„Arvi ir Ko“įmonių grupės įkūrėjo Vidmanto Kučinsko turtas areštuotas Rusijos bankų prašymu, nes jo įmonės negrąžina paskolų, už kurias verslininkas laidavo asmeniškai. Nors iki pačių bendrovių ieškovams „prisikasti“ taip ir nepavyko, nes V.Kučinskas akcijas perleido sūnui, kaip ši istorija atsilieps visai grupei, kol kas neaišku. Tuo labiau kad pastaraisiais mėnesiais tai ne pirma informacija apie sunkumus, kuriuos patiria grupė.

Susitarti nepavyko

„Valstiečių laikraštis“ pernai liepos 7 d rašė, kad „Arvi kalakutų“ 2015 m. veiklą auditavusi bendrovė „BDO auditas ir apskaita“ teigė, jog jai kilo abejonių dėl grupės veiklos tęstinumo.Bendrovės ataskaitoje nurodoma, kad grupės finansinės skolos 2015 m. pabaigoje sudarė 11,2 mln. eurų, iš jų 3,8 mln. eurų – kredito linijos, 4,7 mln. eurų – ilgalaikės skolos susijusioms šalims, 2,1 mln. eurų – faktoringo įsipareigojimai. Teigiama, kad paskolų palūkanų norma 2014–2015 m. svyravo nuo 4 iki 6 procentų. Tada V.Kučinskas tikino, kad toks bendrovių veiklos rezultatų interpretavimas – tiesiog finansinis neišprusimas, ir grėsmės veiklai nekyla.

Grįžkime prie ieškinių iš Rusijos. Justas Kučinskas, V.Kučinsko sūnus, valdantis kontrolinį holdingo „Vyrja“, kuriam priklauso „Arvi ir Ko“ įmonių grupė, akcijų paketą, vz.lt sakė, kad Rusijos „Alfa-Bank“ ieškinys yra natūralus dviejų verslo įmonių ginčas, kurį tikimasi baigti taikos sutartimi. Vis dėlto verslininkas pripažino, kad šis konfliktas apsunkino bendrovių darbą.

Dvylikos metų teisininko patirtį turintis advokatų kontoros „Sorainen“ advokatas Laurynas Lukošiūnas iki šiol sėkmingai spręsdavo milijonus eurų siekiančius komercinius ginčus rezonansinėse bylose. Tačiau šį kartą taikiai sureguliuoti santykių tarp „Arvi“ grupės savininko V.Kučinsko ir Rusijos banko „Alfa-Bank“ šiam teisininkui nepavyko.

Anot „Sorainen“ advokato, problemų kilo dėl „Arvi“ grupės įmonės „Arvi NPK“, užsiimančios trąšų gamyba Kaliningrade. Teigiama, kad „Alfa-Bank“ jau nuo 2012-ųjų kreditavo trąšų gamybos verslą, o bendra sutarčių suma nuo 2012-ųjų siekė 10 mln. eurų. Kai 2015-aisiais „Arvi“ grupės įmonė Rusijoje susidūrė su sunkumais, bandyta tartis dėl papildomos garantijos, tačiau lietuviai esą įsipareigojimų nevykdę.

Pasiruošė netikėtumams

Konfliktas tarp Rusijos banko ir V.Kučinsko nauja liepsna įsiplieskė 2016-ųjų birželį. Tada „Alfa-Bank“ teismui Maskvoje pateikė 6 mln. eurų ieškinį „Arvi NPK“. Teismas apgynė savo šalies banką, o šis kreipėsi ir į Londono tarptautinio arbitražo teismą. Užtikrinant civilinį ieškinį Londono tarptautinio arbitražo teisme, Vilniaus apygardos teismas 2016 m. rugsėjo 23 d. nutartimi areštavo V. Kučinskui priklausantį turtą už daugiau nei 14 mln. eurų sumą. Tačiau labai tikėtina, kad šį kartą rusai liks it musę kandę. Paaiškėjo, kad lietuvių verslininkas iš anksto pasirengė tokio pobūdžio netikėtumams. Rusijos banko pasamdyti teisininkai užsiminė, kad noras areštuoti verslininko turtą kol kas subliūško, nes antstoliai jo radę nedaug. 15min.lt duomenimis, areštuoti keli senutėliai keturračiai, legaliai laikomi šautuvai ir ne pirmos jaunystės vandens motociklai. Antstoliams nepavyko užklijuoti ir verslininko asmeninio nekilnojamojo turto durų: paaiškėjo, kad V.Kučinskui priklauso tik dalis po daugiabučio namu esančios žemės, o ant tos žemės stovinčiame name esantis butas jam nepriklauso.

V. Kučinskas

Rusų advokatai tikėjosi, kad antstoliams pavyks įžengti į „Arvi“ grupės įmones, tačiau V.Kučinskas elgėsi apdairiai – 2016-ųjų rugsėjį, Vilnius apygardos teismui dar nepaskelbus nutarties, VĮ Registrų centre buvo įregistruotas V.Kučinsko sprendimas perleisti 40 proc. UAB „Vyrja“ akcijų („Vyrja“ valdė visus Arvi“ verslus) savo sūnui J.Kučinskui.

Nelinkę prognozuoti

„Arvi“ verslo partneriai atsargiai vertina „Alfa-Bank“ pasamdytų teisininkų teiginius. Pavyzdžiui, tik praėjusią savaitę su UAB „Lietuvos cukrus“ (buvusi „Arvi cukrus“) dėl cukrinių runkelių supirkimo kainos susitarę cukrinių runkelių augintojai ramiai sutiko informaciją dėl V.Kučinsko ir Rusijos banko konflikto.

„Sutartis su fabriku tik pradėjome pasirašyti ir šio proceso neketiname nutraukti. Žinoma, jeigu paaiškėtų, kad „Lietuvos cukrus“ yra nemokus, paprasčiausiai nebeaugintume cukrinių runkelių. Elgsimės įvertinę susidariusias sąlygas, o kol kas jokių veiksmų neketiname imtis“, – sakė žemės ūkio kooperatyvo „Suvalkijos cukriniai runkeliai“ vadovas Almantas Pališkis.

A. Pališkis

Tokios pat nuomonės laikėsi ir kiti cukrinių runkelių augintojų kooperatyvai.

Ramiai informaciją sutiko ir juridiniai asmenys. Pavyzdžiui, UAB „Žvalguva“ direktorius Valdas Lebeda sakė negalintis daryti išvadų iš pirminės ir, tikėtina, vienpusiškos informacijos.

Kalakutienos mėgėjai nenukentėtų

Lietuvos paukštininkystės asociacijos vadovas Vytautas Tėvelis taip pat teigė neskubantis daryti išvadų. O jeigu numatytume blogiausią variantą? Tarkime, rinkoje neliktų vienintelės Baltijos šalyse specializuotos kalakutų skerdimo ir mėsos perdirbimo įmonės „Arvi kalakutai“, kuri per metus perdirba apie 7 000 t kalakutienos?

„Jeigu svarstytume apie kalakutienos tiekimą rinkai, tai ji nesugriūtų net pasitraukus stambiausiam tiekėjui „Arvi kalakutai“ . Tiesa, lietuviškos kilmės kalakutienos pritrūktume, nes marijampoliečiai užima apie 70 proc. kalakutienos rinkos“, – sakė V.Tėvelis.

Atsilaisvinusią nišą kita įmonė galėtų užimti ne greičiau nei per metus. Kita vertus, investuotojams būtų sunku apsispręsti dėl konkurencijos su labai stipriais kalakutų augintojais Lenkijoje.

„Lietuvos rinką labai greitai užpildytų lenkiškos kilmės kalakutiena. Šiuo metu ji tiekiama į turgus“, – sakė V.Tėvelis.

Bėda – pasitikėjimas

Kiek kitaip situaciją vertina įmonės, tiesiogiai nedirbančios su „Arvi“.

„Po kiekvieno tokio skandalo tampa sunkiau derėtis su tiekėjais ir bankais dėl paskolų pratęsimo. Niekas nenori rizikuoti. Jei bendrovė ir taip patiria finansinių sunkumų, toks papildomas smūgis jai gali būti ypač sunkus“, – sakė Jonas Jagminas, „Agroaves group“, valdančios 6 paukštynus, vadovas, ir pabrėžė, kad vėliau atkurti reputaciją ir pasitikėjimą reikia ne vienų metų.

J.Jagminas spėja, kad marijampoliečių klaida, kuri juos galėjo įstumti į nepavydėtiną situaciją, – investicijos Rytuose ir santykiai su tenykščiais bankais, kurių palūkanų normos kur kas didesnės nei ES.

„Kalbant apie rinką – net jei jie staiga nutrauktų veiklą, tai nesukeltų chaoso, nes jų rinkos dalis įvairiuose segmentuose nebuvo didelė. Tačiau tokiam miestui kaip Marijampolė didelės grupės pasitraukimas ir darbo vietų praradimas būtų bėda“, – aiškino J.Jagminas.

Albinas Čaplikas, Arūnas Milašius