LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Keičiantis klimatui, lietuviai augina vis daugiau šilumamėgių augalų ir džiaugiasi jų derliumi.Šiemet kalvarijietės Daivos Macijauskaitės laukuose užderėjo per 100 arbūzų. Vienas jų tapo svorio rekordininku. Moteris, prieš kurį laiką išėjusi į užtarnautą policijos pareigūno poilsį, hobį atrado darže.
Užsispyrė ir išmoko
Kalvarijos gyventojai žino, kad šiemet arbūzą galiūną, svėrusį 15,45 kg, išauginusi Daiva pagal išsilavinimą –teisininkė, buvusi Marijampolės policijos nuovados viršininkė. Dabar D.Macijauskaitė savo žemėje be tradicinių lietuviškų daržovių, uogų bei gėlių prisiaugina ir arbūzų, bet įminti jų auginimo paslaptis prireikė beveik10 metų.
Išsilavinusiai moteriai daržuose tenka paeksperimentuoti, kol pasiekia savo tikslą. Taip nutiko ir kol užaugino norimo dydžio bei skonio arbūzus. Eksperimentui su arbūzais šiltnamyje ji paaukojo penkerius metus, bet suprato, kad šiltnamyje jie neaugs. Dar penkerius metus bandymus tęsė lauko žemėje. Kasmet arbūzai užaugdavo sunkesni, tai ženkliai pagerino arbūzų svorio rezultatus.
Moteris nesigaili dešimtmetį skyrusi šilumamėgiams arbūzams.„Manau, buvo verta. Man padėjo užsispyrimas ir noras jų užsiauginti savo darže“, – pabrėžė kalvarijietė, arbūzų auginimo idėją parsivežusi iš Vidurinės Azijos.
Dar jaunystėje lietuvė gėrėjosi arbūzų laukais Vidurinėje Azijoje ir domėjosi, kaip vietiniai juos augina, bet niekaip nesuprato, kaip dykumoje galima užauginti sultingus arbūzus. Tąkart Daiva namo parsivežė svajonę kada nors jų užsiauginti savo sodyboje.
Žmonėms, kurie dar neaugino arbūzų, Daiva pataria pabandyti. Ypač daug džiaugsmo suteikia pirmas išaugintas arbūzas.
Auginti arbūzus moteris pradėjo išėjusi į pareigūnų pensiją. Ji nevažiavo semtis patirties į šias gėrybes auginančius ūkius, bet vis kruopščiau domėjosi arbūzų auginimo subtilybėmis. Per10 metų Daiva suprato, kokios klaidos neleido pirmuosius penkerius metus užauginti arbūzų, nors žemė tiko.
Girdo ryto rasa
D.Macijauskaitė susirado vertingų arbūzų auginimo žinovų patarimų. Arbūzus augina Rusijoje, bet jie jau plinta ir Lietuvoje. „Pradžioje Lietuvoje dar buvo gana atšiaurus klimatas. Bandžiau arbūzus užauginti šiltnamyje, bet tiesiog nepavyko. Tada išsiaiškinau, kad per lapus arbūzai maitinasi ryto rasa, todėl tai ne šiltnamio augalai“, – sakė ji.
Anot Daivos, šiltnamyje auginami arbūzai labai greitai pasigenda gryno oro ir rasos lašelių. To negaudami, užmegzti arbūziukai sunyksta. Dabar šiltnamio jai reikia tik tam, kad iš sėklų užsiaugintų arbūzų daigus indeliuose. Juos į dirvą moteris sodina visiškai praėjus pavasarinių šalnų pavojui, kai žemė įšyla iki 10–15 laipsnių. Tuo pat metu sodina ir kardelius.
Daug kam gali atrodyti, kad arbūzų auginimas panašus į moliūgų, bet Daiva tam kategoriškai prieštarauja. Jos teigimu, moliūgai – visai kitas augalas ir jų nėra ko lyginti su arbūzais.
„Moliūgas yra daržovė, o arbūzas – uoga“, – priminė ji. Vien tai jau yra didelis skirtumas. Moliūgus Daiva augina panašiai kaip lauko agurkus–birželio pradžioje moliūgų sėklas sėja tiesiai į dirvą. Moliūgai prašo daug drėgmės, o arbūzų iš viso nereikia laistyti.„Arbūzų nereikia papildomai laistyti ar tręšti, visas maistines medžiagas jie pasiima per lapus“, – pasakojo kalvarijietė.
Jos tikinimu, kai jau išmoksti auginti, arbūzus galima pavadinti tinginių augalu, nes pasodinus į dirvą prie jų nieko daryti nereikia – arbūzus augina gamta. „Tik taip ir įmanoma užauginti. Žmonėms nepavyksta, nes jie per daug rūpinasi šia gėrybe, galvoja, kad egzotinį augalą reikia labai prižiūrėti, laistyti, tręšti“, – patirtimi dalinosi arbūzų augintoja.
Pati svarbiausia Daivos nuotrauka –su jos išaugintu šiųmečiu rekordinio dydžio arbūzu.
Pasodinusi daigus lauke, Daiva prie jų daugiau nelenda –nepurena žemės, neravi. Jos pagrindinis darbas vasarą –ekologiškomis namų gamybos trąšomis papurkšti augalus vieną ar du kartus per visą arbūzų augimo sezoną. Jeigu labai didelė sausra, ji padaro miglą, kad arbūzai per lapus gautų drėgmės– ir viskas.
Turintys žemės ir ieškantys, ką joje auginti, galėtų pabandyti pasisodinti arbūzų. „Tik reikia nepamiršti, kad nuėmus arbūzų derlių būna problemų, nes dirva užsikrečia piktžolėmis“, – įspėjo augintoja.
Rekomendacijos – ne panacėja
D.Macijauskaitė įsitikino, kad nereikia paisyti visų literatūroje randamų rekomendacijų, nes praktikoje būna kitaip. Ant arbūzo virkščių moteris motininiam augalui leidžia auginti tiek vaisių, kiek jis jų primezga, neretina iki tam tikro skaičiaus, kaip nurodo mokslininkai. „Mokslinėje literatūroje patariama palikti tik iki penkių vaisių. Nesąmonė. Pats augalas pasirenka, kiek jam reikia, o kitus susinaikina“, – teigė Daiva.Sunykusius ir sudžiūvusius juos randa tada, kai renka užaugusį derlių.
Augintoja pataria vienam arbūzui skirti apie 4 m2žemės.Vietos reikia nemažai, kad augalas turėtų laisvės, niekas netrukdytų plėstis ir užauginti didelius arbūzus. Į tą patį lauką arbūzų daigus moteris pataria sodintine anksčiau kaip po trejų metų pertraukos. D.Macijauskaitė daigus kasmet sodina vis kitame žemės sklypelyje, nes po jų žemė lieka piktžolėta. Kad arbūzai gerai augtų,prieš tai reikėtų auginti kopūstus bei agurkus, taip pat tinka gėlės arba salotinės daržovės, ridikai. „Dažnai stengiuosi gėles keisti arbūzais arba parenku visiškai naują dirvą“, – dėmesį atkreipė Daiva.
Anot jos, kai ruošiamasi sodinti arbūzus, nei mėšlu, nei kitokiomis ekologiškomis trąšomis žemės tręšti nereikia. „Šiemet išauginau rekordinio dydžio arbūzą. Aišku, nesitikėjau, kad jis toks didelis užaugs... Jeigu būčiau patręšusi, tai gal būtų ir 20 kg siekęs“, – šypsosi D.Macijauskaitė.
Rekordinis arbūzas svėrė 15,45 kg.Tai per dešimtmetį didžiausias išaugintas arbūzas Daivos darže. Iki šiol Lietuvoje didžiausio Kėdainių rajone išauginto arbūzo svoris nedaug viršijo 15 kg, o Kalvarijoje – beveik0,5 kg sunkesnis. Tačiau apie tokį arbūzą šeimininkė rekordus registruojančiai agentūrai „Factum“ nepranešė. Galiūnas arbūzas iš Daivos daržo jau suvalgytas, o jo sėklos kitais metais bus panaudotos kaip patikima sėkla.
Ji užsiaugino ir geltonų arbūzų, kurių vidus raudonos spalvos, bet oda geltona. Daiva bandė auginti lietuviškus arbūzus, vadinamuosius Sniegius (arbūzų veislė „Kiemintai“), bet ši veislė jos laukuose nepritapo.
Ilgai neužsibūna
Ekologiškai užaugę arbūzai skanūs ne tik Daivai. Augintoja džiaugiasi, kad žmonės, paragavę jos užaugintų arbūzų, sako, jog jie skanesni už pirktinius.
Savo užaugintus arbūzus D.Macijauskaitė panaudojo racionaliai– išdalino savo šeimai, draugams, pažįstamiems.Kai arbūzai skanūs, valgytojų tikrai netrūksta.Net lapkričio pradžioje žmonės pasiteirauja, gal ji dar turinti arbūzų.Šiemet spalio mėnesį arbūzai dar ritinėjosi darže, o lapkritį Daiva keletą pasiliko savo poreikiams. Pasak augintojos, ilgai jų laikyti neverta – arbūzai praranda skonį ir netenka dalies maistinių savybių.
Jos teigimu, arbūzai – sezoninė uoga, kurią reikia suvalgyti vos sunoksta, nes tada ji pati skaniausia. Nors šiemet derlius labai pradžiugino, šeimininkė arbūzų plotų didinti neplanuoja. „Arbūzams kasmet skiriu apie 4 a žemės, to užtenka“, –teigė kalvarijietėD.Macijauskaitė.
Kviečia prisijungti
Žmonėms, kurie dar neaugino arbūzų, Daiva pataria pabandyti. Ypač daug džiaugsmo suteikia pirmas išaugintas arbūzas. „Kas Kalvarijoje augina ir kreipiasi į mane patarimo, užaugina daugiausia 3 kg sveriančius arbūzus. Tai dar nykštukai“, – patikina patyrusi arbūzų augintoja. Jai pačiai kažkada tik tokius pavykdavo užauginti.
„Neturiu asmeninės arbūzų auginimo paslapties. Raginu auginti arbūzus, kad nereikėtų jų pirkti prekybos centruose ir žmonės galėtų valgyti ekologiškai užaugintas uogas. Auginame pomidorus, agurkus, burokėlius, bulves, kodėl negalime auginti arbūzų?“ – ragina ji, nes ir gamtos sąlygos tam palankios.
Žemės reikia nemažai, todėl arbūzus auginti pradedančiai šeimai Daiva siūlo pasisodinti 2–5 daigelius. „Vienai šeimai penkių arbūzų daigų derliaus tikrai užteks“, – patikino ji. Pati Daiva šiemet pasodino 22 daigus ir nuėmė per 100 arbūzų derlių. Kiekvienas daigas užaugina maždaug penkias kokybiškas uogas. Moteris primena, kad arbūzams būtina užuovėja, nes tai šilumamėgis dykumos augalas. Kalvarijoje jiems tinka vidutinio derlingumo pralaidžios priesmėlio dirvos. Nereikia upelio, tvenkinio ar šulinio vandens, nes pradėjus laistyti arbūzų šaknų sistema pūva.
„Kai valgome arbūzą, galime sakyti, kad geriame ryto rasą, nes arbūzo lapija ją surenka labai anksti ryte, kai saulė teka ir visi augalai dar būna rasoti. Arbūzas nėra vien vanduo ir cukrus, su juo žmogus gauna daug maistingų medžiagų“, – atkreipė dėmesį kalvarijietė Daiva.
Kai prieš 12 metų D.Macijauskaitė išėjo į pareigūnų pensiją, turėdama 20 metų stažą, ji dar buvo kupina jėgų pradėti kažką nauja. Daiva netapo ūkininke, nors kartais ją taip pavadina. Moteris labiau norėtų būti vadinama gėlininke, nes yra sukaupusi turtingą kardelių kolekciją. D.Macijauskaitė augina ir dekoratyvinius spygliuočius.
„Senjorų išmokos tokios, kad reikia kažką daryti. Tiesiog gyvenimas priverčia. Džiaugiuosi pasirinkusi sritį, kuri man prie širdies“,–pasakojo D.Macijauskaitė, kasdien su džiaugsmu einanti į daržus.
Arbūzus kalvarijiečiai jau pamėgo
Darius Kuprelevičius, Kalvarijos savivaldybės administracijos Žemės ūkio ir melioracijos skyriaus vedėjas
Labai šaunu, kad mūsų krašto žmonės myli žemę ir susiranda vis naujesnę, įdomesnę šaką. Aš ir pats savo darže auginu keletą arbūzų. Kalvarijiečių daržuose arbūzai užima vis svarbesnę vietą, tačiau dauguma augina mažus jų kiekius. Mane nustebino ir nudžiugino tai, kad Daiva išplėtė arbūzų auginimą į didelį lauką.
