žinau, kad tikrai pražys. Šiemet buvo labai šaltas pavasaris, galvojome, kad niekas neišaugs, bet dabar matau, jog viskas bus gerai“, – įkaitusių birželio orų nepeikė levandų ūkio įkūrėja.

Festivalio sumanytoja aiškino, kad levandų žydėjimo šventė yra nemokamas renginys, jo tikslas – sukviesti kuo daugiau žmonių pasidžiaugti Lazdijų r. Kurdimakščių kaime pražydusiomis levandomis. Jai norisi tuo įstabiu grožiu pasidalinti su kitais.

Moteris sako, kad į levandų žydėjimo šventę lankytojų atvyksta iš visos Lietuvos. Šeimininkė pernai juos registravo. Svečių būta apie 300, sugužėjo ne tik iš Dzūkijos, bet ir iš Klaipėdos krašto, užsuko grįžusių iš užsienio. Gal dėl to, kad pasirinktas metų laikas itin tinkamas šventei.  

„Jau metus gyvenu artėjančio festivalio nuotaikomis. Mūsų levandų laukas nėra didelis – 30 arų, bet darbo užtenka. Karpome, ravime. Čia ekologinis ūkis, tad negalime naudoti jokių cheminių priežiūros priemonių. Viskas pasiekiama rankų darbu. Tręšti tikrai nereikia, jos ir taip gražios“, – pasakojo Loreta, pridurdama, kad levandas geriausiai užaugina motina gamta.

Pasisėjo iš sėklų

Smalsautojai L.Zajankauskienės teiraujasi, kodėl jai kilo mintis Dzūkijoje auginti levandas ir dar tiek daug. Loreta save pažįsta – ji yra maksimalistė, todėl jai neužteko kelių ar dešimties, bet prireikė kelių tūkstančių levandų krūmelių. „Kad būtų daug, kad būtų į ką pažiūrėti. Mane sudomino gražūs paveiksliukai internete iš Prancūzijos Provanso“, – VL sakė natūralų gamtos grožį vertinanti dzūkė.

Ji pasakojo, kad pirmą 10-ies arų levandų lauką įkūrė prie mamos namų. Žemę pasiruošė per keletą metų, nepurkšdamos piktžolių chemikalais. Levandų sodinukų nepirko. Moteris pati iš sėklų užsiaugino daigelius, nors tai daug kantrybės reikalaujantis procesas. Levandų sėklas reikia stratifikuoti – šaldyti, bet pradžioje Loreta šio reikalavimo ir pati nežinojo. Nors nežinojo, bet pirmus metus pavyko. Aišku, nedaug, bet ir nestratifikuotos sėklos pasėtos sudygo. Auginimo pradžia prasidėjo nuo 10 levandų, o vėliau – vis plėtėsi.  

„Jos neilgaamžės. Išgyvena maždaug apie 10 metų. Paskui pradeda medėti ir nunyksta. Reikia atnaujinti kiekvieną krūmą. O tai yra rankų darbas. Kiekvieną seną šaką reikia pašalinti sekatoriumi. Pirmas levandų laukas jau užleistas pieva. Vasarą ir pievoje dar matosi levandų. Kai ateina laikas, pievą su levandomis nušienaujame“, – pirmojo levandų lauko istoriją pasakojo jų augintoja.

Ji minėjo, kad atsirado daug norinčių pamatyti levandas, bet nebuvo patogu, nes levandos augo prie mamos namų, todėl antrą levandų lauką nusprendė įkurti savo žemėje. Dabar L.Zajankauskienė visą dėmesį skiria antrajam, 7 metus augančiam levandų laukui, čia priima užsukančius lankytojus. Šypsodamasi sakė, kad tai gal jau bus ir paskutinis jos levandų laukas, nors garantuoti negalėtų. Anot jos, ir ji ne jaunyn eina, ir, svarbiausia, kaime nėra kam padėti. Levandų auginimu dzūkė užsiima nuo 2011 metų – jau 11 metų.

Dirba labiau iš idėjos

Be meilės augalams, grožiui, nebūtų buvę ir Loretos levandų. Kaime levandų ūkį įkūrusi moteris turėjo žengti ir kitą žingsnį – pasistengti, kad jis atsipirktų, duotų grąžą. Į levandų auginimą ji investavo visą savo laisvalaikį. „Norint, kad kažkas atsipirktų, reikia labai didelių investicijų – kurti savo laboratoriją, distiliuoti ir pardavinėti levandų eterinį aliejų, susikurti rinką. Lietuvoje tai padaryti labai sunku. Bandžiau, bet man nepavyko. Pritrūko lėšų ir entuziazmo“, – aiškino L.Zajankauskienė.

Moteris suko į verslą, bet... L.Zajankauskienė planavo pasinaudoti parama per VVG projektus ir įkurti nuosavą ūkio laboratoriją, gaminti galutinį produktą. Buvo parengusi verslo projektą, tačiau projektas buvo atmestas – moteris finansavimo negavo ir tada nusviro rankos. Jeigu būtų galėjusi įgyvendinti sumanymą, galbūt būtų sugebėjusi plačiau išvystyti ekologiškų levandų eterinio aliejaus gavybą. 

Kai prieš 11 metų pradėjo auginti levandas, Lietuvoje buvo tik šio verslo užuomazgos. Moteris tada pajuto, kad informacija ir patirtimi lietuviai nesidalija. „Kai klausi, atsimuši tarsi į sieną. Dėl tos pačios laboratorijos įkūrimo. Labai daug įvairių instancijų reikia pereiti. Taip ir liko tie planai tik planais. Kiek namudiniu būdu išdistiliuojame, tiek ir turime. Paprekiaujame per Levandų festivalį. Domisi tie, kas supranta ir vertina natūralumą –eterinį levandų aliejų. O daugiau jokio verslo iš levandų ir nedarome. Už atvykimą pasižiūrėti levandų ar dalyvauti edukacijoje pinigų neimame. Tiesiog dirbu iš idėjos“, – sakė Lazdijų rajono levandų augintoja.

Išaugina sodinukų

Levandos pastaraisiais metais ateina į madą, žmonės ieško jų sodinukų. Pačios užaugintus levandų sodinukus Loreta mielai parduoda norintiems. Ji aiškino, kad paskui užsiauginti levandų nėra sunku ir patiems. Jei nenupjauna motininių krūmų žiedų, jos nužydėjusios subrandina sėklas ir pačios pasisėja, šeimininkei tereikia susirinkti natūraliai stratifikuotas sėklas. Be to, levandų galima pasidauginti ir iš šakelių. „Iš tiesų labai paprasta, tik reikia dirbti“, – mokė Loreta.

Be paprastųjų levandų, auginamų 30 arų plote, ji savo šiltnamyje augina levandinų ir japoniškų levandų. Iš kelių šakelių jų prisidaigino ir prisidaugino. Naujosios, japoniškos, ryškesnės ir vešlesnės. Tik levandinų kol kas neįsileidžia į bendrą levandų lauką, o japoniškos jau draugauja su paprastosiomis.

„Levandinai nesidaugina sėklomis, tik šakelėmis, daigais. Ir jų savybės yra prastesnės nei levandų. Kaip aš sakau, mutantas. Delsiu dėl levandino, bet jis ryškiau kvepia, yra produktyvesnis, iš jo daugiau išgaunama aliejaus, tik produkto savybės prastesnės“, – lygino augalus dzūkė.

Ji taip pat atkreipė dėmesį, kad prieš sodinant levandas, reikia gerai pagalvoti, ar atsiras laiko jas prižiūrėti. „Man mama vis sakydavo, baik, juk šitiek daug, bet man 10 krūmelių neužteko. Man reikėjo vis daugiau, dabar jau supratau, kad gal ir man užtenka. Bet ir mamai, kuri iš profesijos mokytoja, įdomu dirbti su levandomis. Ji užsikrėtė nuo manęs“, – pasakojo Loreta.   

Beje, levandų auginimo pasekėjų Lazdijų rajone moteris dar neturi. Ji supranta, kad tai ne bulvės. Jai aplinkiniai yra prasitarę, kad geriau hektarą bulvių pasisodintų, nei levandų.

Plėsdama levandų augimvietes ji susidūrė ir dar su viena problema – reikia turėti darbuotojų, o kaimas, pasak jos, beveik tuščias – likę tik senjorai. „Neturiu ko prisiprašyti nuravėti levandas. Kiekvieną pavasarį tai yra baisus galvos skausmas. Kas nuravės? Kiekvieną krūmelį pavasarį apkarpau sekatoriumi, reikia nukirpti apie 2 tūkst. krūmų, tai yra ką veikti. Nes kuo daugiau karpai, tuo levandoms geriau. Tuo jų krūmai būna vešlesni“, – atkreipė dėmesį augintoja.

Dukrai talkina mama

Per edukaciją dzūkė dalijasi su kitais sukaupta patirtimi – gyvai rodo levandų distiliavimo procesą. Leidžia lankytojams skinti levandų žiedus, kad patys pajustų, koks tai darbas, kaip jos kvepia. Paskui sudeda derlių į varinį puodą (alembiką – distiliavimo indą). Jį kaičia ant ugnies ir kaitina labai iš lėto. Moteris juokaudama lygino, kad levandų distiliavimas Dzūkijoje veikia panašiu principu kaip naminukės virimas. 

„Čia lygiai tas pats. Paskui yra šaldytuvas, kuriame šaldome į ledukus. Turime du alembikus – vieną 10, kitą – 60 litrų. Mes pirmieji Lietuvoje mažais alembikais išdistiliavome eterinį aliejų. Per sezoną iš 30 arų levandų ploto galime išgauti skirtingus eterinio aliejau kiekius – tai priklauso nuo vasaros, prisiskinto derliaus ir nuo to, kiek kartų distiliuojame. Distiliavimo procesas be pertraukos vyksta 20 val. Uždedi ant ugnies, iš lėto verda ir lėtai kapsi. Iš 60 litrų puodo gauname nepilnus 100 mml eterinio aliejaus. Tik tiek, bet tai aukso vertės produktas. Reikia užsiauginti, nuimti žaliavą, naudojame vandenį, dujas. 20 valandų virti. Jeigu ne mano mama, gal viso šito ir nebūtų. Mama dar labai veikli. Ji daugiausiai man padeda ir patį distiliavimo procesą prižiūri“, – pasakojo Loreta.

Dzūkė sakė, kad tokiam perdirbimui reikia daug laiko, o dar ir fiziškai nėra lengva. Reikia priskinti daug levandų. Į 60 litrų puodą telpa 8 kibirai levandų. Pasibando, pradžią padaro per festivalį, dar apie mėnesį leidžia kitiems pasigrožėti ir tada nuima visą derlių, nes kai peržydi, jau netinka. Eterinio aliejaus daugiausia būna sukaupta tik ką pražydusiuose žieduose. Pagaminus produktą turi išpilstyti.

Darbščios moterys prie levandų lauko pasistatė ir du bičių avilius, joms bitės prineša levandų medaus. Levandų lauke gausiai skraido ir kamanės.   

Atveria plačiai vartus

Levandos – tik laisvalaikio pomėgis, o šiaip L.Zajankauskienė turi prekybos įmonę – parduotuvėje prekiauja kosmetika ir apatiniu trikotažu. Ji yra baigusi rūbų modeliavimo studijas Stepo Žuko taikomosios dailės technikume. Moterį traukia viskas, kas susiję su grožiu. Jai sunku nusakyti, ką jai reiškia levandos. Sako, gal tai nėra jos svajonė, gal tai – prasmingas laisvalaikio praleidimas, atsipalaidavimas. Jų atsiradimo istorija jai pačiai labai įdomi. Levanda yra aromaterapijos karalienė, o toje sodyboje, kur dabar jas augina, anksčiau gyveno žmonės, pavarde Karaliai. Dėl to dabartinei sodybos šeimininkei Loretai kilo mintis levandų laukui suteikti pavadinimą „Levandų karalystė“.

Pasitikdama festivalį, moteris VL sakė, kad organizacinių reikalų būna nemažai, bet jai padeda Lazdijų rajono savivaldybės administracija, paremianti šį festivalį. Organizatoriai turi patirties – šiemet jau šeštas kartas. Atvykę į Levandų žydėjimo šventę žmonės čia pabūna įvairiai – vieni skiria visą dieną, kiti – pusdienį, treti pasižvalgę išvažiuoja. Laukiama visų, gali atvažiuoti net ekskursija autobusu. Renginiui skirta apie hektaras žemės, sako, vietos užteks.  

„Kai sugalvojau šį festivalį, turėjau vieną tikslą – kad žmonės vienu metu atvažiavę pasigrožėtų žydinčiomis levandomis. Paskui tą grožį nupjauni ir jo nebelieka“, – apie norą sutelkti visus į krūvą, sakė Loreta.