Šiemet braškininkai buvo priversti išmesti labai didelius kiekius uogų, nes šios lysvėse tiesiog supuvo, o tebesitęsiant lietui, baigėsi ir pats braškių sezonas, liko nebent tik vėlyvosios. Tik ar ir jos dar išliks po vis besitęsiančio lietaus – neaišku. 

Vilkaviškio rajone – uogų puviniai

Stirniškių kaimo (Šeimenos sen., Vilkaviškio r.) braškių augintojas Audrius Meseckas liepos mėnesį prabilo apie sezono sunkumus. Ūkininko teigimu, dažno lietaus žala braškėms akivaizdi – kasdien jiems tekdavo išvežti po kelis karučius blogų braškių. Ir taip kasdien – jau virš tonos blogos produkcijos. Susidarė ir papildomo darbo – skinamas uogas reikėjo rūšiuoti į geras ir blogas.

„Mūsų ūkyje braškės jau baigėsi, dar planavome turėti vėlyvųjų, bet nededame daug vilčių, kad ir vėlyvųjų kažkiek skinsime. Mūsų laukuose vėlyvosios sudaro apie 20 procentų. Neaišku, kiek prisirps, nes ir jos jau pūva net neprisirpusios“, – aiškino braškių augintojas.

Šis sezonas nebuvo lengvas. Anot A.Mesecko, didžiausia bėda buvo uogų puviniai. Jis skaičiuoja, kad supuvo apie ketvirtadalis braškių produkcijos. Tiek jau išmetė. Dar kainavo ir puvinių išskynimas. Teko išskinti puvinį, kad kuo mažiau žalos padarytų braškynui. Augintojo teigimu, negalima palikti supuvusių braškių, jeigu tokių lieka – jos apkrečia kitas, su kuriomis liečiasi.

Vyras pasakojo, kad puvinius braškyne pastebėjo anksti, kai kurios uogos, ne tik tos, kurios sirpo, bet net ir žalios, pradėdavo pūti. Šeimininkas sako, kad vėlyvosios braškės dar žaliuoja, tik kai kurios liepos viduryje buvo vos rausvos, bet jau ir ant žalių puvinys dėjosi.   

„Pernai metai mūsų braškynui buvo geresni. Turime laistymo sistemas, tai mums sausra jokios žalos nepadarė, o šiemet lietus daug pridarė. Augalų apsaugos priemonių nenaudojome – gal padarėme klaidą. Jeigu būtume žinoję, kad bus tokie šlapi metai, gal būtume naudoję, ir gal nebūtų tiek daug supuvę“, – šiųmetį sezoną su pernykščiu lygino Stirniškių braškių augintojas, pripažindamas, jog ir išmetant didžiulius kiekius braškių, jų auginimas nebuvo nuostolingas, nes šiemet, nors ir buvo mažesnis derlius, tačiau gelbėjo didesnė braškių kaina.

A.Meseckas minėjo, kad ne viskas buvo blogai, yra ir kuo pasidžiaugti. Jo teigimu, metai buvo palankūs tuo, kad vienu metu visos uogos neprisirpo, kaip buvo pernai. Šiemet prekybos sezonas buvo ilgesnis, nereikėjo verstis per galvą. O pernai vienu metu visi suvežė į turgų daug produkcijos ir tai „mušė“ kainą. Tuo tarpu šiemet ji išsilaikė stabili.

Audriaus ūkyje pirmosios nuskintos braškės buvo parduotos po 5 eurus už kilogramą, o vėlyvesnės – po 4 Eur/kg. Tikisi, kad liepos pabaigoje–rugpjūtyje, kai skins pačių vėlyviausiųjų derlių, užaugintą iš frigo daigų, kaina ir vėl sugrįš iki 5 Eur/kg. „Jos irgi skendo, kai buvo gausūs lietūs, bet gerai, kad joms padarėme pakeltas vagas, tad ne visas plotas užmirko. Tarpvagėse tiesiog upeliai buvo. Lyg nujausdami pasisodinome pakeltose lysvėse, tad tik dalis numirko“, – pasakojo A.Meseckas.  

Kad braškių ūkiuose skaičiuojami nuostoliai, patvirtino ir Vilkaviškio krašto ūkininkė Vilija Rastauskienė. „Šiemet dideli nuostoliai. Prieš gamtą nepakovosi. Per žiemą dalis braškyno iššalo, po liūčių dalis braškyno skendo, pasisamdyti uogų skynėjų nebuvo iš kur, tai didelė dalis uogų supuvo dėl lietaus. Sezonas trumpas – vėlai prasidėjo, anksti baigiasi“, – savo ūkio patirtimi dalijosi Vilija.

V.Rastauskienės duomenimis, geros žinios iš jų šeimos ūkio braškyno kelios – šiemet buvo daug norinčių pasiskinti sau braškių tiesiai iš Rastauskų braškyno, ir antra gera žinia – braškių šiemet nelesė varnėnai. 

Anykščių rajone – netikėti siurprizai

Kavarskietė Danguolė Lingienė (Anykščių r.), specializuoto braškių veislininkystės ūkio savininkė, VL sakė, kad ji augina braškes jau nuo 1992 metų, bet tokio įdomaus sezono, pateikusio jai tiek siurprizų, dar nebuvo turėjusi. Patyrusiai braškininkei šiemet nereikėjo išmesti labai daug supuvusių uogų ir ji rado tam paaiškinimą. „Netikėtai mano ūkio braškių uogos buvo labai tvirtos, labai didelės, ko, esant tokioms nelabai gražioms gamtos sąlygoms, nesitikėjome. Ankstyvųjų braškių derlius buvo labai geras. Galima sakyti, net neturėjome kur dėti užderėjusių uogų. Štai dėl to mes sezono pradžioje patyrėme sunkumų“, – pasakojo D.Lingienė. Jos teigimu, tuo metu jie tiesiog nebuvo pajėgūs braškes nuvežti toliau nuo Kavarsko – pagelbstinčių prekiautojų irgi nebuvo, o patiems to daryti neleido sveikata.

Anot ūkininkės, artėjant liepos viduriui, jų laukuose dar sirpsta „Malvina“ ir „Magnus“ veislės braškės, ko per 30 metų jos darbo praktikoje anksčiau niekada nebuvo. Tad dar vis skynė nemažus kiekius uogų. 

„Liepą mūsų produkciją verslininkas jau ėmė pardavimui dideliais kiekiais. Jis mus įspėjo, kad greitai skintume, nes užeina lietūs. Aš dar juokiausi, lietūs eina, eina ir niekaip neužeina į Kavarską. Dėkinga esu jam už patarimą, nes mes spėjome išskinti tas, kurios buvo prisirpusios – iki lietaus priskynėme 200 kg uogų. O „Malvina“ ir „Magnus“ dar buvo neprisirpusios. Neaišku, kas po lietaus darysis laukuose“, – pasidalijo ūkininkė, pridūrusi, kad iki liepos 12 dienos ten buvo labai daug didelių uogų, kurios pasodintos lygumoje, tai nuo lietaus galėjo ir nukentėti.

Ji šiemetį sezoną vertina kitaip – ne kaip gerą, o kaip, turint galvoje blogas gamtos sąlygas, labai netikėtą. „Mano braškės parodė netikėtas galimybes. Pūpsojo didžiulės kekės braškių, nors lietus pliaupte pliaupė. Padėjusi ant delno varvančią kekę, džiaugiausi didžiulėmis sveikomis uogomis. „Alegro“ – ankstyviausia veislė, kurią pirmą kartą auginu. Apskynėme, tarp jų buvo vos viena kita supuvusi. Lietūs baigėsi, mano braškės iškentė visus tuos baisius dušus ir išsilaikė, tai aš neatsistebiu augalo galimybėmis. Nieko apsaugoti nuo puvinių nenaudojau, išskyrus tai, kad sodinant ir rudenį patręšiame vokiškomis trąšomis“, – stebėjosi ir pati braškių ūkio šeimininkė. 

Todėl ji ir liepos viduryje dar tikėjo, kad „Magnus“ ir „Malvina“ prisirps, nes bus užgrūdintos gamtos. Jomis ir baigsis uogų sezonas šiame ūkyje. „Manau, kad nebus labai baisių dalykų. Jos keistai tvirtos. Gal jas užgrūdino šaltas pavasaris. Esant tokioms baisioms gamtos sąlygoms, išsilaikė tikrai didvyriškai“, – džiaugėsi kavarskietė, didelį dėmesį pastaraisiais metais skirianti naujai sodinamajai medžiagai. Ji jau išbandė ne mažiau kaip 40 veislių braškių ir atrinko, kas labiausiai tinka auginti jos žemėje, vietos klimatui.

„Veislę „Dona“ gana seniai turime ir planavau daugiau jos neauginti, bet šiemet ji parodė tikrai puikius rezultatus, daug kartų skynėme, nepuvo, užaugo gana gražios tvirtos uogos, išvaizda graži ir skonis geras. Štai kaip būna ūkyje. Dabar sodriai žalias mano braškynas labai intensyviai leidžia ūsus. Ėjom su darbininke ir tiesiog glostėme žalius gražius braškių lapus, kurie bus nupjauti ir ten kitais metai bus derančios uogos. Ūsų virvės storos ir skrotelės tuoj kabinsis į žemę“, – pasakojo specializuoto braškių veislininkystės ūkio savininkė D.Lingienė.

D.Lingienė: „Mano braškės parodė netikėtas galimybes. Pūpsojo didžiulės kekės braškių, nors lietus pliaupte pliaupė. Padėjusi ant delno varvančią kekę, džiaugiausi didžiulėmis sveikomis uogomis.“

Alytaus rajone nuostoliai paaiškės spalį

Jonas ir Daiva Sakalauskai iš Alytaus rajono pirmiausia atkreipė dėmesį, kad jų uogynas yra lengvose priešsmėlio žemėse, tačiau gamtos išbandymai sudavė ir jiems. „Iki liepos 12 dienos mes labai didelės lietaus įtakos nejautėme. Viskas tada vyko sėkmingai. Šiek tiek mus nuskriaudė pavasarinės šalnos ir kruša“, – sakė J.Sakalauskas, prekiavęs produkcija.

Tuo tarpu jo žmona Daiva, kuriai daugiausia tenka dirbti braškyne, nebuvo taip optimistiškai nusiteikusi. D.Sakalauskienė buvo atvira – po antradienio (liepos 12 d.) lietaus situacija uogynuose pasikeitė – braškes jis pribloškė nesmarkiai, bet gervuogės suguldytos ant žemės, o sirpstančios uogos – lyg po patalais.

„Pas mus prisirpusių braškių dar bus parduoti, tik neaišku, kokie kiekiai, nes tai priklauso nuo veislės. Atsparesnės tokiam lietui laikosi visai neblogai. Bet liepos 13 d. nuvažiavau į laukus, kur pasodintos uogos nėra tokios atsparios blogiems orams, ir tai, ką pamačiau, yra žiauru. Supratau – tuose laukuose galiu net neskinti – uogos ne tik neturi prekinės išvaizdos, jos yra tiesiog ištiškusios. Jos gal dar tiktų perdirbti, bet ne parduoti turguje, kur vežame tik kokybišką produkciją. Šis lietus sugadino uogas“, – apgailestaudama padėtį komentavo braškyno savininkė Daiva.

Anot jos, gamta labai dažnai jiems pateikia sunkumų – kiekvienais metais per visą sezoną vis tiek būna koks nors siurprizas. Ar šalčiai, ar lietūs, ar sausros, ar paukščiai. Todėl, pasak Daivos, jie turi susitaikyti su visais iššūkiais ir eiti pirmyn, nes tokia jų pasirinkta veikla. „Reikia tiesiog priimti taip, kaip yra“, – sakė Alytaus rajono braškių augintoja, kol kas su vyru dar neskaičiuojantys nuostolių, bet žino, kad jų tikrai bus, o suskaičiuos, kai baigs visą uogininkystės sezoną. „Kokio jie bus masto ir dydžio, paaiškės spalio mėnesį, o dabar dėl to mes net nekvaršiname sau galvos, reikia dirbti“, – teigė kalbinta ūkininkė.

D.Sakalauskienė išvardijo, ir kas buvo gero šiemet braškininkystėje. Jos teigimu, sezono pradžia buvo gera, lengvuose dirvožemiuose augančios braškės nepuvo. „Šiemet labai gerai pasiruošėme tokiam sezonui – mes aukštai pakėlėme uogas, po jomis labai storas šiaudų paklotas. Kur auga žemesnėse, sunkesnėse žemėse, tuose braškynuose uogos tiesiog supuvo“, – aiškino pašnekovė.

Pasak Daivos, pas juos dirbti ir ūkininkauti gal net sudėtingiau tada, kai stoja didelės sausros. Tačiau jie turi įsirengę modernias laistymo sistemas, net 5 ha yra pritaikyti laistyti, bet, kaip sakė Daiva, lietus – tai ne laistymas. „Šiemet gerai buvo tai, kad labai nedaug reikėjo papildomai laistyti, gal tik per tą laistymo sistemą pamaitinti uogas. Pas mus labai lengva žemė, vanduo greitai susigeria. Bendraujame su kitais Dzūkijos ūkininkais, tai situacija šiemet įvairi – braškininkams labai nedėkinga“, – kalbėjo Alytaus rajono ūkininkė.