Šalies teismais pasitiki tik trečdalis Lietuvos gyventojų. Taip teigia visuomenės nuomonę oficialiai tyrinėjančios bendrovės. Ir tokia nuomonė jau seniai vyrauja ne vien tik dėl to, kad teismai, spręsdami dviejų šalių konfliktus, prieštaringus ginčus ir sverdami kaltę, dažniausiai vieną šalį, pralaimėjusiąją, palieka nepatenkintą. Nuomonę apie „neteisingus teismus“ formuoja ir aukštesniosios instancijos teismų nuosprendžiai bei sprendimai, šipuliais paverčiantys žemesniosios pakopos teismų verdiktus. Vienas toks nesenas pavyzdys – trijų marijampoliečių Jakštų byla.

Teismai – loterija?

Teismų sprendimai ir nuosprendžiai priiminėjami tokius pat teisės mokslus baigusių teisėjų, besivadovaujančių tais pačiais kodeksais, tad paprastam žmogui sunku suvokti, kodėl tie teisėjai, analizuodami tą pačią bylą, jos duomenis mato kitaip ir juos įvertina skirtingai. Todėl ir neverta kritikuoti žmonių, teismus ir teisėjus vertinančių kaip paprasčiausią loteriją – esą kaip kam pasiseks, koks teisėjas papuls, ar jis bus įžvalgus, ar „plauks paviršiumi“.

O trims marijampoliečiams, kuriuos vietos policija jau seniai vadina nusikalstamo pasaulio atstovais ir priskiria juos dar prieš kelis dešimtmečius susikūrusiai Jakštų gaujai, neseniai labai pasisekė Lietuvos apeliaciniame teisme (LApT). Tiesa, jie norėjo laimėti aukso puodą – tai yra tikėjosi būti visiškai išteisinti, tačiau laimėjo tik šiek tiek kuklesnį prizą – net 3–4 kartus švelnesnę laisvės atėmimo bausmę, nei anksčiau jiems buvo paskyręs žemesniosios instancijos – Kauno apygardos – teismas.

Bausmės sutirpo

Šių trijų marijampoliečių – Arūno Jakšto (53 m.), Mindaugo Svitojaus (38 m.) ir Ričardo Gruodžio (39 m.) – baudžiamoji byla, kai apie jos pradžią vis garsiau 2014-aisiais pradėjo kalbėti šalies prokurorai, sukėlė rezonansą, nes pareigūnai tuokart džiaugėsi išaiškinę labai didelio kiekio narkotikų platinimo kanalą ir tuo apkaltinę žinomos nusikalstamos gaujos narius, niekada nestokojusius problemų su teisėsaugininkais. Tie patys pareigūnai užtikrintai, kaip stiprią viltį, skelbė, kad nusikaltėliai nelieka nenubausti net ir už seniai įvykdytus nusikaltimus. Mat ši byla siekia dar 2009-uosius – taigi apie 5 metus nusikaltimas buvo neišaiškintas.

Pernai lapkritį Kauno apygardos teismas (KAT), išnagrinėjęs šią heroino platinimo bylą, pripažino visų trijų teisiamųjų kaltę ir juos apdalijo griežtomis kalėjimo bausmėmis: nusikaltimo organizatoriumi įvardytam A. Jakštui teismas paskyrė 11 metų bausmę, M. Svitojui – 10,5 metų, o R. Gruodžiui – 10 metų. Komentuota, kad tokiu būdu bent jau šie Jakštai ilgai nedrums ramybės taikiems gyventojams.

Tačiau kai neseniai šią bylą dar kartą išnagrinėjo LApT, gavęs visų KAT nuteistųjų apeliacinius skundus, bausmės stipriai sutirpo: A. Jakštui iš 11 metų beliko 3 metų ir 2 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o jo pagalbininkams M. Svitojui ir R. Gruodžiui – vos po 2,5 metų įkalinimo. Toks nuosprendis iškart įsiteisėjo – galima sakyti, nusikaltėliai triumfavo, nes laisvė jiems labai priartėjo. Štai A. Jakštas visai netrukus po LApT nuosprendžio paskelbimo buvo paleistas į laisvę iš Vilniaus pataisos namų kaip atlikęs bausmę (nes buvo suimtas nuo 2014-ųjų pavasario), o jo draugužiai dar kali, nes jie šioje byloje buvo suimti tik pernai.

Jakštus išdavė savi

„Akistata“ anksčiau jau rašė, kaip 2014-aisiais įkliuvo šie trys Jakštai dėl vadinamojo kirgizų heroino – ogi juos tada pareigūnams išdavė jų pačių bendražygiai. Tai yra Eduardas J. (36 m.), laikytas Jakštų grupuotės lyderiu vadinamo A. Jakšto dešiniąja ranka, ir Martynas R. (36 m.). Abu šie Jakštai, anksčiau daugybę kartų teisti, tikino galiausiai nusprendę bendradarbiauti su teisėsaugininkais, nes pavargę gyventi „nuo teismo iki teismo“. Tuo metu jie kaip tik buvo „zonoje“.

Paaiškėjo, kad Marijampolės nusikaltėlių „autoritetas“ A. Jakštas Lietuvos kriminalinės policijos biuro (LKPB) pareigūnus domino jau ir 2009-aisiais, kai tik jie gavo operatyvinės informacijos, jog garsusis A. Jakštas nusikalstamai disponuoja heroinu – šio gauna iš kirgizų, sistemingai atvykstančių į Lietuvą.

Kaip tik tuo metu Lietuvoje buvo sulaikyti keli kirgizai, platinę mūsų šalyje heroiną. Pareigūnai, analizavę kirgizų „verslo“ tinklą, nustatė, kad tinklo gijos driekėsi ir Marijampolės link. Tačiau sužinoti, kas konkrečiai įgyja narkotikų iš kirgizų, iškart nepavyko. Pareigūnai vylėsi, kad tai paaiškės vėliau.

Nesąžiningas sandėris

Paaiškėjo 2013-aisiais, kai LKPB pareigūnai turėjo jau daugiau konkrečios informacijos apie A. Jakšto ir jo bendrininkų ryšius su tais pačiais kirgizais, o 2014-aisiais pareigūnų rankose jau buvo ir dviejų minėtų A. Jakšto bendraminčių ir bendražygių – Martyno R. ir Eduardo J. – parodymai prieš savo lyderį. Šie teigė liudijantys geranoriškai ir tvirtino, kad A. Jakštas 2009-ųjų pabaigoje užmezgė ryšį su minėtais kirgizais ir disponavo dideliu ir labai dideliu heroino kiekiu.

Beje, bylos duomenimis, tas ryšys buvo nešvarus ir nesąžiningas iš Jakštų pusės, nes, sužinojus, kad kirgizai nepriklauso jokiai nusikalstamai grupuotei, o yra tik paprasti „tralistai“ – ilgųjų reisų vairuotojai, atvykdavę į Lietuvą įsigyti naudotų lengvųjų automobilių, buvo nutarta kirgizus, heroino pardavėjus, „išdurti“ – neatsiskaityti už įgytą prekę ir grėsmingai pavaryti juos gimtinės link. Greičiausiai tai vėliau paskatino kirgizus, įkalintus Lietuvoje, taip pat bendradarbiauti su teisėsaugininkais ir išduoti A. Jakštą.

Taip maždaug 7 metus po paskutiniojo teistumo laisvėje gyvenęs A. Jakštas 2014-ųjų gegužės pradžioje buvo suimtas, o ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto disponavimo labai dideliu heroino kiekiu įsivažiavo sparčiau.

Heroinas prie kelmo

Kauno apygardos teismas pernai nustatė, kad 2009 metais 3 kirgizai, važinėdami į Lietuvą dėl naudotų automobilių, pradėjo kartu slapta vežiotis ir heroino. Jį paslėpdavo automobilvežio gesintuve, o Lietuvoje ieškodavo heroino pirkėjų. Taip jie Marijampolėje susipažino su A. Jakštu. Šis tuo metu dirbo autoservise kartu su grupe savo garbintojų – kiek jaunesnių Jakštų. O vairuotojams tokia įmonė visada reikalinga.

Šio ryšio dėka ir buvo sutarta susitikti kirgizams ir A. Jakštui kur nors atokiau. Jau ne dėl automobilių remonto, o dėl heroino. Tai ir padaryta. Buvo sutarta, kad heroinas kirgizų bus padedamas sutartu laiku ir sutartoje vietoje – vienoje automobilių stovėjimo aikštelėje tarp Marijampolės ir Kauno, netoli Gudelių kaimo. Prekė neturėjo būti perduodama iš pardavėjų rankų į pirkėjų rankas betarpiškai – heroiną reikėta padėti prie konkretaus kelmo. Viskas kirgizams buvo parodyta, kur ir kaip. Nutarta, kad „gėrį“, paliktą prie kelmo, paimsiąs Eduardas J., dešinioji A. Jakšto ranka Edikas, kaip jį vadino kirgizai.

Viskas ir vyko pagal planą. Kirgizai teigė atsivežę iš savo gimtinės iki 7 kilogramų heroino, o vėliau paskelbta, kad Jakštai per 3 kartus gavę iš jų apie 2,5 kg šio kvaišalo.

Pats A. Jakštas ir jo abu ištikimieji bendrininkai, nuteisti kartu, tokias aplinkybes iki šiol kategoriškai neigia ir vadina tai paistalais, tačiau KAT vadovavosi savo lyderį išduoti nusprendusių jo buvusių draugų parodymais, kirgizų liudijimu, kita bylos medžiaga, gauta legaliai slapta sekant kelis Jakštus (šifruojant jų pokalbius telefonu ir trumpąsias SMS žinutes). Taip pirmajame teisme marijampoliečių ryšys su kirgizais buvo apvainikuotas jau minėtomis griežtomis bausmėmis.

Prielaidos netinka

Žinoma, nuteisti, bet kaltę neigę Jakštai pernykštį KAT nuosprendį iškart apskundė apeliacine tvarka.

O LApT, išsamiai nagrinėdamas šią bylą, darbavosi daugiau nei pusmetį ir nustatė, kad visi trys Jakštai, 2009-aisiais bendraudami su kirgizais, išties organizuota grupe disponavo narkotinėmis medžiagomis, tačiau pritrūko įrodymų ir todėl liko neįrodyta, kad tai buvo heroinas, kartu neįrodyta, kiek iš viso tų kvaišalų – prekės – buvo (paketai nebuvo rasti pareigūnų); dargi nepašalintos kai kurios dvejonės – o tai tuomet tarnauja kaltinamųjų naudai.

LApT paneigė A. Jakšto versiją jo skunde, kad KAT teisėja, pirmoji nagrinėdama šią bylą, buvo šališka ir iš anksto nusiteikusi prieš kaltinamuosius. Juk jeigu taip buvę, kaltinamiesiems ir jų gynėjams reikėję pareikšti norą nušalinti teisėją dar pačiame KAT. Bet to nebuvę.

LApT paneigė ir apeliacinių skundų autorių teiginius, kad kai kurių liudytojų (vadinamųjų išdavikų) parodymai „iš piršto laužti“, o kai kurie net išvis neapklausti teisme.

Tačiau skirdamas bausmes LApT atkreipė dėmesį ne tik į tai, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir nepašalintomis dvejonėmis (dėl Jakštų disponuoto kvaišalo rūšies ir kiekio), bet dar ir į tai, kad pati byla Kauno apygardos teisme buvo nagrinėjama labai ilgai ne dėl kaltinamųjų kaltės, o A. Jakštas iki KAT nuosprendžio buvo suimtas irgi labai ilgai – beveik 3 metus.

Teko bausti švelniau

Ir bene svarbiausia – LApT, darydamas galutines išvadas, perkvalifikavo kaltinimus: jeigu Jakštai KAT buvo kaltinami dėl disponavimo dideliu ir labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, tai LApT paskelbė, kad Jakštai tik disponavo narkotinėmis medžiagomis. Nei kokiomis, nei kokio kiekio – fakto nebeliko. O tai yra jau kito Baudžiamojo kodekso straipsnio „daržas“ ir kartu – daug švelnesnės bausmės kaltiesiems.

Todėl antrajame teisme ir buvo stipriai sumažintos bausmės Jakštams, jų lyderiui tuoj pat atvėrusios vartus į laisvę, nors po KAT nuosprendžio skaičiuota, jog šis marijampolietis už grotų gyvens net iki 2025-ųjų... Tik kodėl to – prielaidų, dvejonių ir t.t. – anksčiau neįžvelgė pirmosios instancijos teismas (KAT), iš šalies žvelgiant belieka tik spėlioti ir stebėtis. O spėliojant ir pasėjamos nepasitikėjimo teismais ir įtarimų (dėl įtakingų pažinčių, dėl kyšių) sėklos. Ypač – su narkotikais susijusiose bylose, nes kur narkotikai, ten ir labai dideli pinigai.

Tik faktai:

Labai didelis kiekis heroino – tai vos 10 gramų (ir daugiau) šio kvaišalo, ir už tai kaltininkui gresia laisvės atėmimo bausmė nuo 10 iki 15 metų.

Šioje byloje A. Jakštas dar buvo kaltinamas perdavęs dalį kirgizų heroino vienai romų kilmės marijampolietei, o iš jos už tai perėmęs jos butą Marijampolėje (mainais).

LApT paskelbė, kad toks nusikaltimas lieka neįrodytas, tad ir pats faktas bausme nevertintinas.

Todėl LApT, priešingai nei KAT, nutarė, kad dėl minėto buto pirkimo-pardavimo esą nešvaraus sandėrio nereikia konfiskuoti A. Jakšto turto už 14,5 tūkstančio eurų.

Visi minėti Jakštai, šeimas turintys vyrai, praeityje teisti po keletą kartų: A. Jakštas – 5 kartus, M. Svitojus – irgi 5, R. Gruodis – 4.

Lietuvos teismai 2016 metais gavo 6533 bylas, kurias prašyta nagrinėti apeliacine tvarka; priėmė 1933 nuosprendžius – tik 212 iš jų buvo pakeisti, kaip ir minėtoje Jakštų byloje.