Lietuvos šiltnamiuose pomidorų ir agurkų užauginama tik apie 30 proc. poreikio. Visa kita atsivežama. Daržovių trūksta, o šiltnamininkystė plėtojama labai lėtai. Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), pripažinusi, kad Lietuvoje užaugintų daržovių neužtenka vidaus rinkai, žada paramą daržininkystei. Šiltnamių sektoriaus atstovai įsitikinę, jog rinkai galėtų tiekti kur kas daugiau šviežių daržovių ir net ištisus metus, tačiau būtina milijonines investicijas kainuojanti šiltnamių modernizacija ir plėtra.

Neapsirūpiname savomis daržovėmis

„Šiltnamių sektorius yra gyvybiškai svarbus Lietuvai. Tą parodė ir koronaviruso pandemija. Jeigu mes vietos rinkoje neužsiauginsime pakankamai daržovių, būsime priklausomi nuo įvežtinės produkcijos. Todėl šiltnamių plėtra būtina. Modernizavęsi ūkiai ne tik sugeba pasiūlyti šviežios bei sveikos produkcijos, bet ir sėkmingai konkuruoja su kitų Europos šalių augintojais. Be to, šiltnamiai 1 ha plote kuria didžiausią pridėtinę vertę, lyginant su kitomis žemės ūkio šakomis. Šiltnamininkystė – daug investicijų reikalaujantis žemės ūkio sektorius, todėl šiltnamių modernizavimui ir plėtrai labai reikia paramos“, – „Valstiečių laikraščiui“ teigė Lietuvos šiltnamių asociacijos (LŠA) valdybos pirmininkas, UAB „Agrošiltnamiai“ vadovas Paulius Andriejavas.

Šiltnamių ūkių modernizacijai reikia milžiniškų investicijų, o tokius projektus verslui vien savo jėgomis įgyvendinti būtų labai sudėtinga.

Pasak ŽŪM viceministro Pauliaus Lukševičiaus, Lietuva sodininkystės ir daržininkystės produkcija apsirūpina apie 55 proc. poreikio, todėl reikia plėtoti šiuos sektorius. ŽŪM Lietuvos kaimo plėtros programoje (KPP) 2021–2022 metams Lietuvos sodininkystės ir daržininkystės sektoriui numato papildomai skirti 39,7 mln. eurų.

„Šiltnamių sektoriui reikia paramos ir modernizavimui, ir plėtrai. Kalbant apie didelius šiltnamių ūkius, yra objektų, kurie renovuoti 50 proc. Norint, kad šiltnamių kompleksas dirbtų pilnu pajėgumu, turėtų būti užbaigta renovacija. Esant paramai, manau, atsirastų ir mažesnių ūkių, kurie galbūt norėtų pasistatyti po 1 ar 1,5 ha dydžio šiltnamius. Mes kviečiame visus žemdirbius daugiau užsiimti šiltnamininkyste“, – ūkininkus ragino Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) tarybos narys, LŠA atstovas Donatas Montvila.

Per lėta plėtra

Apsirūpinimas vietiniais produktais trumpina tiekimo grandinę, prisideda prie aplinkos taršos mažinimo, Žaliojo kurso įgyvendinimo. Deja, nuo kitų Europos valstybių Lietuvos apsirūpinimas vietoje užaugintomis daržovėmis atsilieka.

„Prieš 8–9 metus Lietuva šiltnamiuose užaugintomis daržovėmis apsirūpindavo tik 15–17 proc. Pastačius naujų stiklinių šiltnamių, dabar daržovėmis apsirūpiname 30 proc. Jeigu bus patvirtinta KPP parama, po 5 metų šiltnaminėmis daržovėmis apsirūpinsime apie 50–60 proc., o gal net ir daugiau. Tai priklausys ne tik nuo paramos, bet ir nuo ūkininkų iniciatyvos. Gal į šiltnamių ūkio sektorių ateis ūkininkų iš augalininkystės ar kitų sektorių“, – svarstė D.Montvila.

ŽŪR tarybos narys ir LŠA atstovas pastebi, kad Europos Sąjunga laikosi krypties, jog kiekviena valstybė turėtų kuo daugiau apsirūpinti vietoje išauginta produkcija. Juk kai produkciją tenka vežti 4 tūkst. ar daugiau kilometrų, neigiamas poveikis gamtai, aplinkos tarša neišvengiama.

„Mūsų kaimynė Lenkija beveik uzurpavo Vakarų Europos bulvių, obuolių, uogų rinkas, o dabar pilnu tempu stato šiltnamius ir nori parodyti Europai, kad jie šiltnamiuose gali šeimininkauti daug geriau negu Olandija, Belgija ir kitos išsivysčiusios Vakarų šalys. Dabar prie Varšuvos statoma beveik 40 ha šiltnamių, kurių 1 ha sąmata – 2,7 mln. eurų. Tai tik vienas iš Lenkijoje statomų kompleksų. Akivaizdu, jog lenkai nori užkariauti ir šiltnaminių daržovių rinką“, – tvirtino D.Montvila.

LŠA atstovas pažymėjo, jog Lietuvos šiltnamių užaugintos daržovės yra labai vertinamos, o netoli Elektrėnų įsikūrusi bendrovė „Kietaviškių gausa“ agurkus ir salotas vartotojams tiekia ištisus metus, nepriklausomai nuo sezono.

„Tai, kad žiemos šventėms galime rasti lietuviškų agurkų, salotų, jau nestebina. Deja, tokių šiltnamių skaičius ir bendras per metus užauginamas derlius dar nėra didelis, – apgailestavo D.Montvila. – Perspektyvos daržovių augintojams yra geros, tačiau šiltnamių ūkis susiduria su iššūkiu – daugelį jų būtina modernizuoti. Renovuojant būtina rinktis tik pačias naujausias technologijas, kad projektas būtų tvarus, „žalias“, būtų plečiama gamyba, tausojami gamtiniai ir energetiniai ištekliai. Sektinu pavyzdžiu laikytinas prieš kelerius metus „Kietaviškių gausos“ įgyvendintas projektas, tačiau jis dar nėra baigtas, šiltnamiai, kurių bendras plotas užima 20 ha, yra renovuoti 50 proc.“

Šiltnamių modernizacijai reikia didžiulių investicijų. Svarstoma apie 20–25 mln. eurų vertės projektus, o juos įgyvendinti reikėtų ne mažiau kaip 10 mln. eurų investicinės paramos.

Pridėtinė vertė – viena didžiausių

LŠA valdybos pirmininkas, Kėdainių rajone įsikūrusios UAB „Agrošiltnamiai“ vadovas P.Andriejavas teigė, jog šiltnamininkystė – daug investicijų reikalaujantis žemės ūkio sektorius, o paramos modernizavimui, plėtrai reikia ir visam šiltnamių sektoriui, ir jo vadovaujamai bendrovei.

„Pirmą paramos injekciją šiltnamių modernizacijai bendrovė gavo prieš 4 metus, dabar yra šansas modernizaciją pabaigti iki galo. Apskritai, šiltnamių sektorius paramos pastaraisiais metais yra gavęs bene mažiausiai. Susietoji parama sumažinta 2–3 kartus, nors visame žemės ūkio sektoriuje mes sumokame daugiausiai mokesčių, sukuriame didžiausią pridėtinę vertę. Jeigu būtų patvirtinta parama, ūkiai taip modernizuotų šiltnamius, kad daržoves galėtų tiekti ištisus metus“, – sakė P.Andriejavas.

UAB „Agrošiltnamiai“ šiemet pirmoji Lietuvoje pateikė vartotojams trumpavaisius agurkus – vasario mėnesį jau skynė pirmuosius, o jų kaina buvo mažesnė nei lenkiškų.

D.Montvila: „Šiltnamių sektoriui reikia paramos ir modernizavimui, ir plėtrai. Yra objektų, kurie renovuoti 50 proc. Norint, kad šiltnamių kompleksas dirbtų pilnu pajėgumu, turėtų būti užbaigta renovacija. Esant paramai, manau, atsirastų ir mažesnių ūkių, kurie galbūt norėtų pasistatyti po 1 ar 1,5 ha dydžio šiltnamius.“

„Įdiegę modernias technologijas, investavę į plėtrą, modernizavimą, sugebame konkuruoti, lietuviams patiekti daržoves šviežias ir už konkurencingą kainą. Šiltnamių sektoriaus plėtra būtina, kad daržovėmis būtų aprūpinta vietos rinka, tačiau investicijos į šiltnamius yra milžiniškos: 1 ha – apie 1,5 mln. eurų. Tai reiškia didžiules paskolas bei įsipareigojimus. Ne visi ryžtasi įkeisti ūkį, turimą šeimos turtą ir investuoti į šiltnamininkystę, nežinant, kas bus vėliau. Pavyzdžiui, prisiimi įsipareigojimus, viską skaičiuoji, bet staiga sumažinama susietoji parama. Visi ūkiai turi didžiulius įsipareigojimus bankams, o susietosios paramos mažinimas veikia šiltnamininkų konkurencingumą“, – tvirtino UAB „Agrošiltnamiai“ vadovas P.Andriejavas.

Šiltnamininkystę renkasi nedaugelis

Prie Anykščių įkurtas Audriaus ir Rūtos Juškų šiltnamių ūkis – 10 ha ploto. Juose ūkininkai augina trumpavaisius ir ilgavaisius agurkus, pomidorus, braškes.

Juškų šeimos ūkis savo veiklą pradėjo prieš 20 metų. Pirmasis šiltnamis tebuvo 2,5 arų, jame dirbo tik šeimos nariai, vėliau ūkis plėtėsi, kol 2006 metais, pasinaudojus ES parama, buvo pastatyti 2 ha modernių šiltnamių ir dujų katilinė. Auginimo procesas buvo automatizuotas, įdarbinta apie 30 darbuotojų. Vėliau, siekiant sumažinti išlaidas energetiniams resursams, su ES struktūrinių fondų parama buvo pastatyti dar 2 ha plėvelinių šiltnamių bei 2 MW biokuro katilinė.

2017 metais buvo pastatyti dar 6 ha stiklinių šiltnamių ir 6 MW biokuro katilinė. Šiuo metu ūkyje dirba 180 darbuotojų. Šiltnamiuose užauginta produkcija prekiaujama Lietuvos prekybos tinkluose, nedidelė dalis eksportuojama į Latviją, Estiją.

„Šiltnamis yra technologiškai sudėtingas ir didelių investicijų reikalaujantis objektas. Jeigu nori neiškristi iš vietos ar Europos rinkos, reikalingos pastovios investicijos. Gal kam atrodo, kad pasistatei šiltnamį ir 20 metų ramus sėdi. Taip nėra. Technologijos sensta, įrengimai dėvisi“, – „Valstiečių laikraščiui“ pasakojo R.Juškienė.

Ūkininkai dar nėra apsisprendę, ar dalyvaus KPP dėl paramos. Norint įgyvendinti projektą reikėtų imti banko paskolą, o dar ankstesnės neišmokėtos.

„Pasirinkome šiltnamininkystę, nes kažkuriuo metu pasirodė, jog tai perspektyvu ir pelninga. Po to, kai investuoji ir pradedi dirbti, supranti, kad galbūt taip nėra, bet tu jau būni įėjęs į rinką, išmokęs tam tikrų dalykų, įgijęs žinių ir, kaip turbūt bet kokiame versle, prieini tam tikrą tašką, kai arba stoji ir viskas, arba tobulėji ir plėtiesi visomis prasmėmis – ir technologijų, ir rinkos, nes pasidarai per didelis turgums, per mažas prekybos tinklams. Ir turi nuspręsti, plėtiesi ar stovi vietoje, kas iš esmės dažniausiai reiškia žlugimą“, – teigė R.Juškienė.

Pasak pašnekovės, nors šiltnaminių daržovių trūksta, nedaugelis ūkininkų ryžtasi eiti į šiltnamių sektorių, nes yra nemaža rizika, reikia didelių investicijų.

„Daržovių auginimas šiltnamiuose – labai specifinė sritis tiek dėl technologijų, tiek dėl specialistų, nes Lietuvoje yra labai mažai agronomų, kurie galėtų dirbti auginant daržoves su modernia kompiuterizuota tręšimo ir laistymo sistema. Be to, šiltnamis yra labai brangus „malonumas“, kainuojantis milijonus eurų. Reikia laiko, drąsos ir pasiskaičiavimo, kada tą milijoną atidirbsi“, – sakė R.Juškienė.

LŠA atstovas D.Montvila teigė, jog šiltnamių sektoriaus atstovus viltingai nuteikia ŽŪM nuostata gerinti rinkos aprūpinimą Lietuvoje užaugintomis daržovėmis, sustiprinti šiltnamių ūkį. Sulaukus paramos, uždarame grunte auginamų daržovių vietos rinkai padaugėtų.