Afrikinis kiaulių maras (AKM) pastaruoju metu tampa vis didesne problema tiek šalies ūkininkams, tiek medžiotojams. Šios ligos židiniai nustatyti jau trisdešimtyje šalies savivaldybių. Visai neseniai pirmą kartą AKM užfiksuotas Jurbarko, Vilkaviškio ir Radviliškio rajonuose.

Aktyvi stebėsena

Iki šiol daugiausia ligos židinių buvo nustatyta Vidurio ir Šiaurės Rytų Lietuvoje. Vilkaviškio rajone užfiksuotas atvejis – pirmasis Suvalkijos sostinės Marijampolės regione. Paaiškėjo, kad medžiotojų klubo „Karkliniai“ vienas iš sumedžiotų šernų sirgo AKM. Be jo, medžioklės metu buvo sumedžioti dar 8 šernai ir 4 stirnos. Vilkaviškio valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) viršininkas Gediminas Gvazdaitis, kuris pats yra šio klubo narys, sakė, kad visą žvėrieną, iš kurios ruoštasi daryti konservus, teko utilizuoti, nes žvėrys turėjo kontaktą: buvo dorojami vienoje aikštelėje. Nustačius AKM atvejį, tiek „Karklinių“, tiek kiti medžiotojų klubai ir toliau galės užsiimti medžiokle, bet po kiekvienos iš jų reikės dezinfekuoti visą inventorių, ypač griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų, į žvėrių pirminio apdorojimo aikšteles reikės vaikščioti per dezinfekcinius kilimėlius, išdorojus žvėris – dezinfekuoti dorojimo vietą.

Be to, laukia ir daugiau permainų. Anksčiau buvusi pasyvi klubų stebėsena nuo šiol tampa aktyvi. Tai reiškia, kad nė vienas klubas nušautų šernų negalės išsidalyti tą pačią dieną, žvėrieną privalės laikyti klubo šaldiklyje arba kitoje vietoje, suderintoje su Vilkaviškio VMVT, iki to laiko, kol bus gauti trichineliozės ir AKM tyrimų rezultatai. Tik tuomet, jei jie bus neigiami, medžiotojai galės mėsą pasiimti.

„Dėl minėto AKM atvejo Vilkaviškio rajonas perkeltas į vadinamąją antrą zoną. Vadinasi, griežtesni reikalavimai bus taikomi ir šiame rajone. Tuo metu aplinkiniai Marijampolės, Šakių, Kalvarijos ir Kazlų Rūdos rajonai kol kas lieka pirmoje zonoje“, – sakė G.Gvazdaitis.

Kilo nepasitenkinimas

Pranešus žinią apie nustatytą AKM atvejį, tarp Vilkaviškio rajono medžiotojų kilo nepasitenkinimas. Vilkaviškio VMVT viršininkui, sukvietusiam visus rajono medžiotojus, kad išsamiau informuotų apie esamą situaciją, teko atremti ne vieną piktą repliką. Kadangi didesnė dalis „Karklinių“ medžiotojų klubo narių yra ne vilkaviškiečiai, vietos medžiotojams kilo įtarimų, kad pavojingą virusą į Suvalkijos regioną galėjo atnešti būtent iš kitų rajonų, esančių AKM zonoje, atvykę kolegos. Vilkaviškio rajono medžiotojai priekaištavo ir dėl to, kad per vieną medžioklę „Karklinių“ klubas sumedžiojo net devynis šernus. Tai leidžia daryti prielaidą, kad šio klubo plotuose jų yra labai daug, nors VMVT nuolat ragina medžiotojus savuose plotuose mažinti šernų populiaciją, kad liga neplistų.

Vilkaviškio VMVT viršininkas ir „Karklinių“ klubo narys G.Gvazdaitis teigė, kad jų klubas pristatė daugiausia mėginių, tad ir tikimybė rasti maro užkratą buvo didžiausia. Be to, anot jo, „Karkliniams“ priklausančiuose plotuose šiuo metu yra apie 30 ha nenukultų kukurūzų, todėl šernai ir renkasi šias vietas. Tikėtina, kad vėliau jie pajudės į kitas vietoves.

G.Gvazdaitis: „Jei jau užkratas yra aptiktas gamtoje, jis bet kada gali patekti į ūkininkų fermas, tad jie dabar turėtų būti dar atsargesni bei atsakingesni“.

„Po minėtos medžioklės mes patys savo iniciatyva atsakingai paėmėme visų devynių šernų mėginius, nors to daryti tikrai neprivalėjome“, – aiškino G.Gvazdaitis.

VMVT viršininko teigimu, medžiotojų klubas „Karkliniai“ iš 23 sumedžiotų šernų ištyrė 20, t. y. 87 proc. Nė vienas kitas Vilkaviškio rajono klubas tiek mėginių tyrimams nėra išsiuntęs, kai kurie jų nuo metų pradžios AKM tyrimus atliko vos 1–2 šernams iš sumedžiotų 12 ar 13. Pavieniai pristatyti mėginiai gali neparodyti realios situacijos, tačiau tikėtina, kad dabar, kai visi klubai privalės išsiųsti tirti visų sumedžiotų šernų mėginius, tokių atvejų atsiras ir daugiau.

„Medžiotojų nepasitenkinimą galima suprasti. Visada, kai reikia pradėti daryti ką nors, ko iki tol nereikėjo, kyla pasipriešinimo reakcija, pasipila priekaištai. Iki šiol sumedžiotą šerną buvo galima išsidalyti iškart, o nuo dabar reikės palaukti maždaug savaitę, kol paaiškės tyrimų rezultatai. Dalis Lietuvos rajonų taip gyvena jau porą metų, tad nuo šiol taip elgtis teks ir mums“, – padėties nedramatizavo G.Gvazdaitis.

Nuostolių neišvengtų

Nors kol kas tarp Vilkaviškio rajono kiaulių AKM ir nebuvo nustatytas, tačiau ir šių gyvulių laikytojai privalo suklusti. Anot G.Gvazdaičio, dėl gamtoje rasto užkrato kiaulių augintojams niekas nesikeičia – išlieka tie patys aukščiausio lygio biologinės saugos reikalavimai, bet VMVT į tai, kaip laikomasi reikalavimų, žiūrės tikrai smulkmeniškai.

„Laukinėje faunoje atsiradęs užkratas bet kada gali patekti į ūkininkų fermas, tad jie dabar turėtų būti dar atsargesni ir atsakingesni. Mažareikšmių pažeidimų dėl afrikinio kiaulių maro ir biologinės saugos laikymosi nėra – visi reikalavimai svarbūs. Jei nors vieno iš jų nebus laikomasi, kiaulių laikytojas gaus įspėjimą, o antrą kartą pasikartojus pažeidimui gresia bauda iki 300 eurų“, – aiškino G.Gvazdaitis.

Kiaulių ūkių Vilkaviškio rajone yra nemažai: iš viso jų deklaruota apie 1 400, iš jų stambesnių (komercinių) yra apie 20. Ūkiuose yra apie 7 tūkst. kiaulių. Taigi jei AKM išplistų tarp gyvulių, žmonės neišvengtų didelių nuostolių.

„Kol kas džiaugiamės, kad afrikinis kiaulių maras nepateko į gyventojų tvartus, tačiau nerimas didėja. Jei taip atsitiktų, tektų išskersti visas to ūkio kiaules. Be to, aplink užkrėstą ūkį būtų nustatytos 3 kilometrų apsaugos arba 10 kilometrų stebėsenos zonos. Šiose zonose taip pat galėtų būti priimtas sprendimas išskersti visas kiaules. Bet kokiu atveju ūkiuose būtų dažniau imami mėginiai, griežčiau kontroliuojama“, – sakė G.Gvazdaitis.

Anot jo, Vilkaviškio rajone pastaraisiais metais situacija pagerėjo – ūkininkai tapo daug supratingesni ir atsakingesni. Patikrinimus, kaip laikomasi biologinės saugos reikalavimų, vykdantys įgaliotieji privatūs veterinarijos gydytojai bei VMVT specialistai pastaruoju metu vis rečiau nustato pažeidimų. Anot G.Gvazdaičio, jei visi kiaulių augintojai sąžiningai laikytųsi biologinės saugos reikalavimų, šansų, kad AKM pateks į fermas, beveik neliktų.

Anot Z. Mikalausko, prasidėję biosaugos reikalavimai ne tik skaudžiai smogė per kišenę, bet ir kiaulių verslą pamažu ėmė žlugdyti.

Nerimas didėja

Nors į Vilkaviškio rajono kiaulides pavojingas virusas dar neįsisuko, tačiau ūkininkai, sužinoję apie AKM atvejį gamtoje, sunerimo. Vienas iš stambiausių šio rajono kiaulių augintojų Algimantas Buvidavičius, ūkininkaujantis Virbalio seniūnijoje, sakė, kad biologinės saugos reikalavimų laikosi nuo tos akimirkos, kai tik šie buvo įvesti. Tiesa, ūkininkas baiminasi, kad net ir visos apsaugos priemonės gali nepadėti apsisaugoti nuo AKM.

„Iki šiol buvo kažkaip ramiau. Girdėdavome, kad afrikinio kiaulių maro atvejai nustatomi kitoje Nemuno pusėje, tai per daug nestresuodavome. Dabar jau viskas bus kitaip. Nors ir esame apsitvėrę tvartus tvora, nors ir laikomės biologinės saugos reikalavimų, tačiau baisu, kad užkratą į tvartus neatneštų koks graužikas. Aišku, aplink mus nėra miškų, bet tai nerimo nesumažina“, – sakė A.Buvidavičius.

Jis šiuo metu laiko per 200 kiaulių, o netoliese gyvenantis jo uošvis Kęstutis Antanas Teresevičius – per 300 kriuksių. Anot ūkininko, jei į jo ar uošvio tvartus įsisuktų šis pavojingas virusas, iš karto būtų galima skelbti šeimos bankrotą.

Kitas Vilkaviškio rajono kiaulių augintojas Zenius Mikalauskas, gyvenantis Mockabūdžių kaime, taip pat negali ramiai gyventi. Apie 20 paršavedžių ir maždaug tiek pat paršelių šiuo metu laikantis ūkininkas teigė, kad priimti biologinės saugos reikalavimai ne tik skaudžiai smogė per kišenę, bet ir kiaulių verslą pamažu ėmė žlugdyti. Daugelis ūkininkų dėl šios priežasties atsisakyti auginti kiaules, tad automatiškai sumažėjo ir Z.Mikalausko klientų skaičius, nes pagrindinis jo verslas – paršelių pardavimas. Ūkininkas nuogąstavo, kad, Vilkaviškio rajone nustačius AKM, šio rajono gyventojus dar labiau bijos auginti kiaules.

Jam pritarė ir Sūdavos kaime gyvenanti Zenė Grigaitienė. Moteris sakė buvusi šokiruota, išgirdusi apie AKM Vilkaviškio rajone.

„Pikčiausia, kad Lietuvoje naikinami ne šernai, o kiaulės, kurios tampa dideliu deficitu, ypač artėjant šv. Kalėdoms. Laikau 18 kiaulių ir 13 paršelių. Pastaruoju metu sulaukiu nemažai skambučių iš supirkėjų. Tiesa, bijau juos įsileisti į savo tvartus, ypač atvykstančius iš kitų rajonų. Jei kam ir parduodu kiaules, tai nuvežu savo transportu. Jau neleidžiame supirkėjų į tvartus, kad pasirinktų, kurias kiaules jie nori vežtis. Tik taip galiu būti visiškai tikra, kad užkratas į mano tvartą nepateks, nes pati laikausi visų biologinės saugos reikalavimų. Dabar, kai Vilkaviškio rajone nustatė afrikinio kiaulių maro atvejį, bijosiu į savo tvartus įsileisti net veterinarijos specialistus, nes dauguma jų – medžiotojai“, – baiminosi Z.Grigaitienė.

Zenė Grigaitienė : „Labiausiai pikta, kad Lietuvoje naikinami ne šernai, o kiaulės. Pastarosios tampa dideliu deficitu, ypač artėjant šv. Kalėdoms.“

Komentaras

Paulius Bušauskas,

VMVT Skubios veiklos skyriaus vedėjo pavaduotojas-valstybinis veterinarijos inspektorius

Šiuo metu Lietuvos teritorijoje AKM nustatytas 1 989 šernams, iš jų 232 buvo sumedžioti, dar 1 757 rasti nugaišę. Šiais metais užkratas pateko į tuos plotus, kuriuose yra didelė šernų populiacija. AKM šiuo metu pavojingiausias rajonams, šalia kurių yra nustatyti AKM židiniai: Raseinių, Marijampolės, Kalvarijos, Mažeikių, Naujosios Akmenės bei Joniškio. Vis dėlto atsipalaiduoti negali ir kiti rajonai, nes žmogiškojo faktoriaus rizika išlieka. Virusas gali būti perneštas didesniu atstumu pažeidus biologinės saugos reikalavimus, o ne dėl šernų judėjimo.

Užkratas gali plisti per užkrėstą mėsą, jos gaminius. Žmogaus vaidmens taip pat negalima atmesti. Tai gerai iliustruoja Čekijos pavyzdys. Šios šalies specialistai epizootinio tyrimo metu nustatė, kad šernai galimai užsikrėtė per užkrėstus mėsos gaminius, išmestus ar paliktus neatsakingų keliautojų ar vairuotojų. Taip pat pastarieji ligos šuoliai Vilkaviškio ir Jurbarko rajonuose, kurie nuo anksčiau nustatytų užkrėstų teritorijų yra nutolę 30–35 kilometrus, irgi leidžia įtarti, kad tai žmonių elgesio padariniai. Atsižvelgiant į ligos plitimo eigą, didesnis kaip 50 kilometrų šuolis negali būti siejamas su natūraliu gyvūnų judėjimu. Tai sietina su biologinės saugos reikalavimų neužtikrinimu medžioklių metu ar viruso plitimu per AKM užkrėstus produktus.

Ūkininkai turi griežtai laikytis biologinės saugos reikalavimų. VMVT yra supaprastinusi reikalavimus nekomerciniams kiaulių laikytojams, auginantiems kiaules savo reikmėms, jie ne tokie griežti kaip komercinėms kiaulių laikymo vietoms. Tačiau, nustačius AKM židinį nekomercinėje kiaulių laikymo vietoje, dėl taikomų kontrolės ir apribojimų reikalavimų, nuostolių patiria ir komerciniai ūkiai.

Šiemet patikrinta maždaug 95 proc. visų kiaulių laikymo vietų. Vien VMVT inspektorių neužtenka, todėl į pagalbą pasitelkti įgaliotieji privatūs veterinarijos gydytojai. Komerciniai ūkiai tikrinami ne rečiau kaip du kartus per metus, o medžioklės klubai – ne mažiau kaip vieną kartą, prieš pradedant naują medžioklės sezoną. Be VMVT leidimo naujas medžioklės sezonas negali būti pradedamas.

Suradusieji nugaišusį šerną (nebūtinai medžiotojai) gali tikėtis 30 eurų išmokos. Be to, nuo spalio 1 d. dar mokama papildoma 20 eurų išmoka medžiotojams už gaišenų sutvarkymą. Jeigu apie rastą šerno gaišeną praneša pats medžioklės ploto naudotojas, už jos sutvarkymą mokama 30 eurų. Taigi, medžiotojai už pranešimą ir gaišenos sutvarkymą turi galimybę gauti 60 eurų išmoką.

Andrius Grygelaitis