Šakių rajone jau daugiau kaip tris šimtmečius gyvuoja nedidelis Barzdų miestelis. Nors šio miestelio, kaip ir daugelio Lietuvoje, neaplenkė emigracijos banga, jo gyventojai Barzdus gražina ir kelia naujam gyvenimui.
Laukia įkurtuvės
Per artimiausius metus barzdiečiai pasiryžę įsikelti į rekonstruotą Barzdų kultūros centro pastatą ir pagyvinti visą bendruomenės veiklą. Tokiems užmojams padeda Šakių rajono savivaldybės administracijos parengtas bei įgyvendinamas ES finansuojamas projektas „Barzdų atnaujinimas ir plėtra“.
Už ES bei Šakių rajono savivaldybės biudžeto lėšas miestelyje bus rekonstruotos Barzdų kultūros centro pastato pirmojo aukšto patalpos. Morališkai pasenusiame pastate bus įrengta nauja katilinė bei pertvarkyta šildymo sistema.
Statybininkai sutvarkys patalpų sienas, lubas, grindis, įrengs sanitarinius mazgus. Po rekonstrukcijos į pastatą lengvai pateks žmonės su negalia – jis bus pritaikytas neįgaliųjų poreikiams.
„Džiaugiamės, kad jau pradėjo remontuoti kultūros namus. Tikimės, kad šiais metais kultūrinis gyvenimas dar labiau suklestės ir galėsime džiaugtis šiltomis, gražiomis patalpomis“, – sakė Barzdų laisvalaikio salės kultūrinių renginių organizatorė Vlada Klimaitienė.
Tuo permainos dar nesibaigs. Iš projekto lėšų taip pat bus sutvarkyta greta kultūros centro esanti aikštelė. Ji galės tarnauti įvairiems renginiams, mugėms bei vietinės produkcijos prekybai. Norima, kad šios permainos miestelyje skatintų bendruomenės kūrybiškumą, verslumą bei užimtumą. Pertvarka kainuos apie 126,9 tūkst. eurų.
Minint Barzdų 330-ąjį jubiliejų atidengtas atminimo akmuo Lietuvos savanoriams.
Nori gyventi jaukiai
Barzdų miestelyje gyvena 470 žmonių, o visoje Barzdų seniūnijoje – 956 gyventojai. Miestelis žalias, gražus, žmonės puoselėja savo sodybas, atsiranda daugiau žmonių, kurie keičia stogus, tvarko savo namus. Gyventojai džiaugiasi, kad sutvarkyti ir išasfaltuoti keliai, prisodinta daug pušaičių, eglaičių, klevų.
Miestelio centre stovi balta kaip gulbė, pernai perdažyta, Kristaus Karaliaus bažnyčia. Ją aptarnauja Griškabūdžio klebonas Vytautas Mazirskas. Anot vietos gyventojų, klebonas labai rūpestingas: jis rūpinasi ne tik parapijos žmonėmis, bet ir bažnyčios aplinka. Šiemet prieš Šv. Jono atlaidus ir Barzdų miestelio šventę bažnyčios šventorius pasipuošė tvora ir gražiais vartais. Parapijiečiai tuo labai džiaugiasi.
Šalia bažnyčios yra seniūnija, jos aikštelėje stovi Barzdų miestelio herbas – senovinė žibalinė lempa. Miestelis turi ir savo vėliavą, kurią vėliavnešiai neša per įvairias šventes, kartais vežasi net į sostinę.
Nuo 2008 metų Barzdų seniūnijoje tradicija tapo Lietuvos nepriklausomybės dieną kraštui nusipelniusiems žmonėms įteikti „Varpo“ nominaciją. Šiemet tokios nominacijos už nuopelnus bei svarų indėlį Barzdų kraštui sulaukė ir 20 metų čia triūsiantis Barzdų seniūnas Remigijus Naujokaitis.
Tokie apdovanojimai įsteigti ne atsitiktinai – 2004 metais sukako 115 metų, kai Baltrušių kaime, Lozoraitynėje, vyko antrasis varpininkų suvažiavimas. Jame Lietuvos šviesuoliai svarstė „Varpo“ leidimą, aptarė tautinio judėjimo reikalus.
Dauguma šio leidinio sumanytojų ir organizatorių buvo gimę Šakių, Vilkaviškio, Marijampolės kraštuose. Ta proga Barzdų seniūnijoje visuomenei buvo pristatytas projektas „Antrojo varpininkų suvažiavimo vietai įamžinti“, o Baltrušiuose buvo atidengtas paminklinis akmuo „Varpininkas“ (projekto autoriai – Birutė Dekeraitienė ir Albinas Bilinskas).
Seniūnijos aikštelėje stovi Barzdų herbas.
Brangina praeitį
Ne be reikalo miestelio herbe yra pavaizduota žibalinė lempa – ji primena apie šio krašto praeitį ir jo svarbą ne tik Zanavykijos, bet ir visos Lietuvos istorijoje. Barzdai – istoriškai svarbus ir kaip knygnešių kraštas. Žymiausi šio krašto knygnešiai – tai kunigas Antanas Jusaitis, Vincentas Plaušinaitis, Juozas Andriukaitis, Motiejus Baltrušaitis, Juozas Kudirka, kuriam knygas perduodavo Antanas Baltrušaitis, aplinkinių vadintas Antanėliu.
Barzdų atsiradimo legenda mena, kad į šią vietovę pirmasis gyventojas atklydo iš kito krašto. Atklydėlis buvo su ilga ruda barzda, o rankoje turėjo lazdą. Žmonės jį vadino Barzda, o vėliau pravarde Barzdaičiu. Manoma, kad nuo šio žmogaus kilęs vietovės pavadinimas, kuris rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėtas 1688 metais.
Barzdų žmonės aktyviai įsilieja į parapijos gyvenimą.
Prieš dešimtmetį, per miestelio 320 metų sukaktį, Barzdai pasipuošė dar vienu paminklu, kurį sukūrė menininkas Vytas Aputis. Tai didelė, neįkainojama vertybė barzdiečiams. Jį savo gimtinei padovanojo Ona Birutė Jasaitytė-Paplauskienė. Nuo tada miestelio gyventojai turi savo sargą, kuris sutinka atvykstančius ir palydi išvykstančius.
Barzdų miestelį ir dabar garsina jo žmonės – čia vieni pirmųjų Lietuvoje grupė vyrų susibūrė į ugniagesių savanorių komandą ir negaudami jokio atlyginimo, aukodami savo laisvą laiką padėdavo žmonėms, ištikus nelaimei. Juos išlaikė patys miestelio žmonės, padėdavo kuru ir aukodavo pinigus. Barzduose yra dvi senos ugniagesių mašinos, vadinamos gaisrinėmis, kuriomis ir važiuoja gesinti gaisrų.
Prieš 5 metus Barzdų ugniagesiai išgelbėjo žmogui gyvybę – išnešė jį iš degančio namo. Šis vyras ir šiandien dėkingas savo išgelbėtojams.
Barzdų seniūnu Remigijus Naujokaitis dirba jau 20 metų.
Vyrauja žemės ūkis
Daug Barzdų miestelio žmonių, ypač jaunimo, baigę mokslus apsigyvena miestuose, nes pačiame miestelyje darbo nelabai yra. Nusprendę pasilikti gimtinėje jauni ir darbingo amžiaus žmonės dirba pas ūkininkus, uždarbiauja pas tuos, kurie juos samdo. Barzdai – žemdirbių kraštas, dauguma turi savo nedidelį ūkį, kad galėtų pragyventi. Yra keletas stambių ūkininkų ir verslininkų, kurie samdo darbininkus ir sukuria darbo vietų.
Vienas iš stambesnių ūkininkų – Almantas Pališkis – augina grūdines kultūras, yra įkūręs UAB „Barzdų agrokoncernas“. Šioje įmonėje dirba 15 žmonių. Bendrovė turi šiaudų granulių cechą, o produkciją išveža į Skandinavijos šalis, nes Lietuvoje dar nėra didelio poreikio. Taip yra gal ir todėl, kad ne visi žino apie tokią galimybę, jog įsigyti šiaudų granulių galima ir Barzduose. Šiaudų granules galima naudoti kurui, o užsienyje jas naudoja gyvūnų priežiūrai kaip kraiką.
Barzdiškiai šventei sceną susikūrė ant ratų ir patys gražiai pasipuošė. Krovininį automobilį šventei paskolino vietos ūkininkas.
Kitas stambus ūkininkas Raimondas Maksvytis dirba bendrai su savo dukros ir sūnaus šeimomis bei samdo dar 15 žmonių. Ūkininko žmona Aurelija Maksvytienė taip pat verslininkė. Ji įsteigė UAB „Ligitra“, kuri užsiima prekyba – turi dvi maisto ir buities reikmenų parduotuves Barzduose, Janukiškiuose, kuriose dirba 11 žmonių.
Ūkininko Giedriaus Kantauto ūkyje auginamos daržovės: morkos, burokėliai, bulvės; įkurtas bulvių skutimo cechas, jame dirba 10 žmonių.
Ūkininkas Robertas Gurevičius su savo mama Elena Gurevičiene turi bendrą mišrų ūkį, augina galvijus, turi 80 melžiamų karvių ir 70 prieauglio, taip pat augina rapsus, grūdines kultūras, jo ūkyje dirba 8 žmonės. Tai tik dalis darbščių Barzdų krašto žmonių.
Yra kuo džiaugtis
Barzdiečius džiugina seniūnijos ir bendruomenės veikla, įgyvendinti projektai. Prieš keletą metų per bendruomenės projektą mokyklos stadione pastatyta vaikų žaidimo aikštelė. Į ją vaikai renkasi palaipioti ar pasisupti, jaunimas – pažaisti krepšinį.
Miestelio biblioteka – tai ta vieta, kur galima ne tik knygų paskaityti, bet ir užėjus pasikalbėti.
Į renginius bibliotekoje kviečia ilgametė bibliotekininkė Birutė Grajauskienė. Ji – ir šio miestelio metraštininkė, renkanti medžiagą ne tik apie miestelio dabartį, bet ir apie Barzdų praeitį, istoriją, žymius žmones. Bibliotekoje nuolat daug skaitytojų, vaikų, besidominčių knygomis net ir per vasaros atostogas.
Barzduose verda kultūrinis gyvenimas, rengiama daug įvairių švenčių tiek vaikams, tiek suaugusiesiems. „Mūsų tradicinės šventės – tai „Vaikų velykėlės“, Atvelykio šventė. Romansų vakaras šiais metais sukvies jau devintąjį kartą. Kasmet birželio mėnesį per Jonines rengiama miestelio šventė. Pernai Barzdų miestelis minėjo 330 metų jubiliejų. Ta proga buvo atidengtas atminimo akmuo Lietuvos savanoriams. Jį nukaldino skulptorius Vidas Cikana“, – pasakojo V.Klimaitienė.
Miestelyje dar veikia medicinos punktas, jis įsikūręs buvusiose vaikų darželio patalpose. Jame dirba ilgametė felčerė Loreta Zakarauskienė. Pagyvenę žmonės džiaugiasi, kad gali nusipirkti vaistų, pasimatuoti kraujospūdį ar pasiklausti patarimų sunegalavus. Barzduose L.Zakarauskienė sava, žmonės ją vadina „mūsų daktariukė“.
Barzduose verda kultūrinis gyvenimas. Mergaičių ansamblis "Boružiukai".
Lankytinos vietos
- Barzdų Kristaus Karaliaus bažnyčia, pastatyta 1934 m.
- Barzdų miestelio senoji mergaičių namų ruošos mokykla, veikusi 1922–1940 m.
- Kryžius su koplytėle Barzdų miestelio centre, pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečiui 1928–1930 m.
- Miestelio herbas ir koplytstulpis prie seniūnijos.
- Koplytstulpis trečiajam Lietuvos žemės ūkio akademijos rektoriui Vincui Vilkaičiui ir šio krašto tremtiniams atminti, pastatytas 2011 m.
- Paminklinis akmuo varpininkams Baltrušiuose, pastatytas 2004 m.