Į uogininkystę daug metų panirę Narto kaimo (Marijampolės sav.) ūkininkai Aleksandras ir Nijolė Kisieliai įsitikino, kad auginti braškes šiltnamiuose daug patogiau nei laukuose. Jų nereikia saugoti nuo varnėnų, daug paprasčiau derlių surinkti, nes uogas galima auginti ant pakopų. Dabar braškynai ramiai žiemoja, tačiau šeimininkai jau planuoja artėjančio pavasario darbus.

Olandiško tipo šiltnamiai

Paprastuose, dar polietileno plėvele dengtuose šiltnamiuose auginti braškes sutuoktiniai sumanė beveik prieš aštuonerius metus. Iki tol šeimininko pastatytuose tradiciniuose šiltnamiuose augdavo pomidorai, agurkai, džiugindavo ankstyvosios žalumyninės daržovės. Kartą nusprendė šiltnamiuose pasisodinti ir braškių.

Šios uogos pateisino jų lūkesčius, todėl prieš penkerius metus Kisieliai ryžosi nemenkai investicijai ir pasistatė tris olandiško tipo šiltnamius braškėms auginti. Jie buvo uždengti ne plėvele, o ilgaamžiškesne medžiaga – plastiku, kuris gali tarnauti septynerius ir daugiau metų. Plastiko snapais neprakapoja paukščiai, nesudrasko vėtros.

„Šitaip prasidėjo braškių auginimas šiltnamiuose“, – aiškino uogininkystės puoselėtojai iš Narto kaimo. Pasak A.Kisieliaus, polietileninius šiltnamius, jeigu naktį lauke pašaldavo, turėdavo arba šildyti, arba susitaikyti su tuo, kad augalams bus beveik tokios pačios sąlygos kaip ir lauke, na, gal 1–2 laipsniais šilčiau.

„Dengtuose plastiku šiltnamiuose, jeigu lauke keturi laipsniai šalčio, viduje būna apie nulį ar vienas kitas laipsnis šilumos. Tiek pavasarį užlaiko plastikas šilumos. Pastebėjome, kiek per dieną įkaista, tiek ir turi naktį šilumos. Nereikia rūpintis jokiu papildomu šildymu, kūrenimu“, – olandiško tipo šiltnamių privalumus vardijo braškių augintojas.

Mildos Jonkienės nuotr.

Darbus pradeda kovą

Braškių ūkio savininkas naujuosius šiltnamius meiliai vadina šiltnamiukais (vienas užima 4,89 aro), nes jie nėra dideli – visi trys užima apie 15 arų plotą. Kai braškes perkėlė ir jos čia pritapo, paprastuose polietilenu dengtuose šiltnamiuose jų nebeaugina. Dabar juose šeimos poreikiams pasisodina tik pomidorų, agurkų, salotų.

Moderniuose šiltnamiuose uogas augina ne tik sau, bet ir pardavimui – jas veža į turgų. Turi atsipirkti įdėtos investicijos, trąšos, priežiūra, uogakrūmių laistymas. Šiltnamiuose įrengtas automatinis laistymas, o sodyboje – specialus vandens gręžinys.

Tvarkytis šiltnamiuose Kisieliai pradeda žiemos pabaigoje. Anot Aleksandro, labai daug priklauso ir nuo saulutės. Būna, kad pavasaris pasijaučia kovo pradžioje, o pernai į šiltnamius įžengė tik kovo pabaigoje. Kai lauke šalta, nešildomuose šiltnamiuose vis tiek niekas neauga.

„Jei ankstyvas pavasaris, gali pradėti darbus jau kovo pradžioje. Jau ruoši daigus sodinti ar parduoti. Pasodintus daigus pridengiame daržo plėvele. Po ja būna 1–2 laipsniais šilumos daugiau. Tada jie anksčiau užauga. Kas nori tais pačiais metais dar gauti nors kiek derliaus, tai tokius paruoštus daigus turi pirkti ir sodinti“, – pasakojo braškininkas.

Niekas nenulesa

Žiemą į šiltnamius šeimininkai beveik neina, tačiau nuolat stebi, kaip braškynai žiemoja. Pasak Aleksandro, sėkmingas braškių žiemojimas labiausiai priklauso nuo jų veislės. Rumba veislės braškės lepios, prastai, o Honey – gerai“, – jau išbandytų veislių privalumus ir trūkumus vardijo vyras. Visos jų šiltnamiuose auginamos braškės – užsieninių veislių.

Braškių mylėtojas apgailestavo, kad lietuviškų braškių nėra kur nusipirkti. Visur, kur jis teiraujasi, tik užsienietiškos, dažniausiai olandiškos. Tiesa, jam yra pasitaikę nusivilti ir pastarosiomis, bet vis tiek perka.

Kol kas braškininkyste šiltnamiuose dar nenusivylė. Turi ir lauko braškyną. Sutuoktiniai privalo auginti lauke braškių, nes yra gavę mažąją paramą, nors nelabai nori auginti jas tokiomis sąlygomis auginti.

Pasak šeimininko, viena didžiausių problemų auginant lauke – apsiginti nuo uogas puolančių varnėnų, kitų paukščių. Niekas negali patarti, kokiais būdais juos atbaidyti nuo sirpstančių uogų. „Jų puolimas būna baisus. Nebent turi pats stovėti lauke ir baidyti, tada išsaugosi derlių. O šiltnamyje uogų niekas nenaikina. Jos pakeltos į metro aukštį nuo žemės, todėl ten jų niekas nepasiekia“, – sakė Aleksandras.

Narto kaime ankstyvosios pirmosios braškės prinoksta jau gegužės mėnesį. Mildos Jonkienės nuotr.

Kuo mažiau chemijos

Auginant šiltnamyje gresia kitas pavojus – visokiausios ligos, bet Kisieliai purškia uogakrūmius tik biologinėmis trąšomis. Jų nauda trejopa: padeda kovoti su ligomis, derlius būna gausesnis ir chemijos nėra. Išbandę sužinojo, kad tos pačios biologinės trąšos tinka ir braškėms, ir pomidorams, ir agurkams.

„Mano devizas – naudoti kuo mažiau chemijos. Saugau savo vaikus ir kitus žmones, kurie valgo mūsų išaugintas braškes“, – tikino Narto kaimo braškininkas.

Kai Kisielių šiltnamiuose sunoksta barškės, paprastai po dviejų savaičių jų jau pasirodo ir braškių laukuose. Jie vieni pirmųjų braškių atveža į Marijampolės turgavietę. Net nukonkuruoja iš Lenkijos atvežamas pirmąsias lenkiškas braškes.

Nors Lenkijos braškininkai ir yra jų konkurentai, tačiau Nijolė ir Aleksandras šioje šalyje turi ir bendraminčių draugų. Šie jiems pasakojo, kad ankstyvųjų uogų bei daržovių augintojai Lenkijoje už tai gauna finansinę paskatą. Tuo metu Lietuvoje braškininkų už ankstyvą derlių niekas niekaip neskatina.

Šiemečiam pavasariui Kisieliai pasiruošė dar pernai. Po itin sausringos vasaros, kai tvenkinys išdžiūvo ir labai trūko vandens braškėms laistyti, įsirengė vandens gręžinį. Tiesiai iš jo laistyti negalės, todėl išlaidos truputį padidės. Technologija paprasta: dieną vanduo iš artezinio gręžinio bus pumpuojamas, paskui jis kelias dienas „pailsės“, apšils tvenkinyje, o tada juo laistys augalus. Auginimo apimčių nedidins. Braškes ruošiasi auginti trijuose arkiniuose šiltnamiuos ir apie 50 arų – laukuose.

Šiltnaminės braškės tampa realybe

Dr. Nobertas Uselis, Sodininkystės ir daržininkystės instituto vyresnysis mokslo darbuotojas

Braškių auginimas šiltnamyje Lietuvoje turi savo perspektyvas. Tai būtų lietuviškų uogų pasiūlos paįvairinimas, kartu lietuviškos produkcijos atsirastų ilgesnį laiką. Gal net visus metus. Jau ir šiuo metu, pasirinkdami reikiamas veisles bei priedangas, ūkininkai paankstina arba suvėlina braškių derėjimą. Todėl braškės skinamos vos ne pusę metų – Lietuvoje lietuviškų braškių galima rasti nuo gegužės vidurio iki beveik lapkričio mėnesio.

Pradėjus braškes auginti šiltnamiuose, šios uogos galėtų derėti dar ilgesnį laikotarpį – gal net ištisus metus. Tik, žinoma, vargu ar ekonomiškai toks verslas apsimokėtų, nes žiemą šiltnamius reikėtų šildyti, o viduržiemį reikėtų ir papildomo apšvietimo. Todėl, matyt, atvežtinės braškės bus pigesnės, negu pas mus šiltnamiuose išaugintos. Bet kai kurie šiltnamių šeimininkai jau mąsto ir apie tai. Anksti pavasarį šiltnaminės braškės sunoksta gerokai anksčiau negu lauke auginamos. Ir rudeniop galėtų jų būti dar ilgiau.